Atlikdami tyrimą, mokslininkai rekonstravo senovinius žmogaus herpeso virusų 6A ir 6B (HHV-6A/B) genomus.
Senovinis virusas buvo rastas archeologiniuose liekanose visoje Europoje. Darbo autoriai mano, kad šie virusai užkrėsdavo, o kartais net įsiliedavo į žmogaus chromosomas nuo geležies amžiaus.
Rezultatai taip pat parodė, kad kai kurie herpeso virusai ne tik egzistavo kartu su ankstyvaisiais žmonėmis, bet ir tapo žmogaus genomo dalimi.
„Šiuolaikiniai genetiniai duomenys rodo, kad HHV-6 galbūt evoliucionavo kartu su žmonėmis nuo mūsų migracijos iš Afrikos. Šie senoviniai genomai dabar pateikia pirmąjį konkretų įrodymą apie jų buvimą gilioje žmonijos praeityje“, – sako pagrindinė tyrėja Meriam Guellil.
Žinoma, kad HHV-6B užkrečia daugumą vaikų per pirmuosius dvejus jų gyvenimo metus, sukeldamas vaikų rozeolą. Tai yra paplitusi vaikų liga, kuriai būdinga aukšta temperatūra ir rausvos dėmės.
Po to HHV-6A virusas, kaip ir daugelis jo giminių, lieka žmogaus organizme miego režimu.
Ši virusų grupė išsiskiria tuo, kad jie gali įsilieti į žmogaus chromosomas. Tokie pokyčiai gali būti perduodami iš tėvų vaikams. Panašūs chromosomų pokyčiai buvo rasti maždaug 1 % planetos gyventojų.
Mokslininkai patikrino beveik 4 tūkst. žmogaus palaikų iš archeologinių paminklų visoje Europoje, ieškodami virusinės DNR pėdsakų.
Tyrėjams pavyko rekonstruoti 11 senovinių 6 tipo herpes viruso genomų, tarp kurių buvo ir seniausias. Jis buvo rastas merginos, gyvenusios Italijoje geležies amžiuje, tarp 1100 ir 600 m. pr. m. e., palaikuose.
Nors HHV-6 virusas užkrečia beveik 90 % Žemės gyventojų tam tikru gyvenimo etapu, tik apie 1 % yra viruso, paveldėto iš tėvų, nešėjai visose savo organizmo ląstelėse.
Tyrėjai pridūrė, kad remdamiesi gautais duomenimis jie galės atsekti šio viruso evoliuciją per daugiau nei 2500 metų visoje Europoje, naudodami genomus nuo VIII–VI a. pr. m. e. iki mūsų dienų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą