Žemėje dvi dienos liepos mėnesį ir viena rugpjūčio mėnesį bus trumpesnės: kas vyksta su mūsų planeta

Pasak ekspertų, artimiausios trys dienos bus 1,3–1,51 milisekundės trumpesnės nei įprastai. Žemė aplink savo ašį apsisuka per 86 400 sekundžių, arba 24 valandas. 

Tačiau šį sukimąsi gali paveikti keletas veiksnių, tarp kurių – Saulės ir Mėnulio padėtis, taip pat Žemės magnetinio lauko pokyčiai ir masės pasiskirstymas jos paviršiuje, rašo „Live Science“.

Nuo pat pirmųjų Žemės egzistavimo dienų planetos sukimasis palaipsniui lėtėjo, dėl to dienos tapo ilgesnės. 

Pavyzdžiui, maždaug prieš 1–2 milijardus metų Žemėje diena truko tik 19 valandų. 

Taip buvo dėl to, kad Mėnulis buvo dar arčiau Žemės nei dabar. Palydovo gravitacija sukdavo planetą kaip virvelę.

Tačiau Mėnuliui tolstant, dienos Žemėje tapo vis ilgesnės. 

Tačiau 2020 m. tyrimai parodė, kad Žemė sukasi greičiau nei bet kada nuo stebėjimų pradžios 1970-aisiais. Trumpiausia diena iš visų kada nors užregistruotų buvo 2024 m. liepos 5 d., ji buvo 1,66 milisekundės trumpesnė.

2025 m. liepos 9 d., liepos 22 d. ir rugpjūčio 5 d. Mėnulis bus toliausiai nuo Žemės pusiaujo, o tai pakeis jo gravitacijos poveikį mūsų planetos ašiai. Įsivaizduokite Žemę kaip suktuką – jei apglėbsite jo vidurį pirštais ir sukite, jis nesisuks taip greitai, kaip jei laikytumėte jį iš viršaus ir apačios.

Todėl Žemės sukimasis tampa greitesnis, kai Mėnulis artėja prie polių, o tai sutrumpina Žemės parą.

Tokie pokyčiai yra gana nuspėjami, tačiau yra ir mažiau akivaizdžių priežasčių. 

Pavyzdžiui, žmogaus veikla. NASA apskaičiavo, kad klimato kaitos sukeltas ledo ir gruntinio vandens judėjimas per šimtmetį nuo 2000 iki 2018 metų pailgino mūsų parą 1,33 milisekundės.

Žemės sukimosi greitį taip pat gali paveikti kai kurie atskiri įvykiai. 2011 m. žemės drebėjimas Japonijoje sutrumpino parą 1,8 mikrosekundės. 

Pasak Liverpulio universiteto geofiziko Richardo Holmo, netgi sezonų kaita Žemėje turi įtakos paros trukmei.

„Šiauriniame pusrutulyje yra daugiau sausumos nei pietiniame. Vasarą šiaurėje medžiai pasidengia lapais, o tai reiškia, kad masė persikelia nuo žemės paviršiaus į viršų – toliau nuo Žemės sukimosi ašies“, – aiškina R. Holm.

Bet kokio judančio kūno sukimosi greitis priklauso nuo masės pasiskirstymo. 

Kai čiuožėjas sukasi vietoje, jis sukasi greičiau, kai rankos prispausdamos prie krūtinės, ir lėtėja, ištiesdamas rankas. 

Vasarą, kai Žemės masė nutolsta nuo savo branduolio, jos sukimosi greitis turėtų mažėti, todėl dienos trukmė ilgėja, paaiškino Holm.

Ekspertas pažymi, kad aptariamas skirtumas nebus juntamas. Skirtumas, kuris bus pastebimas Žemėje, bus tik tada, jei dienos trukmė pailgės 0,9 sekundės arba 900 milisekundžių.

Primename, kad Žemėje yra konstrukcija, keičianti planetos sukimąsi. Tyrėjai teigia, kad žmonija jau sukūrė milžinišką užtvanką, kuri keičia Žemės sukimąsi.

Šaltinis: focus.ua