Papildomai uždarbiaujančių gyventojų dalis mažėja, dažniau pasirenkamos oficialios veiklos formos

Nuo 2016 m. vykdomas tyrimas rodo, kad vis mažesnė dalis lietuvių įvardija, kad jie uždarbiauja papildomai. Kita vertus, statistiniai duomenys rodo, kad auga oficialias papildomos veikos formas pasirinkusių žmonių skaičius.

Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiausia dalis papildomai uždarbiaujančių lietuvių užfiksuota 2017 m., kai papildomas pajamas per pastaruosius 12 mėn. nurodė gavęs kas antras (52 proc.) šalies gyventojas. Tuo metu 2021 m. ši dalis sumažėjo iki maždaug 44 proc., o šįmet – iki 39 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad per pastaruosius šešerius metus padaugėjo individualia veikla besiverčiančių ir ne pagrindiniame darbe užimtų gyventojų skaičius.

Nuo 2016 m. individualia veikla besiverčiančių asmenų skaičius išaugo nuo 148 tūkst. iki daugiau kaip 200 tūkst. asmenų, o oficialiai papildomame darbe dirbančiųjų padaugėjo nuo 65 iki 87 tūkst. asmenų.

Bendrai šias veiklos formas pasirinkusių žmonių skaičius išaugo daugiau kaip 74 tūkst. asmenų. Šie duomenys patvirtina, kad vis daugiau žmonių renkasi papildomas veiklas įteisinti oficialiai.

„Papildomas pajamas gaunančių gyventojų dalis išlieka santykinai didelė, nors ji yra linkusi mažėti. Tai lemia kelios tendencijos. Pirmiausia, vis daugiau žmonių pasirenka oficialias papildomos veiklos formas.

Antra, kylant pajamoms ir augant pragyvenimo lygiui kai kuriems žmonėms papildomas uždarbis tampa mažiau reikšmingas“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pastarąją tendenciją iliustruoja ir tyrimo faktas, kad šįmet net 27 proc. gyventojų nurodė, jog užsidirbti papildomai jiems nėra aktualu. Palyginti su 2021 m., taip teigiančių gyventojų skaičius išaugo beveik 2 kartus.

„Viena vertus, auganti ekonomika suteikia daugiau galimybių užsidirbti papildomai ir tai daryti oficialiu būdu.

Kita vertus, spartus atlyginimų augimas ir gerėjanti bendra namų ūkių finansinė padėtis gali skatinti žmones savo dėmesį ir pastangas nukreipti į kitus dalykus, tokius, kaip laisvalaikio pomėgiai ar savanorystės iniciatyvos“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.

Pagrindiniai papildomų pajamų šaltiniai

Kaip ir ankstesniais metais, gyventojai prie pagrindinio atlyginimo prisiduria pasitelkdami įvairius pajamų šaltinius. Labiausiai paplitęs būdas užsidirbti papildomai yra nebenaudojamų daiktų pardavimas per tokias daiktų prekybos platformas kaip „Vinted“, skelbimų portalus ar interneto grupes – šį būdą įvardijo beveik 15 proc. gyventojų.

Antroje vietoje pagal papildomas pajamas yra laisvai samdomų specialistų paslaugų pardavimas.

Šiai sričiai priskiriama fotografavimas, vertimas, interneto puslapių kūrimas ir panašios paslaugos, o tokį papildomų pajamų būdą įvardijo 10,5 proc. gyventojų. Trečioje vietoje – konsultacijų paslaugų pajamos, kurias nurodė gavę 8 proc. gyventojų.

Iš maisto produktų pardavimo gavę pajamų nurodė 6 proc., iš rankdarbių pardavimo – 5,3 proc., iš priklausančio turto nuomos – 4,4 proc. gyventojų.

Sumažėjo profesinių paslaugų teikėjų

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuo 2017 m. smarkiai sumažėjo gyventojų dalis, gaunanti pajamų teikiant profesines paslaugas, pavyzdžiui, valymo, taisymo ar vaikų priežiūros.

Jei prieš šešetą metų tai buvo antras pagal populiarumą pajamų šaltinis, kurį įvardijo 13,5 proc. apklausos respondentų, tai šįmet iš tokių paslaugų teikimo papildomų pajamų gavo kiek mažiau nei 4 proc. gyventojų.

Pasak „Swedbank“ atstovės, šis pokytis taip pat iliustruoja tendenciją, kad didėjančios pajamos skatina žmones labiau vertinti savo laisvą laiką, jis dažniau nukreipiamas pajamų negeneruojančioms, bet didesnį pasitenkinimą teikiančioms veikloms.

Šalutinis poveikis tas, kad mažėjant tokių paslaugų teikėjų rinkoje, ypač kai jos teikiamos neoficialiai, didėja pačių paslaugų kainos ir taip atsiranda galimybė daugiau užsidirbti profesionaliems paslaugų teikėjams.

Didėja pasyvių pajamų aktualumas

Pagrindinė priežastis, skatinanti imtis papildomų darbų, yra siekis pasididinti gaunamas pajamas. Ją šįmet įvardijo 57 proc. papildomus darbus dirbusių gyventojų.

Antra pagal dažnumą priežastis tapo pastaraisiais metais vyravusi aukšta infliacija – poreikį papildomomis pajamomis atverti aukštų kainų įtaką įvardijo daugiau kaip 31 proc. gyventojų.

Trečia pagal dažnumą įvardijama priežastis imtis papildomos veiklas yra saviraiškos galimybė – ją įvardijo beveik 24 proc. tyrimo respondentų.

Tiesa, ją įvardijančių žmonių dalis per pastaruosius šešetą metų pastebimai sumažėjo – 2017 m. ši priežastis sudarė apie 36 proc.

Pasak J. Cvilikienės, gyventojams vis daugiau uždirbant pagrindiniame darbe ir mažėjant motyvacijai savo laisvą laiką išnaudoti papildomam darbui, didėja pasyvių pajamų reikšmė.

„Nors taupymo norma Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus išaugo, o savo sąskaitose didesnioji dalis gyventojų laiko didesnę ar mažesnę lėšų, galimybės šiuos pinigus įdarbinti neišnaudojamos.

Investuojančių gyventojų dalis didėja lėtai, nors grąža iš investicijų ilgainiui gali tapti reikšmingu pasyvių pajamų šaltiniu, užtikrinti didesnį finansinį saugumą ir suteikti daugiau galimybių savo laisvą laiką leisti taip, kaip norime mes“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.