Geriausia priemonė prieš šliužą – pigiausias čekiškas „Pilsner“ alus: pataria Estijos specialistai

(4)

Išplitęs invazinis ispaninis šliužas kelia daug rūpesčių sodininkams visoje Europoje. Stebuklingo sprendimo nėra, tačiau specialistai pabrėžia: šių kenkėjų populiaciją galima sumažinti tik nuosekliai taikant kelių priemonių derinį – nuo elektrinių užtvarų ir masalų iki natūralių šliužų priešų, tokių kaip paukščiai.

Šliužų invazija – bendra problema

„Ispaninis šliužas, kitaip nei vietinės rūšys, yra itin judrus. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis toks invazinis – greitai plinta naujose teritorijose“, – aiškina Estijos gyvybės mokslų universiteto augalų apsaugos specialistė Eha Kruus.

Pasak jos, kontroliuoti šį rūšies plitimą sudėtinga, todėl labai svarbu, kad kaimynai veiktų kartu.

Pirmiausia – realus planas

Pasak Kruus, visiškas šliužų išnaikinimas yra nepasiekiamas tikslas. 

„Reikia pradėti nuo mažų žingsnių ir pamažu plėsti mastą – taip atsiranda patirties ir efektyviau galima veikti didesniuose plotuose“, – sako ji.

Ji pataria iš anksto įvertinti, kiek laiko ir lėšų galima skirti, taip pat apsvarstyti bendradarbiavimą su kaimynais.

Pagrindinės priemonės

Užtvaros. 

Prie sklypo ribos galima įrengti elektrinę tvorą, pavyzdžiui, parduotuvėse siūlomą SnailStop.

Rankinis rinkimas. 

Rinkti šliužus reikėtų daug kartų, nes jie aktyviausi naktį ar lietui lyjant, o ne saulėtą dieną.

Masalai. 

Galima naudoti nuodus, specialias gaudykles ar primityvius masalus, pavyzdžiui, piltuves su gėrimais.

Įdomu tai, kad Kruus atliko eksperimentą su trimis skirtingais pilznerio alumi ir nustatė, jog geriausiai šliužus vilioja pigus čekiškas Pilsner. 

Kai kurie šaltiniai siūlo bendradarbiauti su vietos barais ir naudoti į indus nubėgantį alų. Be alaus, tinka ir surūgęs pienas ar kiti skysčiai.

„Sąjungininkai“ iš gamtos

Veiksminga priemonė – pasitelkti natūralius šliužų priešus: paukščius, ežius, rupūžes ar net gyvates. 

Ypač šliužus mėgsta varnėnai ir strazdai. Stambesnius egzempliorius naikina laukinės ir naminės antys.

Kada imtis veiksmų?

Specialistė primena, kad gaudyti šliužus reikia jau pavasarį, kai tik atšyla. Manoma, kad Estijoje jie žiemoja dažniausiai kiaušinių pavidalu.

Net ir sausros metu nereikėtų nustoti kovoti – priešingai, sausas laikotarpis tampa sąjungininku, nes šliužams tada trūksta drėgmės ir jų judėjimas sulėtėja.

Sėkmės raktas – nuoseklumas

„Karo sąlygomis turime priešą, kuris nors ir neskraido, bet visada yra kažkur šalia. 

Jei būsime pakankamai atkaklūs ir išmintingi, bent jau sumažinti jų skaičių tikrai įmanoma“, – pabrėžia Eha Kruus.

Šaltinis: press.lv

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder