Nukritę lapai nebėra šiukšlės: sodininkai juos paverčia auksu dirvai ir gauna rekordinį derlių

Rudens sodas dosniai nukloja takelius ir veją auksiniais lapais. Vieniems tai grožio ženklas, kitiems – priežastis begaliniam valymui. Tačiau yra protingesnis sprendimas: nukritusius lapus paversti vertinga trąša – lapine dirva. Tai natūralus ir nemokamas būdas pagerinti dirvos kokybę ir palaikyti augalų sveikatą.

Kas yra lapine dirva?

Lapine dirva – tai natūralaus lapų irimo produktas. Išvaizda ji primena humusą: tamsiai rudos arba beveik juodos spalvos purus substratas su maloniu miško paklotės kvapu. Iš esmės tai kompostas, pagamintas tik iš lapų, be kitų organinių likučių priedų.

Dėl didelės anglies koncentracijos ir laipsniško skilimo lapų dirva tampa universaliu dirvožemio priedu. Jį galima pagaminti savarankiškai, neišleidžiant pinigų trąšoms, ir naudoti įvairiems sodo darbams.

Lapų dirvožemio nauda

Lapų humusas vertinamas ne tik dėl paprasto paruošimo, bet ir dėl keleto privalumų:

Ekonomiškumas. Žaliava nemokama – lapai renkami tiesiai sklype.

pH koregavimas. Kompostas padeda normalizuoti dirvožemio rūgštingumą.

Struktūros gerinimas. Dirvožemis tampa purus, pralaidus orui, palankus sliekams ir mikroorganizmams.

Drėgmės išlaikymas. Priedas sumažina laistymo poreikį.

Ekologiškumas. Sumažėja atliekos, kurios paprastai išvežamos į sąvartynus.

Mažesnis cheminių medžiagų kiekis. Lapinis humusas sumažina agresyvių trąšų ir pesticidų poreikį.

Universalumas. Tinka tiek daržui, tiek kambariniams augalams.

Kaip paruošti lapų dirvą

Kad lapai virstų kompostu, jiems reikia drėgmės, oro ir laiko.

Pagrindiniai žingsniai:

Surinkite sausus lapus ir perkelkite juos į pasirinktą vietą.

Susmulkinkite (žoliapjove ar žolės pjovimo mašina) – taip jie greičiau supus.

Sudėkite lapus į ribotą erdvę – konteinerį, maišus ar komposto dėžę.

Drėkinkite ir periodiškai apverskite, kad patektų deguonis.

Palikite masę pūti nuo vienerių iki dvejų metų.

Po 6–12 mėnesių lapai taps puria mase, o po 1–2 metų virs gatavu kompostu.

Trys paruošimo būdai

1. Vielinė dėžė

Pats prieinamiausias variantas. Iš tinklo suformuojamas konteineris, į kurį sluoksniais sudedami lapai. Beveik nereikia prižiūrėti – pakanka laistyti per sausrą.

2. Maišai

Tinka ribotam plotui. Lapai sudedami į didelius maišus, šiek tiek sudrėkinami, o plastikiniuose maišeliuose būtinai padaromos angos orui.

3. Komposto dėžė

Lapai dedami prie įprastų organinių atliekų. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą: kaitalioti „rudus“ (anglies) ir „žalius“ (azoto) medžiagas. Lapai dedami palaipsniui, kitaip procesas sulėtės.

Kaip pagreitinti procesą

Kas kelias savaites apverskite krūvą.

Lapus uždenkite plėvele, kad išlaikytumėte drėgmę ir šilumą.

Naudokite išankstinį smulkinimą – tai žymiai pagreitina puvimą.

Klaida → Pasekmės → Alternatyva

Drėgnų lapų kaupimas → purvinos masės susidarymas, kvapas → naudokite tik sausas žaliavas.

Pernelyg didelis tankis → puvimo sulėtėjimas → reguliariai maišykite.

Angų nebuvimas maiše → rūgštėjimas → būtinai užtikrinkite ventiliaciją.

O jei vietos mažai?

Mažame sode galima apsiriboti maišais arba kompaktišku komposto konteineriu. Net nedidelis kiekis lapų komposto padės kambariniams augalams, daigams ir vazoniniams augalams.

Kiek laiko ruošiama lapų žemė?

Visiškai – 1–2 metus, bet kaip mulčią galima naudoti anksčiau.

Kokie lapai yra geriausi?

Tinka beveik visi, išskyrus riešutų – juose esančios taninai stabdo irimą.

Kur naudoti?

Darže kaip trąšos, gėlynuose kaip mulčia, persodinant kambarines gėles.

Mitai ir tiesa

Mitas: lapus būtina sudeginti, kitaip jie pakenks sodui.

Tiesa: lapų humusas gerina dirvožemį ir išlaiko drėgmę.

Mitas: lapų kompostas paruoštas jau po mėnesio.

Tiesa: norint gauti pilnavertį humusą, reikia iki dvejų metų.

Mitas: humusas ir kompostas – tai tas pats.

Tiesa: kompostas gaminamas tik iš lapų, o kompostas – iš įvairių organinių atliekų mišinio.

Įdomūs faktai

Lapų žemė – senovinis trąšų naudojimo būdas: ji buvo naudojama dar Europos vienuolynų soduose.

Gamtoje būtent nukritę lapai sudaro derlingą miško dirvožemio sluoksnį.

Vienas kubinis metras lapų per dvejus metus virsta vos 100–150 litrais purios dirvos.

Veiksmų planas pagal sezonus

Spalis

Surinkite nukritusius lapus nuo vejos ir takelių.

Atrinkite sveikus lapus (be dėmių ir pelėsių).

Susmulkinkite juos vejapjove arba žoliapjove.

Pradėkite dėti lapus į maišus, dėžę arba komposto dėžę.

Lapkritis

Tęskite likusių lapų rinkimą.

Jei ruduo sausas, sudrėkinkite sukrautus sluoksnius.

Į komposto dėžę įdėkite virtuvės atliekas, jas kaitaliodami su lapais.

Žiema

Palikite ruošinius ramybėje: žiemą procesai vyksta lėtai.

Jei sniego mažai, uždenkite krūvą plėvele, kad apsaugotumėte nuo užšalimo ir vėjo.

Pavasaris

Patikrinkite masės drėgnumą. Jei lapai sausi, palaistykite.

Apsiverskite sluoksnius dėžėje arba komposto dėžėje, kad jie būtų vėdinami.

Iš dalies supuvusius lapus naudokite kaip mulčią lysvėms arba gėlynams.

Vasara

Reguliariai maišykite ir drėkinkite masę.

Jei reikia, pridėkite šviežios žalios žolės, kad būtų išlaikyta pusiausvyra.

Sezono pabaigoje apatinis sluoksnis jau bus panašus į purų humusą.

Nukritę lapai nėra šiukšlės, o nemokamas organinis trąšos. Šiek tiek kantrybės – ir po metų ar dviejų turėsite vertingą lapų dirvą, kuri pagerins dirvožemio struktūrą, prisotins jį organinėmis medžiagomis ir leis augalams augti stipresniais ir sveikesniais.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder