Srautai į pajūrį rodo naujas tendencijas, kaip lietuviai elgiasi su pinigais: pasikeitė suvokimas apie finansus

Lrytas.lt, Lukrecija Giedraitytė

2022-07-30 14:31

Dar pavasario pabaigoje „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjęs Neringos meras Darius Jasaitis patikino, kad atostogų rezervacijas užsieniečiai sparčiai atšaukia dėl karo baimės. Tačiau jau įsibėgėjusi vasara šiam kurortui pajamų kažkiek atneš – dalis lietuvių jau nuo metų pradžios taupė, kad tik galėtų apsilankyti Neringoje ir susimokėti už visas išlaidas.

Užsienio turistus skaičiuoja ant pirštų, tačiau lietuvių netrūksta

„Užsienio turistų jau dvejus metus sumažėjo dėl koronaviruso apribojimų, o šiemet jau ne viena užsienio turistų grupė atšaukė poilsį Neringoje dėl karo, nes esame labai arti Rusijos, veiksmo zonos, šalia Kaliningrado, kuriame yra nemažai kariuomenės. Dėl to europiečiams neramu“, – anksčiau komentavo D.Jasaitis.

„Turint omenyje turistus iš užsienio šalių, jų srautas yra kritęs bemaž 70 proc. Bet dar sunku vertinti visus skaičius, tam reikia sulaukti rudens ir tada matysis tikrasis vaizdas. Akivaizdu, kas į tuos skaičius, kalbant apie lankomumą, visada norime lygintis su 2019 m.“ – „Žinių radijui“ liepos pabaigoje sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Ministras atkreipė dėmesį, kad nereikėtų gyventi prisiminimais, o labiau pasiseks tiems, kas priims naują realybę. Tiek, koronavirusas, tiek karas turi savo poveikį turistų srautų mažėjimui.

Tuo metu Klaipėdos uosto informacija, kruizinės laivybos sezonu per šią vasarą turėtų apsilankyti per 50 kruizų, kuriuose keliauja užsieniečiai.

Tačiau atrodo, kad įpusėjus vasarai nerimas ne toks ir didelis. Nors iki pandemijos užsienio turistai Neringoje sudarydavo 80 proc. šio kurorto poilsiautojų, o per dvejus metus čia atvyko vos dešimtadalis užsieniečių.

„Šiandien dienos situacija gera ir ateinančių poros savaičių. Tikimės, kad nuo šiandien (aut. past. – liepos 21 d.) iki rugpjūčio ir rugsėjo pradžios bus tokia, kokia būdavo visą laiką“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Jasaitis.

„Užsieniečių yra tiek, kiek ant pirštų galima suskaičiuoti, jie tikrai atšaukia rezervacijas. Tikrai turime pasakyti, kad lietuviai irgi vyksta atostogauti toliau, galbūt galvodami, kad jei kažkas prasidėtų, jie būtų ne Lietuvoje, užsienyje“, – dėstė politikas.

Jis pripažino, kad karas išties žmones baugina, bet bent jau liepos antra pusė yra ganėtinai užimta. D.Jasaičio tikinimu, bent jau priešpaskutinis savaitgalis bus toks, kaip ir būdavo prieš kelerius metus.

Lemia orai, renginiai „Ant bangos“, „Regata“, festivalis „Nida Jazz“, per kuriuos Neringa visada užsipildo. Tad žmonės ir verslas kažkiek pajamų susirinks, patikino Neringos meras.

Poilsiautojų yra skirtingi poreikiai ir jų finansinės galimybės, todėl pagal tai ir renkasi, kur atostogauti ar kiek išleisti.

Kaip pastebėjo portalų „Priejūros.lt“ ir „Prieežero.lt“ vadovas Laurynas Šertvyčius, šią vasarą Kuršių Nerijoje apgyvendinimo vietų užimtumas geresnis, laisvų vietų mažiau nei Šventojoje ar Palangoje vien dėl to, kad siauresnė pasiūla. Pavyzdžiui, priešpaskutinio liepos savaitgalio užimtumas beveik visuose Lietuvos kurortuose didelis, tačiau laisvų vietų rasti pavyktų.

Jei norės, tai ir sutaupys

„Ekologinis mokestis jau trys metai nėra brangęs, tai nėra esmė. O keltas šiais metais pabrango 3–4 eurais“, – kalbėjo kalbintas Neringos meras.

„Visada kalbėjome, kad vienadieniui turistui tai sudaro nemenką pinigų dalį, tačiau važiuojant poilsiauti savaitei, tai yra visiškas menkniekis, žiūrint į tai, kad poilsio kainos yra nukritusios, palyginus su pernai. Tai tas kompensuoja stipriai daugiau nei kelto pabrangimas“, – komentavo D.Jasaitis.

Politikas pateikė pavyzdį, kad jei apartamentus praėjusiais metais verslininkai nuomodavo už 140 eurų, tai šiemet juos galėjai išsinuomoti už 80 eurų. „Čia viskas atsiperka per vieną dieną: ir keltas, ir postas, ir pusę bako benzino. Jei poilsiauji savaitę, tai gali pasakyti, kad praktiškai ir uždirbi“, – skaičiavo pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad norint sutaupyti buvo galima visais laikais. Netgi parai galima rasti ir už 12 eurų lovą, bet jau nereikia norėti visų geriausių sąlygų ir su vaizdu į marias, atskiromis virtuvėmis ir su pirtimis.

Kelionė irgi gali būti pigesnė, jei žmogus nusprendžia važiuoti autobusu iš Smiltynės į Nidą, jam tereikia sumokėti 1,3 euro už keltą ir 6 eurus už kelionę autobusu.

Tuo metu važiuojant su savo nuosavu lengvuoju automobiliu, už keltą tektų pakloti 18,3 euro, o už ekologinį mokestį pakeliui – dar 30 eurų. Nors įkainiai Naujojoje perkėloje šiais metais keitėsi, ekologinis mokestis Kontrolės poste jau kelias vasaras toks pat.

„Žemesnes pajamas gaunantis žmogus turbūt nevažiuos ilsėtis į Nidą, kai įvažiavimas vien 50 eurų ir nakvynės kainos aukštesnės, kaip ir visada. Vieni renkasi ilsėtis Šventojoje, kiti – Palangoje ar Kunigiškiuose – nėra vienos taisyklės nei šiemet, nei niekada“, – portalui lrytas.lt atkreipė dėmesį L.Šertvyčius.

Juo labiau, kad iš portalų statistikos kol kas nepastebima, kad nuomos kainos Kuršių Nerijoje kristų ar kaip tik kiltų, tačiau galėjo nutikti ir taip, kad vienose ar kitose šią vasarą nuomos kainos galėjo būti žemesnės nei pernai. Tuo metu Palangoje ir Šventojoje šiemet nuomos kainos šiek tiek krito.

Matyt, kad žmonių srautai į pajūrį rodo, kad žmonės pradėjo ruoštis savo didesnėms išlaidoms iš anksto. Pavyzdžiui, kelionėms pradeda taupyti nuo metų pradžios ir po truputį atsideda savo dalį atlyginimo – taip pasiruošia finansiškai vasarą, atkreipė dėmesį ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Grįžtame į priešpandeminius laikus

„Situacija jau yra sugrįžusi į priešpandeminius metus, tai kokioje Kuršių Nerijoje buvo daug išankstinių užsakymų, o ir vasara kol kas buvo pilna“, – teigė L.Šertvyčius.

Pašnekovo pastebėjimu, iki Joninių kurortai įprastai būna apytuščiai, o po Mindauginių – užimtumas akimirksniu išauga.

„Juolab, kad mažesni miesteliai kaip Preila ar Pervalka rezervacijų turėjo jau nuo ankstyvo pavasario ir jų buvo pakankamai daug. Palangoje ir Šventojoje šiemet išankstinių užsakymų buvo gerokai mažiau, negu užpernai ir pernai.

Vienas dalykas, buvo prasti orai, kitas – su Ukraina vykstantys dalykai, o trečias – gąsdina tai, kaip piešiama ekonominė situacija“, – pasakojo jis.

„Kuršių Nerijoje žmonių mažiau, nes reikia suprasti, kad atvažiuojant dar reikia susimokėti už visus dalykus ir tiesiog leisti laiką kambaryje. Žmonės viską pasveria. O be to, žmonės pasiilgę važiuoti į užsienį, tai yra irgi akivaizdu“, – dėstė jis. Net į kaimyninę Latviją šiemet išvažiuoja daugiau lietuvių – mat pernai ir užpernai tai buvo padaryti gan sunku dėl pandemijos.

Viešbučių užimtumas, vidaus vartojimo augimas, pakankamai optimistinės lietuvių lūkesčiai yra labiausiai susiję su gera finansine situacija, aiškino A.Izgorodinas. „Atsargiai spėju, kad finansinė situacija ir toliau išliks gera“, – dėstė jis.

„Tai reiškia, kad nepaisant infliacijos ir visų įvairių grėsmių mūsų ekonomikai, Lietuvos vartotojų finansų būklė yra pakankamai gera. Sakyčiau, kad tai yra tas aspektas, kuris ir skiria Lietuvą nuo kitų euro zonos šalių. Iš esmės, tas vienintelis aspektas yra atlyginimų augimas, nes vien šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas išaugo 14 proc.

Taip pat Lietuvos darbingų amžiaus gyventojų užimtumo lygis siekia beveik 80 proc., kas reikštų, kad beveik 80 proc. žmonių realiai turi darbą ir puikiausiai dirba“, – ekonominę lietuvaičių situaciją komentavo portalo lrytas.lt kalbintas ekonomistas.

Santaupos netirpsta, nes gyventojų indėliai bankuose siekė apie 20 mlrd. eurų ir netirpsta, nors infliacija ir įsibėgėjusi. Tokia tendencija gali būti susijusi su tuo, kad gyventojai pradėjo šiek tiek mažiau pinigų leisti ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Taip pat gali būti susiję su tuo, kad auga atlyginimai, nepaisant to, kad kyla kainos.

Labai pasikeitė Lietuvos gyventojų suvokimas apie finansus, patikino A.Izgorodinas. Jo nuomone, žmonės jau pradėjo labiau taupyti ir rūpintis savo finansais.

EPA-ELTA nuotr.