Surasta varpo skeveldra - vilties simbolis karkliškiams

(1)

Praėjusią savaitę Karklės bendruomenės inicijuotoje talkoje vietinė mergina rado delno dydžio radinį - išsiaiškinta, kad tai buvusios Karklės bažnyčios varpo liekana. Šis radinys jau tapo bendruomenės viltimi atstatyti šios bažnytvietės kompleksą.

Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis pasakojo, kad svarbus vietinei bendruomenei radinys iš XX a. pradžios buvo rastas visiškai netikėtai.

Pasak jo, viskas įvyko per Karklės bendruomenės pasiruošimą renginiui - vietinių gyventojų organizuotos talkos metu. Karklėje gyvenanti mergina, berinkdama bažnytvietėje išmėtytas plytas, rado neįprastą delno dydžio radinį. Tik radusi ji pasakė kitiems talkininkams: „Atradau va tokią keistą plytą.“

Anot talkininkų, radinys buvo sunkus, o nuvalius dulkes ir žemes paaiškėjo, kad tai greičiausiai yra sudužusio varpo dalis.

Susirinkusiųjų spėliones patvirtino ir tai, kad skeveldra buvo rasta būtent toje vietoje, kur buvo nuverstas buvusios bažnyčios bokštas.

Karklės gyventojai, remdamiesi išlikusiomis istorinėmis nuotraukos ir pasakojimais, įtarė, kad sovietų kariuomenei griaunant bokštą buvo nuverstas ir bažnyčioje esantis varpas, kuris šioje vietoje ir sudužo.

„Nusivylimas dėl to, nes varpas sudaužytas, džiaugsmas dėl to, kad bent dalelę radome“, - komentavo įvykį A. Urbis.

Bendruomenės pirmininkas patikino, kad tai tikrai yra varpo skeveldra: „Ji turi visus varpo atributus: išlinkimą, medžiagą, specifinius išliejimo elementus, papuošimus, kuriuos mes randame ir ant kitų varpų.“

Pajūrio regioninio parko direkcija ir Karklės bendruomenė šį radinį žada kol kas eksponuoti lankytojų centre, kuriame kas mėnesį renkasi susibūrusi Karklės parapija.

Bendruomenės pirmininkas ir vietiniai sakė tikintys, kad po šukę ši bažnyčia bus atstatyta.

Pasak jo, šiuo metu bažnyčios atstatymo darbai jau yra prasidėję: padaryti archeologiniai tyrinėjimai, želdinių vertinimo darbai, tvarkybos darbo užduotys, architektai jau taip pat pradėję darbus - procesas po truputį vyksta, o bendruomenės noro tikrai netrūksta.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius taip pat pritaria, kad siekiamybė yra šią Karklės vietą sutvarkyti ir atstatyti stovėjusį kompleksą: klebono namą, ūkinį pastatą ir pačią bažnyčią. Jis teigė, kad šis procesas tikrai vyksta, o pačioje bažnytvietėje jau dabar teritorija yra tvarkoma ir net vyksta renginiai.

Vis dėlto turimų fotografijų ir kitų dokumentų neužtenka, kad būtų atstatyta identiška bažnyčia, todėl šis procesas, anot A. Urbio, vyksta labai lėtai, tačiau skubėti ir nėra kur.

Istorija

Karklės mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia tuometiniame žvejų krašte iškilo 1902-1910 m. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia, kurioje lankėsi apie 800 parapijos tinkinčiųjų, buvo stipriai apgriauta įsiveržusių sovietų kariškių. Joje tuo metu įsikūrė sovietinė kariuomenė ir įrengė poligoną, o prie bažnyčios nykimo prisidėjo ir žmonės, sau pasiimantys bažnyčios plytas ar kitas tuo metu vertingas statybines medžiagas. Vis dėlto po II pasaulinio karo sunaikintos ne tik apylinkėse įsikūrusios vietinių Karklės kaimo gyventojų sodybos, bet ir iki pamatų sugriauta bažnyčia. Šiandien praeiviai gali bažnytvietėje pamatyti tik mūrinius pamatus, išlikusius pavienius antkapius ir kapinių kryžius, pasislėpusius miškingoje vietoje.

LIKUČIAI iš buvusios Karklės bažnyčios mūro.

LIKUČIAI iš buvusios Karklės bažnyčios mūro.

ALTORIUS. Bažnyčios altoriaus fragmentas.

ALTORIUS. Bažnyčios altoriaus fragmentas. Jurgos PETRONYTĖS asm. archyvo nuotr.

RADINYS. Varpo skeveldra buvo rasta būtent toje vietoje, kur buvo nuverstas buvusios bažnyčios bokštas. Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

RADINYS. Varpo skeveldra buvo rasta būtent toje vietoje, kur buvo nuverstas buvusios bažnyčios bokštas. Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder