Ar tikrai plaukai žilsta dėl patiriamo streso: mokslininkų atsakymas

„Vis dar daug ko nežinome“, - pažymėjo Šiaurės Kalifornijoje esančio ‚Kaiser Permanente Vallejo‘ medicinos centro ‚Kaiser Permanente‘ dermatologas daktaras Paradis Mirmirani.

Konkrečiai, ankstesnių tyrimų dalyvių buvo prašoma užpildyti klausimynus apie plaukų spalvą ir streso lygį, po to mokslininkai bandė rasti ryšį tarp šių rodiklių.

Pavyzdžiui, viename 2016 m. paskelbtame tyrime mokslininkai apklausė daugiau nei 1 100 jaunų Turkijos gyventojų ir nustatė, kad 315 iš jų, kurie pranešė apie ankstyvą plaukų žilimą, streso lygis buvo aukštesnis nei tų, kurie to nepranešė. Be to, tie, kurių plaukai anksčiau laiko pradėjo žilti, dažniau vartojo alkoholį ir sirgo lėtinėmis ligomis, o jų tėvams plaukai pradėjo žilti jauname amžiuje.

„Tačiau 2020 m. paskelbtame tyrime su pelėmis žengtas dar vienas žingsnis. Jame tyrėjai įvairiais būdais kėlė pelėms stresą, įskaitant ir aitriosios paprikos tipo cheminės medžiagos, kuri sukėlė reakciją „mušk arba bėk“, švirkštimą. Dėl to išsiskyrė streso hormonas norepinefrinas, kuris savo ruožtu iš jų plaukų folikulų išėmė kamienines ląsteles, atsakingas už pelės kailio papildymą pigmentu. Tada kailis tapo pilkas“, - priduriama straipsnyje.

Visų pirma mokslininkai parodė panašų didelio norepinefrino kiekio poveikį žmogaus kamieninėms ląstelėms ir laboratorinėmis sąlygomis, o tai patvirtina mintį, kad streso hormonas yra susijęs su žmonių pilkėjimu, sakė Harvardo universiteto kamieninių ląstelių ir regeneracinės biologijos profesorius Ya-Chi Hsu, vienas iš šio tyrimo autorių.

Tačiau tyrimus šia tema su žmonėmis atlikti sudėtinga, nes mokslininkai etiškai negali dirbtinai sukelti žmonėms didelio streso atsako, kaip tai galima padaryti su gyvūnais ar ląstelėmis, aiškina Hsu.

Vis dėlto vienas nedidelis tyrimas su žmonėmis, kuris buvo paskelbtas 2021 m., padarė pažangą šia tema.

„Tyrėjai iš 14 savanorių, kurie turėjo bent šiek tiek žilų plaukų, nupjovė skirtingas plaukų sruogas. Kelios sruogos buvo visiškai žilos, kai kurios - iš dalies žilos, o kai kurios visai neturėjo žilų plaukų. 

Tuomet mokslininkai sukūrė didelės raiškos skaitmeninius plaukų atvaizdus ir apskaičiavo, kada kiekviena sruoga tapo žiląja, remdamiesi plaukų augimo greičio įverčiais. Jie taip pat paprašė dalyvių laiko juostoje nubraižyti stresą keliančius praėjusių metų įvykius ir įvertinti juos nuo mažiausiai iki labiausiai keliančių stresą. Tyrėjai nustatė, kad sruogų žilimas dažnai sutapo su labiausiai stresą keliančiu praėjusių metų momentu“, - rašoma medžiagoje.

Savo ruožtu Kolumbijos universiteto Elgesio medicinos docentas ir tyrimo autorius Martinas Pikardas (Martin Picard) sako, kad tai buvo pirmas kartas, kai tyrimo metu konkretūs stresą keliantys įvykiai buvo susieti su momentu, kai plaukai pradėjo žilti.

Todėl šis tyrimas pateikė „mūsų pirmuosius tikrus įrodymus, kad galbūt stresas kai kuriems žmonėms iš tiesų atlieka tam tikrą vaidmenį“, - pažymėjo Čikagos universiteto dermatologijos docentė daktarė Viktorija Barbosa (Victoria Barbosa).

Šaltinis: unian.net