Buvęs klaipėdietis Ramūnas Vyšniauskas nėrė į naują veiklą

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ daugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas, verslininkas Ramūnas Vyšniauskas teigė, kad atsisveikinus su didžiuoju sportu pasijuto tam tikri pokyčiai ne tik jo kasdienybėje, bet ir organizme.

„Kuomet sportinę karjerą pakeitė verslas ir atsirado kita užklasinė veikla, pastebėjau, kad savijauta pasidarė nekokia. Kad jausčiausi gerai, aš turiu būtinai sportuoti, o susitvarkius ir mitybos įpročius, atsiranda energijos.

Tuomet darbai einasi kaip iš pypkės“, – apie savijautą pasakojo R.Vyšniauskas.

Ramūnas gyvena laikydamasis sporto bei mitybos principų, tačiau neseniai žinomas vyras nusprendė, jog gali ir kitiems padėti keisti gyvenseną – Ramūnas ėmė administruoti programėlę, kurios dėka žmonės gali tobulinti savo kūno formas.

Tokios programėlės veikimo principas labai paprastas – pradžioje žmogus įkelia savo figūros nuotrauką. Tuomet ekspertai kasdien žmogui siunčia mitybos planus bei fizinės veiklos instrukcijas.

Po mėnesio žmogus programėlėje vėl patalpina savo nuotrauką, kurioje jau galima pastebėti ryškius pokyčius.

„Žmonės programėlę išbando, o po to mėnesio atsiunčia krūvas laiškų, kuriuose dėkoja, pasakoja kaip pasikeitė jų gyvenimas. Per mėnesį tu gali pakeisti savo mitybos, sporto įpročius.

Kadangi žmonės nori ir toliau gerai jaustis, maitintis, todėl pradeda tuo dar labiau domėtis“, – pasakojo Ramūnas.

Nors visą gyvenimą atidžiai prisižiūrėjęs sportą ir mitybą R.Vyšniauskas buvo įsitikinęs, kad apie šias dvi sritis žino viską, tačiau šiandieniniai moksliniai tyrimai apie maisto ryšį ir žmogaus nuotaiką nustebino ir jį.

„Mūsų ritmas beprotiškas. Anksčiau maistas buvo kokybiškesnis, o dabar viskas daroma greičiau, todėl papildai mūsų organizmui yra būtini. Aš visą gyvenimą domiuosi mityba ir sportu, todėl kuomet pradėjome dirbti su programėle, vėl pradėjau domėtis mitybos naujovėmis.

Man buvo labai keista sužinoti, kad nuotaikos hormonas gaminasi žarnyne, nors visada visi galvojome, kad galvoje. Jeigu žarnynas yra sveikas, tai reiškia, kad paisome vieno iš pagrindinių sveikos mitybos dalykų.

O kad žarnynas būtų sveikas, reikia vartoti daug skaidulų, probiotikų.

Viskas prasideda nuo žarnyno“, – stebėjosi sportininkas.

Anot laidoje kalbėjusio vaistininko Tautvydo Endriukaičio, mikrobiotos pusiausvyros pasikeitimams reikšmės gali turėti netaisyklinga mityba, vaistų vartojimas, infekcinės ir neinfekcinės ligos bei, žinoma, stresas.

„Žalingą šalutinį poveikį mūsų žarnynui turi ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Jie sunaikina ne tik ligą sukeliančias bakterijas, bet ir gerąsias. Tad vartojant antibiotikus būtina papildyti organizmą bakterijų kultūromis“, – teigė T.Endriukaitis.

Kaip teigė specialistas, renkantis papildus svarbu žinoti, kurie iš jų turi naudos organizmui, o kurių geriau vengti.

„Labai svarbu pasirinkti kokybišką naudingųjų bakterijų papildą. Atkreipkite dėmesį, kad jame būtų ne tik pakankamas bakterijų kiekis, bet ir kuo didesnė jų įvairovė.

Vaistinėje galite rasti tokių papildų. Taip pat labai svarbu, kad bakterijos būtų apsaugotos nuo skrandžio rūgščių neigiamo poveikio.

Tam kokybiškų papildų gamintojai naudoja liofilizacijos procesą ir taip užtikrina, kad gerosios bakterijos nepažeistos pasiektų žarnyną.

Be to, patariu visuomet rinktis kuo švaresnės sudėties produktą, be dirbtinių dažiklių ar skonį suteikiančių medžiagų“, – pasakojo vaistininkas.

Anot laidoje kalbėjusios Lietuvos dietologų draugijos viceprezidentės, gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, galima pasidžiaugti, jog aplink mus apstu produktų, kurie labai naudingi mūsų žarnyno gerinimui.

„Vėl grįžtam į tuos laikus, kuomet madinga tampa kombuča, rauginti agurkai, kopūstai.

Būtent fermentuotuose produktuose yra bakterijų, kurios pasiekusios žarnyną, padeda mūsų mikrobiotai. Rauginti pieno produktai, kopūstai, agurkai, burokėliai, obuoliai, grybai – tai yra tas maistas, kuris mūsų organizmui yra itin reikalingas norint palaikyti teisingą bakterijų pusiausvyrą“, – kalbėjo gydytoja J.Dobrovolskienė.

Medicinos moksle mikrobiotos tema – itin aktuali. Mikrobiotą, kuri yra atsakinga už viso organizmo sklandžią veiklą, sudaro bakterijos, kurios gyvena ne tik žarnyne.

„Tai yra daugybės bakterijų kompleksas, kuris gyvena mūsų odoje, ant odos, plaučiuose, žarnyne. Bakterijos turi gyventi simbiozėje, kitaip tariant santarvėje su šeimininku“, – kalbėjo specialistė.

Kai žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų, o padaugėja patogeninių, galima susidurti su disbioze, kuri labiau žinoma kaip bakterijų disbalansas.

Tuomet gali pasireikšti pirminiai simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas ar virškinimo sutrikimai.

Kaip teigė gydytoja, žarnyno veikla labiausiai pažeidžiama, kai sergant tenka gerti stiprius vaistus.

„Pats paprasčiausias pavyzdys – kai yra geriami antibiotikai. Jie sunaikina ne tik blogąsias bakterijas, kurios sukelia kosulį, plaučių, žarnyno uždegimą, įvairias ligas, bet ir gerąsias.

Būtent tos bakterijos, pakeitusios žarnyno mikrobiotą, turi būti atstatomos atgal. Bakterijų balansas yra atsakingas už imunitetą, gerą savijautą, alergines ligas, nervines būsenas“, – kalbėjo gydytoja J.Dobrovolskienė.

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!