Daugiau nei pusė lietuvių susiduria su nugaros skausmais: gydytojas neurologas paaiškino, kodėl svarbu neleisti skausmui užsitęsti

Dažniausias skausmo tipas, su kuriuo susiduriama Lietuvoje – nugaros. Jį yra patyręs daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas, rodo „Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas. 

Nors nugaros skausmus gali provokuoti daugybė skirtingų priežasčių, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo neurologo Sauliaus Andruškevičiaus, įveikti šį skausmą padeda universalus ir nesudėtingas gydymo būdas.

Tačiau laukti kol nugaros skausmas praeis savaime – didelė klaida, kurią, anot specialisto, žmonės daro per dažnai.

Skausmą provokuoja gyvenimo būdas 

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, net 51,7 proc. apklaustųjų yra susidūrę su nugaros skausmu.

Anot gydytojo neurologo S. Andruškevičiaus, remiantis tarptautine statistika ir atliktais epidemiologiniais tyrimais, manoma, kad iki 84 procentų suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su nugaros srities problemomis, tad situacija Lietuvoje, pasak jo, nėra unikali.

„Tokį dažną nugaros skausmų pasireiškimą iš esmės nulemia šiuolaikinis gyvenimo būdas. Sėdimas darbo pobūdis, netaisyklinga laikysena, viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas lemia nugaros ir pilvo raumenų silpnėjimą ir disbalansą, juosmens judesių mobilumo sumažėjimą.

Šie pokyčiai sukelia netolygią apkrovą įvairioms stuburo struktūroms, taip didinant traumų, degeneracinių stuburo pakitimų ir jų sukeliamo skausmo riziką“, – teigia jis.

Nugaros skausmas taip pat gali būti susijęs su įvairiomis stuburo ir aplinkinių audinių problemomis, stuburo slankstelių pažeidimais ar deformacija. 

„Viena dažniausių problemų – ūmus nugaros raumenų pažeidimas, dar vadinamas tiesiog patempimu. Jis gali pasireikšti įvairiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui po intensyvaus sporto, dirbant fizinį darbą, kartais – tiesiog pasilenkus ar pakėlus ką nors sunkaus.

Išskirtinai retais atvejais apatinės nugaros dalies skausmas būna infekcijos ar onkologinės ligos išraiška“, – pasakoja gydytojas S. Andruškevičius.

Visgi dažniausiai, pasak neurologo, jaučiant trumpalaikį ūminį nugaros skausmą tiksli skausmo priežastis nėra nustatinėjama, nes tai neturi didelės įtakos gydymo pasirinkimui. 

„Ūmaus nugaros skausmo gydymas įprastai yra paremtas vaistų nuo skausmo vartojimu. Tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir raumenis atpalaiduojantys medikamentai. Šalia gydymo priešuždegiminiais vaistais dažnai pasitelkiami ir nefarmakologiniai gydymo metodai –  skaudančios vietos šildymas, masažai, kineziterapinės priemonės“, – dalijasi S. Andruškevičius.

Skausmui užsitęsus gydymas tampa sudėtingesnis

Atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad net 70 proc. apklaustųjų verčiau renkasi kentėti skausmą nei vartoti nuskausminamuosius vaistus. Patiriant ūmų nugaros skausmą ir taikant įprastus gydymo metodus, S. Andruškevičiaus teigimu, apie 70-90 proc. pacientų būklė pilnai pagerėja per 2-3 mėnesius, dažniausiai aktyvus skausmas trunka iki mėnesio. Tačiau, nesilaikant tinkamo gydymo režimo, skausmas gali chronizuotis – tapti lėtinis. 

„Užsitęsus skausmui ūminis uždegimas gali virsti lėtiniu. Šios transformacijos riziką didina judėjimo ar reabilitacinių priemonių, vaistų nuo skausmo vengimas, taip pat bloga bendra sveikatos būklė sergant gretutinėmis ligomis“, – pasakoja gydytojas neurologas.

Ilgainiui nugaros skausmas, kaip ir kitų sričių lėtinis skausmas, gali apriboti judėjimą ir sukelti sunkumų atliekant kasdienes veiklas, neigiamai paveikti darbingumą, sergančiųjų psichologinę būklę, gyvenimo kokybę. Kūnui bandant kompensuoti sutrikusią juosmeninės stuburo dalies funkciją, gali išsivystyti klubų, kelių ar kaklo skausmai. 

S. Andruškevičius pabrėžia, jog skausmui užsitęsus gydymas taip pat tampa labiau kompleksinis, t.y. atsiranda poreikis įtraukti medikamentinį ir reabilitacinį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius, psichologinę pagalbą. 

„Tam tikrais atvejais taikomas operacinis ar intervencinis skausmo gydymas atliekant „blokadas“ – suleidžiant vaistus į problemines vietas. Lėtinio skausmo malšinimui, be įprastų nuskausminamųjų preparatų, būna skiriami ir antidepresantai ar priešepilepsiniai vaistai.

Lėtinio nugaros skausmo gydymas dažnai pareikalauja ir gyvenimo būdo pokyčių – atliekama svorio kontrolė, fizinio aktyvumo didinimas, darbo aplinkos pritaikymas. Tad pajutus nugaros skausmą verčiau nedelsti ir nelaukti, kol situacija komplikuosis“, – teigia jis.

Svarbu pasirinkti tinkamus vaistus

Anot gydytojo S. Andruškevičiaus, atsakingas vaistų pasirinkimas būtinas lėtinio nugaros skausmo atveju, nes ilgalaikis jų vartojimas, ypač didelėmis dozėmis, gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius, tokius kaip skrandžio opų atsiradimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, inkstų pažeidimai ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai. 

„Renkantis vaistus nuo skausmo būtina atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, gretutines lėtines ligas ir kitus vartojamus vaistus. Didžiausioje rizikos grupėje yra žmonės, sergantys skrandžio opalige ir sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl medikamento saugumas jiems turėtų būti svarbiausias vaisto nuo skausmo pasirinkimo kriterijus“, – įspėja jis.

Kaip vienus iš saugiausių nesteroidinių priešuždegiminių vaistų S. Andruškevičius išskiria naprokseną ir ibuprofeną. 

„Neviršijant rekomenduojamos paros dozės, naproksenas ir ibpuprofenas siejami su mažiausia rizika pacientams sergantiems virškinamojo trakto ar kardiovaskulinėmis ligomis. Žinoma, siekiant užtikrinti gydymo efektyvumą ir išvengti vaistų sukeltų šalutinių reiškinių, būtina reguliari šeimos gydytojo ar kito specialisto priežiūra“, – paaiškina gydytojas.

„Havas Group“ užsakymu apklausą 2024 m. gegužės mėnesį internetu atliko „Norstat LT“. Tyrimas reprezentuoja 18–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder