„Jie turi skaudžios patirties, matė, kas nutinka, kai sutrinka kraujo tiekimas, todėl jų patarimai mums buvo neįkainojami“, – „Lietuvos sveikatai“ pasakojo NKC direktorius Daumantas Gutauskas.
Požeminiai centrai
Viena svarbiausių sveikatos sistemos grandžių, ruošiantis dienai X, – nepertraukiamas kraujo ir jo komponentų tiekimas gydymo įstaigoms. NKC direktorius pabrėžė, kad kraujo tiekimo sistema jau dabar yra integruota į bendrą valstybės mobilizacijos planą ir turi aiškius algoritmus, kaip veikti kritiniais atvejais.
„Mes esame įtraukti į bendrą Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos planą, parengėme savo dalį, kuri buvo patvirtinta tiek sveikatos apsaugos, tiek krašto apsaugos ministrų. Tai reiškia, kad aiškiai žinome, kaip veiktume, jeigu šalyje kiltų nenumatyta krizė“, – sakė Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
Pasak jo, planas buvo rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos specialistais, turinčiais unikalią realaus karo patirtį. „Esu dėkingas Ukrainos Transplantacijos koordinavimo tarnybos vadovybei, kuri mums padėjo pasirengti. Jie turi skaudžios patirties, matė, kas nutinka, kai sutrinka kraujo tiekimas, todėl jų patarimai buvo neįkainojami“, – pabrėžė NKC vadovas.
Vienas svarbiausių uždavinių – išskirstyti kraujo apdorojimo centrus po Lietuvą, kad jie nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tokių požeminių centrų planuojama įrenti tris, po vieną vakarinėje, centrinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. Šiuose centruose kraujas būtų apdorojamas, atskiriami jo komponentai, atliekami tyrimai, saugomos kraujo bei jo komponentų atsargos. Pačios patalpos būtų nedidelės, vienų plotas siektų apie 100 kv. metrų.
„Dabar dar tų paruoštų vietų nėra. Esame tik patalpas gavę, dabar su ministerija kalbame dėl paties įrengimo, nes lėšų vis tiek reikia. Ten turi būti sutvirtinti stogai, kurie atlaikytų lengvų raketų smūgius, taip pat turi būti speciali požeminių patalpų ventiliacija, keletas atskirų išėjimų, jeigu kuris atakos metu užgriūtų, taip pat autonomiškas elektros ir vandens tiekimas.
Bet kol kas mes nesiruošiame šių patalpų aprūpinti reikalinga įranga, nes reikalo nėra. Juk nebus taip, kad atsikelsim vieną rytą ir skraido raketos čia pas mus. Vis tiek jausim, iš anksto žinosim“, – tikino D.Gutauskas.
Vienų tokių patalpų įrengimas, NKC direktoriaus tikinimu, galėtų atsieiti apie 150 tūkst. eurų, viso projekto vertė siektų apie pusę milijono. „Tikrai čia nėra įspūdingi pinigai, nes jeigu patalpas įrenginėtume visiškai iš karto, suma šoktelėtų kokius 4-5 kartus. Tai tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagelbės“, – vylėsi NKC direktorius.
Pamokos iš karo zonos
Dar vienas svarbus pasiruošimo aspektas – pačių darbuotojų pasirengimas ir jų rezervas. Karas Ukrainoje aiškiai parodė, kad dalis darbuotojų, ypač mamos su mažais vaikais, prasidėjus aktyviems karo veiksmas, palieka šalį.
Kaip teigė D.Gutauskas, Ukrainos patirtis rodo, kad pirmosiomis karo dienomis kraujo tarnybos netenka iki 30 proc. darbuotojų, panašų scenarijų omenyje turi ir Lietuvos nacionalinis kraujo centras.
„Šiandien yra numatyti atsakingi asmenys, kurie kuruotų tam tikras darbuotojų grupes ir kaip turėtų viskas vykti dienos X akivaizdoje. Nes gali būti, kad ryšio priemonių neturėsim, nors vėlgi Ukrainos patirtis rodo, kad mobilusis ryšys niekada nebuvo dingęs per visą karą. Internetas – taip, elektra – taip, bet mobilusis ryšys kažkaip nedingo.
Bet mes planuojame, kaip dirbti ir be mobiliojo ryšio, kad net ir negavę signalų darbuotojai tam tikrose vietose susirinktų.
Žinoma, dabar mes jų netreniruojam ir neapmokom, dabar nėra tokio reikalo. Ir galiausiai tai pasimirštų. Šiandien mes turime apie 200 darbuotojų, jiems mokymus, esant reikalui, būtų galima surengti labai greitai“, – tikino D.Gutauskas.
Ne mažiau svarbios ir paties kraujo bei jo komponentų atsargos, kurios ekstremalios situacijos metu gali sparčiai išsekti. Mat prasidėjus aktyviems karo veiksmas išauga sužeidimų skaičius, kartu su juo ir kraujo perpylimo poreikis, be to, niekur nedingsta ir kitos ligos ar būklės, kurioms gydyti būtinas kraujo perpylimas. Visgi, NKC direktoriaus teigimu, Ukrainos patirtis rodo, kad šalis su kraujo atsargų trūkumu niekada nesusidūrė.
„Šiandien remiamasi NATO standartais, bet reikia suprasti, kad NATO šalys savo teritorijoje niekada nekariavo, vykdė puolamąsias operacijas už bloko ribų, todėl negalima aklai remtis organizacijos standartu. Akivaizdu, kad reikia žiūrėti į Ukrainos patirtį, nes mūsų situacija yra panaši.
Tie kraujo ir jo komponentų kiekiai realiai būtų mažesni. Vadinasi, kraujo poreikis išaugtų ne du kartus, kaip mums sako kolegos Vakaruose, o realiai 40 procentų. Taigi skaičiuojame, kad mums reikėtų 50 procentų daugiau kraujo, lyginant su šiandieniu poreikiu“, – kalbėjo NKC direktorius.
Pasak jo, neturėtų dienos X akivaizdoje kilti ir bėdų su kraujo donorų aktyvumu, nes karo metu visuomenė itin greitai mobilizuojasi. Pavyzdžiui, Ukrainoje žmonių aktyvumas buvo toks didelis, kad kai kuriais laikotarpiais net teko stabdyti donorų srautus – mat laboratorijos fiziškai tuo metu nespėjo apdoroti suaukoto kraujo.
Kas svarbu Lietuvai šiuo klausimu, kad visų trijų šalių – Lietuvos, Estijos ir Latvijos – sveikatos apsaugos ministrai yra pasirašę memorandumą dėl apsikeitimo kraujo komponentais ir įranga.
Tiesa, jei išauštų diena X, ji greičiausiai visoms trims šalims prasidėtų vienu metu ir savitarpio pagalba taptų tiesiog nebeįmanoma. Šiuo atveju išliktų bendradarbiavimo galimybė pirmiausia su Norvegija, taip pat ir su kitomis Vakarų šalimis.
Logistika – didžiausias iššūkis
Jeigu, analizuojant Ukrainos patirtį, problemos su darbuotojų pasirengimu bei donorų aktyvumu realybėje sprendžiamos greitai ir didelių sunkumų nesukelia, tai didžiausi trikdžiai matomi logistikoje.
Kaip vieną skaudžių Ukrainos patirčių NKC direktorius nurodė staigų vienkartinių priemonių, kraujo maišelių, reagentų, testavimo sistemų trūkumą. Be šių priemonių suaukoto kraujo panaudoti pacientų gydymui neįmanoma – jo nėra nei kuo apdoroti, nei kaip pervežti.
„Mes esame tai apgalvoję, dėl to padidinome šių priemonių rezervą pagal ukrainiečių rekomendacijas.
Taip pat rekomendavau Sveikatos apsaugos ministerijai šių priemonių nekaupti valstybės rezerve ir nešvaistyti taip valstybės pinigų, nes valstybės rezerve sukaupti dalykai praguli tiek, kad baigiasi jų galiojimo laikas. Tad klausimas, ar galėsime juos normaliai sunaudoti.
Todėl šį rezervą kaupiame pačiame Nacionaliniame kraujo centro sandėlyje, pagal savo vartojimo algoritmus esame pasidarę taip, kad mums nei vienas kraujo maišelis, nei vienas reagentas nepasiektų galiojimo laiko pabaigos. Sunaudotas priemones papildome rezerve naujomis“, – sprendimą komentavo D.Gutauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą