Gydytoja, įveikianti stereotipų rėmus ir išgyvenanti štormus

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Marija Sakalauskaitė - drąsi ir išskirtinė moteris. Retai sutiksi moterį - chirurgę ir buriuotoją, pažengusią abiejose srityse.

Pasirinkus plastinės chirurgijos kelią, jai teko susidurti su aplinkinių nuostatomis, jog ši sritis nėra skirta moterims. Reikia būti drąsiai, kad išgyvenus štormą profesiniame kelyje, grįžtum į akistatą su nenuspėjamomis vandens stichijomis, leidžiantis į sudėtingas keliones su legendine jachta „Lietuva“. Kalbantis su Marija, ne kartą šmėsteli mintis - ši moteris nesirenka lengvų kelių.

Lytis nėra svarbiausia

Moteris plastinėje chirurgijoje - retas reiškinys. Kodėl pasirinkote šią sritį?

Nuo aštuntos klasės norėjau būti plastikos chirurge, tad kryptingai siekiau savo tikslo. Norėjau padėti žmonėms. Kai pradėjau studijuoti ir žinojau, kad rinksiuosi plastinės chirurgijos kelią, reikėjo drąsos įveikti aplinkinių nuostatas. Kitiems atrodė, kad ši sritis ir moteris nėra suderinamos. Dabar tiek Vilniuje bei Kaune, tiek ir visame pasaulyje turiu nemažai kolegių moterų.

Kaip buvimas moterimi atsiliepia darbui? Kiek tai padeda suprasti pacientes?

Gerai atlikti operaciją gali tiek vyras, tiek moteris. Norint būti geru chirurgu reikia didelės širdies, gerų rankų ir puikiai veikiančios galvos, nepriklausomai nuo lyties. Moterys apibūdinamos kaip darbštesnės, atidesnės, kruopštesnės - plastikos chirurgei šios savybės ypač tinka.

Iš dalies galima sutikti, kad buvimas moterimi padeda geriau perprasti pacienčių moterų norus. Per konsultaciją pacientės visada prašau išsakyti savo lūkesčius, norus, paaiškinu operacijos galimybes. Yra tam tikrų operacijų, kur galbūt pacientė atviriau kitai moteriai išsako savo lūkesčius, bet buvimas moterimi ar vyru nesuteikia supergalių suprasti, ko nori kitas, kaip jis mąsto ar ko tikisi. Plastinė chirurgija nėra skirta tik pacientėms moterims, turiu ir pacientų vyrų, kurie manimi pasitiki.

 

Teko girdėti vyro chirurgo nuomonę, kad jis nenorėtų, jog jo antroji pusė būtų chirurgė, nes moteris - šeimos židinio puoselėtoja, o chirurgas pusę savo gyvenimo praleidžia ligoninėje. Ką apie tai manote?

O aš nenorėčiau vyro chirurgo dėl tos pačios priežasties! Tai vienašališka pozicija, kuri nėra teisinga. Taip, medikai darbe praleidžia daug laiko. Ne veltui sakome, kad darbas yra mūsų antroji šeima. Žinau, kiek pati įdedu pastangų, tad nenorėčiau, kad ir mano antroji pusė tiek daug dirbtų.

Esu labai dėkinga, kad savo mokslo kelyje sutikau daug gerų kolegų vyrų, kurie mane palaikė ir tikėjo manimi. Iš dalies jie man padėjo tapti tokia gydytoja, kokia esu dabar.

Kita vertus, kai šeimoje abu medikai, atsiranda didesnis supratimas, kodėl tiek daug laiko skiri darbui, tobulinimuisi, galvojimui apie pacientus. Man yra tekę girdėti pasakymą, kad labai daug savęs atiduodu darbui - manau, taip elgiasi kiekvienas geras gydytojas.

Mažiau yra geriau

Koks jūsų pačios požiūris į plastines operacijas, estetinę chirurgiją?

Pacientai manęs dažnai klausia, ar estetinė chirurgija yra tuštybė. Manau, tai - šiuolaikinio gyvenimo ritmo atspindys. Mes norime atrodyti geriau, sveikiau, jauniau. 

To siekdami lankomės kirpykloje, pas odontologą ir kitus grožio specialistus, nors tai nėra gyvenimo būtinybė. Dauguma mano pacientų nėra žvaigždės, tai - eiliniai žmonės, kurie tam tikru gyvenimo momentu kreipiasi į plastikos chirurgą.

Kiek tam įtakos turi socialiniai tinklai?

Šiuolaikinės socialinės medijos dabar turi ypač didžiulę įtaką ir gali formuoti žmonių požiūrį, todėl kai kuriose šalyse estetinės chirurgijos reklama dėl galimos neigiamos įtakos buvo ribojama ir uždrausta. 

Pacientas gydytojui turėtų išsakyti savo lūkesčius ir kartu nuspręsti, ar ta operacija yra reikalinga, o ne vadovautis aplinkos primestu spaudimu.

Kai matau, kad operacija ar procedūra pacientui nereikalinga, taip ir pasakau. Paaiškinu, kad ji neturės ryškaus pokyčio išvaizdai ar savijautai. Kartais pacientai atsineša į konsultaciją nuotrauką iš socialinės medijos ir prašo padaryti būtent taip.

Koks yra jūsų estetikos suvokimas?

Geras estetinis rezultatas atrodo natūraliai. Egzistuoja principas: mažiau yra geriau. Tuo ir stengiuosi vadovautis. Kartais reikia visai nedaug pakoreguoti, kad būtų pasiekti geri rezultatai. Operacijos apimtis turi būti pritaikyta prie paciento pasiruošimo ir galimybių. Jei žmogui po kelių dienų teks grįžti į darbą, negali daryti didelės apimties operacijos.

Dabar vyksta skalpelio ir injekcinių procedūrų „adatų“ kova. Ką patartumėte rinktis?

Tokia dilema gal labiau kyla paprastam žmogui, ne specialistui. Senėjimas dabar jau prilyginamas ligai ir mokslininkai kol kas nesėkmingai ieško tos stebuklingos piliulės. Tiek estetinė chirurgija, tiek injekcijos yra orientuotos į senėjimo lėtinimą, stabdymą. Svarbu teisingai parinkti procedūras. Lazerinės procedūros, injekcijos gali gerinti audinių stangrumą, elastingumą, odos spalvą, drėgmę, padėti atkurti prarastą tūrį, tad žmogaus išvaizda pagerėja, jis atrodo labiau pailsėjęs, kaip po atostogų, geriau nusiteikęs, veide nebelieka pykčio, nuolatinio rūpesčio. Tačiau operacijų niekas nepakeis. Jos reikalingos šalinti didesniems audinių defektams ir pertekliui, atkurti prarastas formas.

Kokios dabar estetinės chirurgijos operacijos populiariausios?

Priklausomai nuo šalies ir regiono, paklausios yra akių vokų, veido patempimo, taip pat riebalų persodinimo, krūtų, kūno tobulinimo operacijos. Kasmet atsiranda vis tobulesnių medicinos technologijų, kurios leidžia pasiekti geresnių rezultatų, padeda greičiau užgyti žaizdoms, išvengti nepageidaujamų reakcijų. Dabar dauguma orientuojasi į natūralumą ir po injekcijų, ir po operacijų. Žinoma, populiarios išlieka įvairios senėjimo procesą stabdančios procedūros.

Ką galėtumėte patarti tiems, kurie svarsto apie galimybę patobulinti išvaizdą?

Pirmiausia reikėtų pasiryžti ateiti, kai kyla tam tikrų klausimų, abejonių ar kas nors netenkina išvaizdoje. Kai kurie pacientai jau prieš konsultaciją būna pasidomėję ir susidarę klausimyną. Kiti tiesiog nori pasikalbėti ir pasitikrinti, ar gydytojas tinka.

Geriausia pasirinkti gyvą konsultaciją, nes viešoje erdvėje pateikiama informacija ne visada atitinka realybę. Niekada į internetą nededu pacientų nuotraukų prieš ir po operacijos. Manau, kad taip galiu paskatinti rinktis tam tikras procedūras ir operacijas, kurių žmogui visiškai nereikia. Galbūt žmogus laimingas ir be jų.

Kuo ypatingas plastikos chirurgo darbas?

Kartais pagalvoju, kad gydytojo darbas labai subtilus, gal net intymus. Per konsultaciją žmogus atveria savo jausmus, nerimą, išsako baimes, lūkesčius. Gydytojas turi prisiliesti prie paciento kūno ir kartu su juo keliauti pokyčių link, tad būtinas glaudus bendravimas bei pasitikėjimas. Priešingu atveju tam tikru etapu gali kilti nesusipratimų.

Kartais pacientai nori išsikalbėti, tad tenka išklausyti daug įvairių istorijų, išpažinčių. Pacientas turi labai atvirai bendrauti su gydytoju, kad kelias į pokytį ir rezultatą būtų sklandus.

Gamtos ir emociniai štormai

Kai tarėmės telefonu dėl pokalbio, planavote važiuoti į Vilnių. Susidarė įspūdis, kad kalbant apie Vilnių net jūsų intonacija pasikeitė. Ar tai gimtojo miesto trauka?

Klaipėdoje jaučiuosi labai gerai. Esu gimusi ir užaugusi Vilniuje. 2009 metais galutinai persikėliau gyventi į Klaipėdą, būtent čia kaip svarbi laisvalaikio forma atsirado buriavimas, kurį buvau išbandžiusi jau anksčiau. Aktyviai buriuoju ir plaukioju jau 15 metų.

Kartais ir pacientai pasidomi, ar buriuoti nėra sunku, baisu. Teko plaukti Šiaurės jūra iki tolimiausių Škotijos salų ar labiau į pietus, į Antverpeną. 

Ilgos kelionės gali būti sunkios, varginančios, bet jos atneša naujas patirtis, padeda augti kaip asmenybei. 

Gyvenimas ant vandens visai kitoks nei ant žemės - išmoksti vertinti, ką turi. Supranti, kad išmiegoti savo lovoje irgi gali būti labai didelis gyvenimo komfortas.

Jūsų klausantis atrodo, kad esate iš tų žmonių, kurie nesirenka lengvų kelių. Kur sunkumai, ten ir jūs. Gal klystu?

Man tai natūralu. Specialybę pasirinkau natūraliai, jaučiau, kad man tai tinka. Buriuojant išgyvenus štormą, supranti, kad toji patirtis keičia tave kaip asmenybę. Kiekvienas renkasi tai, kas arčiau širdies.

Kiek štormų gyvenime patyrėte? Kokie prisiminimai liko po pirmojo?

Kiekviename plaukime būna didesnių ar mažesnių audrų, gamtos stichijų. Gali būti ir emocinių „štormų“, nes sugyventi mažoje erdvėje su dešimčia skirtingų žmonių - tam tikras iššūkis. 

Man kaip gydytojai dar tenka saugoti ir padėti mažiau patyrusiems, kad jie neiškristų per bortą ir grįžtų sveiki į krantą. Įgulos nariams padedu išvengti įvairių traumų, nesusirgti, tam tikrose situacijose suteikiu pirmąją pagalbą.

Pirmą kartą susidūrus su gamtos stichija, kiekvienam būna sudėtinga. Aukštos bangos, stiprus vėjas, laivo garsai - tai gąsdinantys potyriai. 

Pirmą kartą tai išgyvenantys religingi žmonės pradeda melstis. Pirmąjį kartą gal ir aš maldelę sukalbėjau. Paskui supranti, kad darai tai, ką geriausia gali padaryti tuo metu, kad visi kartu išgyventume.

Ką mėgstate veikti per atostogas?

Mėgstu keliauti. Kelionės į tolimus, egzotinius kraštus taip pat nėra lengvos: ilga kelionė, keičiasi klimatas, laiko juosta, maistas. Bet geriausias poilsis - aktyvus poilsis gamtoje, o motyvacijos ir įkvėpimo darbui pasisemiu įvairiose meno parodose.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder