- Ką pastebi specialistai, ar yra koks sergamumo plaučių uždegimu padidėjimas? - „Vakaro žinios" klausė Santarų klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo gydytojo pulmonologo prof. Edvardo DANILOS.
- Šaltuoju sezonu plaučių uždegimo atvejų visada yra daugiau, nes žmonės daugiau būna patalpose, mažiau jas vėdina. Asmenys dalijasi respiracinėmis virusinėmis infekcijomis - čiaudi, kosi - taip ir pasidalina virusais...
O virusai „atveria vartus" bakterijomis, šios dažniausiai ir sukelia plaučių uždegimą.
- Kartais plaučių uždegimo požymiai labai išreikšti, o kartais - ne. Kodėl taip yra?
- Plaučių uždegimą gali sukelti virusai, o virusų rūšių yra labai daug, tai ir gripo virusas, paragripo virusas, respiracinis sincitinis virusas, corona virusas, kuris epidemiją prieš keletą metų sukėlė, ir pan.
Tiesa, virusai plaučių uždegimą sukelia rečiau nei bakterijos, jie, kaip minėjau, dažniau tik „atveria vartus" į plaučius, susilpnindami jų gynybą.
Dažniausiai patį plaučių uždegimą sukelia bakterijos. O bakterijų irgi yra labai daug ir įvairiausių, vienos greičiau dauginasi, kitos - lėčiau. Vienos gali patekti tiesiogiai į bronchų epitelį, kitos bakterijos nepatenka į ląstelių vidų, yra tik paviršiuje.
Labai retais atvejais plaučių uždegimą gali sukelti ir grybai. Ne tie grybai, kuriuos mes renkame ir valgome. Kalbu apie mikroskopinius grybus.
Kita medalio pusė yra pats žmogus, kuris suserga plaučių uždegimu, jis gali būti ir jaunas, ir senas, ir sergantis kokiomis gretutinėmis ligomis. Kiekvieno žmogaus organizmo reakcija gali būti skirtinga. Todėl plaučių uždegimas negali būti vienodas visiems.
- Paminėjote mikroskopinius grybus, tai gali būti ir pelėsis?
- Grybų būna visokių, gali būti ir pelėsiniai, pvz., Aspergillus, bei kiti grybai, pvz., Candida. Mikroskopiniai grybai cirkuliuoja aplinkoje. Kadangi plaučiai nėra izoliuoti, žmogus tuos grybus įkvepia į plaučius.
Paprastai žmogaus imuninė sistema juos sunaikina arba neleidžia toliau plisti. Tačiau jeigu žmogaus organizmas yra smarkiai nusilpęs (pvz., sergant vėžio ligomis, vartojant imunitetą silpninančius vaistus), grybo imuninė sistema nesunaikina ir jis gali pradėti augti ir plisti.
Žmogus nėra sterilus ir negali būti sterilus. Ant odos paviršiaus, nosyje, burnoje, ryklėje, net ir plaučiuose, ką jau kalbėti apie žarnyną ir kitus organus, - juose gyvena daugybė mikroorganizmų; tarp žmogaus ir tų mikroorganizmų yra tam tikra pusiausvyra.
Jie yra reikalingi, nes dalyvauja ir tam tikrų vitaminų gamyboje ir tie mikroorganizmai apsaugo nuo dar pavojingesnių mikroorganizmų, kad pastarieji negalėtų įsikurti. Žmogaus organizmas „susidraugauja" su tam tikrais mikroorganizmais ir sudaro tam tikrą balansą.
Jeigu dėl kokios nors priežasties tenka labai ilgai vartoti antibiotikus, bakterijos, natūraliai gyvenančios žmogaus organizme, daugiau ar mažiau žūsta. Atsiranda tuščia vieta, t.y. kitos bakterijos ar grybai, gali pradėti sparčiai daugintis ir plisti.
- Plaučių uždegimas ypač pavojingas mažiems vaikams, nes jų imunitetas dar nesusiformavęs.
- Maždaug iki 8 metų vaikų imuninė sistema dar nėra tokia, kaip suaugusiojo. 100 proc. suaugusio žmogaus imuninės sistemos pajėgumo vaikas pasiekia apie 8-12 metus.
Taigi gynybinių mechanizmų yra mažiau. Mažiems vaikams yra didesnės rizikos, kaip ir pagyvenusiems žmonėms, kurių imuninė sistema jau pradeda silpti.
- Nuo kada imunitetas pradeda silpti?
- Atsakyti į šį klausimą neįmanoma. Žmogaus amžius „pagal pasą" nebūtinai atitinka biologinio amžiaus. Vienas žmogus gyvena sveikai, nerūko, saikingai valgo, neturi antsvorio, nėra ir per daug liesas; pakankamai grūdinasi, - tokio asmens biologinis amžius bus net mažesnis nei pagal pasą.
Jeigu žmogus rūko, darbo vietoje dulkėta aplinka, tokio asmens biologinis amžius gali būti didesnis nei pagal pasą. Pavyzdžiui, rūkančio žmogaus biologinis amžius 10-15 metų yra didesnis nei pagal pasą.
- Ar tiesa, kad labai liesi žmonės turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu?
- Visiška tiesa, kuo žmogus liesesnis, tuo jį labiau „puola" infekcinės ligos, taip pat ir tuberkuliozė. Didesnė rizika ir vegetarams.
- Kaip tą paaiškinti? Reikia daugiau raumenų, riebalų, kad būtų apsaugoti vidaus organai?
- Nėra labai detalaus paaiškinimo kodėl, tačiau reikia ir raumenų, ir riebalų, greičiausiai tokiu atveju tiesiog normaliai funkcionuoja visa imuninė sistema.
- Kokia plaučių uždegimo prevencija?
- Sveika gyvensena, žmogus turi turėti pakankamai laiko pamiegoti, pailsėti, reikia bent 8 val. miego, 8 val. darbo ir 8 val. poilsio. Poilsis turi būti ir aktyvus.
Jeigu žmogus visą dieną praleidžia prie kompiuterio, aišku, jo imlumas infekcijoms bus didesnis. Jeigu žmogus nuolat dirba, nesiilsi, tai, žinoma, jo imlumas įvairioms ligoms, ne tik infekcijoms, didėja.
Na, o medicininės prevencijos priemonės būtų skiepas nuo gripo ir corona viruso. Šie skiepai nėra tokie veiksmingi, kai apie juos kalbama pozityviai, bet ir nėra tokie blogi, kai apie juos kalbama negatyviai. Bet kokiu atveju - geriau negu nieko.
- Kiek fizinei sveikatai turi reikšmės žmogaus psichologinė sveikata, nusiteikimas, laimingumo jausmas?
- Kai kurie dalykai (tikslios priežastys ar ryšys) medicinoje kol kas nėra moksliškai paaiškinami, bet jie empiriškai pastebėti. Jau ir spartiečiai, galingi kariai, sakė, jog sveikame kūne - sveika siela.
Emocinė ir fizinė visuma ir darna žmoguje yra būtina. Gal pagrėbėte lapus, pakasėte sniegą (t.y. buvote fiziškai aktyvus), žiūrėk, jau ir nuotaika geresnė, fizinis aktyvumas yra labai gerai.
- Ar režimas padeda gerinti sveikatą?
- To absoliutinti negalima. Pavyzdžiui, jeigu laikytumėtės griežtai režimo, bet koks išbalansavimas būtų blogai. Įsivaizduokite, žmogus 8 val. ryte pusryčiauja, 13 val. pietauja, 17 val. vakarieniauja. Ir dėl kokių nors aplinkybių nespėja 13 val. papietauti, organizmas „šaukiasi pagalbos - maisto!".
Kraštutinumų čia nereikia. Bet vėlgi - būna situacijų, kada reikia griežto režimo, kad žmogus sugrįžtų į balansą, pavyzdžiui, Santaros klinikose gydomi ir pacientai, sergantys obstrukcine miego apnėja, dauguma atvejų tie žmonės turi daug antsvorio.
Jeigu jie valgytų tam tikru laiku, ne per daug, tada galima grįžti į tam tikrą gyvenimo balansą. Bet apskritai gyvenime, manyčiau, dienos režimas neturi būti pernelyg griežtas.
- Gydytojai visada pataria, kaip gyventi, kad sveikata būtų geresnė, bet Jūs patys, medikai, dirbate labai daug, o Jus, žinau, pacientai labai gerbia už profesionalumą ir žmogiškumą. Tai ar pailsite?
- Iš tiesų nesinorėtų tiek dirbti, kiek dirbame dabar, nes krūviai išties nenormalūs. Be to, gydytojo darbe tu negali dirbti kaip fabrike (su visa derama pagarba ten dirbantiems žmonėms).
Pavyzdžiui, pas poliklinikos gydytoją per dieną ateina 20 pacientų. Tai vienu metu gydytojas turi prisiminti tos dienos žmones, plius daug žmonių jis gydo, nes vakar kažkas buvo atėjęs. Kažkas dar paskambins...
Tu nežinai, kada kas paskambins, kada kas nutiks, ligos eiga bus neįprasta, neįprasta žmogaus organizmo reakcija į vaistą ir t.t. Tai gydytojus labiausiai išbalansuoja. O dar - begalė įvairiausių teisės aktų, reikalavimų, ribojimų.
Kalbant apie mane, tai stengiuosi grįždamas namo persiorientuoti iš darbo režimo į namų režimą. Bet 100 proc. to neįmanoma padaryti, nes vis tiek kažkas paskambins telefonu.
Stengiuosi fizinės veiklos turėti, su šunimi pasivaikščioti, šiltuoju laiku būna sodo darbų, kitų darbų. Privalomas kasdienis fizinis aktyvumas.
- Medikai dirba daug, iš kur jie semiasi motyvacijos?
- Pašaukimas lieka pašaukimu, bet, manau, dauguma žmonių, kurie renkasi mediko profesiją, iš tiesų neįsivaizduoja, kur jie eina. Jeigu žinotų, tai daug ir neitų.
Pažiūrėkite, kokios tendencijos turtingame Vakarų pasaulyje - Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje - ten dauguma gydytojų jau nėra etniniai britai ar etniniai vokiečiai. Tai toks sunkus darbas, kad žmonės save realizuoja nebūtinai medicinoje. Renkasi lengvesnes sritis.
Bet gydytojo profesijos teigiamos pusės yra tos, kad darbas nėra vienodas, kūrybiškas. Viskas labai dinamiška. Kinta ir pati medicina, ji daro milžiniškus šuolius į priekį. Be to, darbas - įdomus, prasmingas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą