Kas ketvirtas europietis serga šienlige – gydytoja pataria, į ką atkreipti dėmesį, norint sumažinti simptomus

Šienligė reikalauja daug kantrybės vartojant vaistus ir nemažai išlaidų tyrimams bei medikamentams.

Keičiasi nusiskundimų tendencijos – dažnėja vargstančios akys

Kaip teigia gydytoja alergologė, pacientai dažniausiai susiduria su trijų rūšių alergijomis – alergija žiedadulkėms, maistui ir cheminėms medžiagoms.

„Visgi šiuo metu itin aktualu kalbėti apie alergiją žiedadulkėms, kurios išraiška dažniausiai būna alerginė sloga bei alerginė bronchų astma. Tiesa, šiemet į mano kabinetą ateina kur kas daugiau žmonių, kurie susiduria su varginančiais akių simptomais. Pacientams slogą padeda suvaldyti vaistai, tačiau akių niežulį, ašarojimą, dirginimą suvaldyti kur kas sudėtingiau“, – tendencijomis dalinasi Rūta Tamošiūnienė, medicinos centro „Northway“ gydytoja alergologė.

Anot jos, pavasarį populiariausios alergijos yra beržo, alksnio bei lazdyno žiedadulkėms. Vasarą aktualios žolių žiedadulkės, o vasaros pabaigoje – piktžolių žiedadulkės.

„Alergijų kasmet išties daugėja, nes klinikoje pasirodo vis nauji žmonės. Šiuo metu Europoje apytiksliai kas ketvirtas žmogus serga alerginiu rinitu. Jį galima nustatyti sužinojus paciento nusiskundimus bei atlikus tyrimus – odos dūrio mėginius ir/arba specifinius imunoglobulinus E iš venos. Abiem atvejais randamas pakankamai ryškus įsijautrinimas tam tikram alergenui“, – sako alergologė Rūta Tamošiūnienė.

Pirmą metų ketvirtį – 76 proc. daugiau atliktų tyrimų nei pernai

„Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat rodo, jog žmonės vis dažniau atlieka alergijoms nustatyti skirtus laboratorinius tyrimus.

„Per pirmą šių metų ketvirtį, lyginant su pernai metais, žmonės atliko net 76 proc. daugiau laboratorinių tyrimų, skirtų alergijoms nustatyti

2021-aisiais metais laboratoriniais tyrimais alergijas siekiantiems išsiaiškinti klientams kompensavome kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų Praėjusiais metais ši suma ūgtelėjo ir siekė daugiau nei 25 tūkst. eurų, o šiemet per pirmą metų ketvirtį, tokius tyrimus atlikusiems ir sveikatos draudimą turintiems klientams, kompensuojama suma viršijo jau daugiau nei 8,4 tūkst. eurų., Taigi skaičiai išties vis auga – tiek atliekamų kiekių, tiek ir išleidžiamų sumų“, – komentuoja Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ Specializuotos rizikos draudimo grupės vadovas.

Anot jo, vidutinė paslaugos kaina, norint atlikti laboratorinius tyrimus alergijoms nustatyti, siekė 50 eurų, o turintys sveikatos draudimą, vaistams ir priemonėms nuo alergijos žmonės išleidžia vidutiniškai 10 eurų.

„Pajutus nemalonius simptomus, į gydytoją vertėtų kreiptis kuo anksčiau, nes kuo ilgiau delsiama, tuo sudėtingiau gali būti suvaldyti alergiją. Taip pat, jokiu būdu nereikėtų patiems spręsti, kokius vaistus vartoti, ypač ilgesnio laiko perspektyvoje.

„Stebėdami augančius skaičius matome, jog papildomą sveikatos draudimą turintys klientai, sulaukę pavasario ir pastebėję pirmuosius alergijos simptomus, nedelsiant gali kreiptis į specialistus ir nelaukdami eilėse gauti greitą bei kokybišką gydytojų pagalbą, atlikti reikiamus tyrimus.“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Ne visi gydomi vienodai, vienais vaistais

Gydytoja, paklausta, kada jau reikėtų žmogui kreiptis į alergologą, skatina žmones į tos srities specialistą kreiptis visada, kai tik iškyla problema.

„Jei kyla klausimas, ar tai alergija – protingiausia atvykti ir konkrečiai išsiaiškinti. Net jei žmogus pats užsako atlikti tyrimus ir mato, kad jis susidūrė su alergija – nėra gydytojas ir negali žinoti naujausių tendencijų, vaistų, gydymo būdų. Tik gydytojas geriausiai žino, ką verta siūlyti būtent tam žmogui pagal būtent jo asmeninius tyrimus, gyvenimo būdą.

Yra buvę tokių situacijų, kai pacientai ateina su nusiskundimais, jog buvo nustatyta alergija, nusipirko nereceptinių vaistų ir juos vartojo, tačiau nebegali dirbti, susikaupti, nuolat norisi miego. Žinoma, kad vartojant vieną iš tokių vaistų – 99 proc, žmonių beprotiškai migdo. Visgi šiandieninės medicinos dėka yra išties didelis vaistų pasirinkimas, kai nebereikia jausti diskomforto dėl dažnų tam tikrų šalutinių poveikių“, – sako „Northway“ gydytoja alergologė.

Veiksmingas gydymo būdas

Kaip pasakoja specialistė, visgi veiksmingiausias gydymas yra imunoterapija, jei tik paciento būklė leidžia ją taikyti.

„Gydantis tokiu būdu pacientui tikrai galima padėti ateityje sumažinti alergijos simptomus iki beveik nejuntamų arba minimaliai juntamų. Gydymo trukmė yra nuo trejų iki penkerių metų. Tikslas yra pripratinti organizmą, pakeisti imuninę sistemą taip, kad ji kuo mažiau reaguotų į alergenus.

Imunoterapija gali būti taikoma dviem būdais: poodinė imunoterapija, kai tam tikru periodiškumu leidžiami gydomieji alergenai į paodį žąsto srityje, dažniausiai vienąkart per mėnesį. Arba poliežuvinė imunoterapija, kai tam tikras gydomojo alergeno dozių skaičius purškiamas po liežuviu – tą jau daro pats pacientas savo namuose kiekvieną rytą“, – apie gydymo būdus pasakoja gydytoja alergologė.

Anot R. Tamošiūnienės, imunoterapiją galima taikyti vaikams nuo 5 metų amžiaus.

„Ir mano pacientų tarpe dažniausios yra trys grupės, kada žmonėms pirmą kartą pasireiškia alergija. Tai 5-7 metų vaikučiai. Paaugliai būtų antroji grupė, kalbant apie alergiją žiedadulkėms. Trečioji – jauni, 25-35 metų amžiaus žmonės.

Pastarieji nėra linkę iškart patikėti, kad staiga tapo kažkam alergiški, tačiau alergija tikrai išsivysto ir suaugusiems žmonėms. Gana sudėtinga paaiškinti, kodėl taip nutinka. Bent keliems iš mano pacientų, atlikus papildomus tyrimus, būna nustatyta ir skydliaukės patologija. Tiesa, taip būna toli gražu ne visiems, bet verta patyrinėti visą žmogaus organizmą“, – sako gydytoja alergologė Rūta Tamošiūnienė.

Esminiai patarimai simptomams mažinti

Kaip sako alergologė, tam, kad pavyktų sumažinti alergijos poveikį savo kasdienybėje reikėtų vengti būti lauke, kai žydi augalai, kuriems esate alergiški. Tačiau natūralu, kad pavasarį ar vasarą lauke norisi būti kuo daugiau, todėl verta atkreipti dėmesį į tai, kad galite:

• Planuoti savo atostogas. Jei tik yra galimybė, augalų, kuriems esate alergiški, žydėjimo metu susiplanuokite atostogas ar darbą nuotoliu kitoje šalyje, į kitą klimato zoną. Žinoma, tai nėra gydymas, tačiau tikrai – gyvenimo kokybės pagerinimas. Nebūtina Lietuvoje, pavyzdžiui žydint beržams, gyventi užsidarius langus, duris.
   
• Atsižvelgti į alergiją, kuriantis namus. Šiuolaikiniai įrenginiai leidžia alergiją turintiems žmonėms nemažai ką keisti savo kasdienybėje ir palengvinti neigiamus pojūčius. Pavyzdžiui, jei planuojate įsirengti namus, būtinai pagalvokite apie visas vėdinimo sistemas. Yra tokių, kurios nuolat pumpuoja žiedadulkes į namus, esant tokiam vėdinimui nėra skirtumo – žmogus sėdi lauke ar bute. Tačiau tikrai yra ir tokių pasirinkimų, kai vėdinimui naudojami įvairūs filtrai, kitos priemonės ir technologijos.

Kaip sako alergologė Rūta Tamošiūnienė, kiti patarimai gana kasdieniai, tačiau taip pat svarbūs:

• Grįžę iš lauko nusiplaukite veidą, jei turite augintinį – jį išmaudykite. Žiedadulkės apkimba visur, todėl grįžus iš lauko labai svarbu kaip įmanoma sumažinti jų kiekį aplinkoje.
• Važiuojant automobiliu neatidarinėkite langų, įsigykite oro filtrą, kuris padėtų apsisaugoti nuo žiedadulkių automobilyje.
• Galiausiai, nepamirškite pagalvoti ir apie maistą – yra vaisių, daržovių, nuo kurių atsiranda niežėjimas burnoje, taigi protingiausia būtų pirmiausia jas termiškai apdoroti.