Kodėl produktus be glitimo ir laktozės renkasi vis daugiau žmonių: ką svarbu žinoti?

Anot prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Rūtos Golovač, tendencija, kad maisto prekes be glitimo ir laktozės į savo pirkinių krepšelį įtraukia ne tik šių medžiagų netoleruojantys, bet ir norintys išbandyti naujus skonius, pastaruoju metu itin pastebima. Reaguodama į ją gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria žmonėms nepamiršti sveikos mitybos principų ir savo mityboje užtikrinti įvairovę.

Laktozės ir glitimo netoleravimo požymiai

Pieno produktai užima svarbią vietą sveikatai palankaus maitinimosi piramidėje. Jie aprūpina žmogaus organizmą baltymais, įvairiais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kaulams ypač reikalingu kalciu. Kaip bebūtų, vartoti pieno produktus gali ne visi. Kai kurie žmonės tiesiog netoleruoja juose esančios laktozės.

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pirmas ženklas, išduodantis, kad jūsų organizmas greičiausiai netoleruoja laktozės – nemalonūs pojūčiai pilve, suvalgius laktozės turinčio maisto: pilvo pūtimas, viduriavimas.

„Organizmui netoleruojat laktozės galimi ir įvairūs kiti sveikatos sutrikimai – bendras nuovargis ar stiprūs galvos skausmai. Todėl jei suvalgę pieno produktų pajaučiate diskomfortą keliančių simptomų – nedelsiant ieškokite to priežasčių“, – sako gydytoja dietologė.

Labai panašius signalus organizmas siunčia ir tuomet, kai žmogus netoleruoja grūdinių kultūrų bei iš jų pagamintų produktų dėl juose esančio glitimo. „Šio baltymo turi kviečiai, miežiai, rugiai bei iš jų pagaminti produktai.

Glitimo netoleruojantys ir celiakija sergantys žmonės dažniausiai jaučia energijos trūkumą, nuolatinį nuovargį, o taip pat skundžiasi sutrikusia virškinimo sistemos veikla – pilvo pūtimu, viduriavimu, skausmu, pykinimu ar net vėmimu.

Glitimo netoleravimas gali sukelti ir svorio kritimą ar dar rimtesnių sveikatos sutrikimų, tad žmogus turėtų būti itin atidus ir stebėti savo organizmo siunčiamus signalus bei reakcijas į tam tikrus produktus“, – atkreipia dėmesį E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė pasakoja, kad laktozės netoleravimas gali būti tiek įgimta liga, pasireiškianti dar vaikystėje, tiek atsirasti vėlesnėje gyvenimo eigoje: „Laktozės netoleravimas gali būti ženklus, tuomet reikia visiškai išbraukti laktozės turinčius produktus, arba neženklus, kuomet fermentuoti pieno produktai gali likti racione.

Bėgant metams žmogaus organizme ima mažėti fermento, skaidančio pieno cukrų, todėl net jei anksčiau pieno produktų grupės gaminius žmogus galėjo valgyti drąsiai ir jaustis gerai, tai ilgainiui, kai kuriems asmenims juos virškinti tampa vis sunkiau.“

Tuo tarpu celiakija arba neceliakinis jautrumas glitimui žmonėms dažniausiai nustatoma vaikystėje: „Tačiau ir vyresnio amžiaus asmenys gali išgirsti šią diagnozę. Celiakija – lėtinė, imuninės kilmės plonosios žarnos enteropatija, išsivystanti genetinį polinkį turintiems žmonėms. Kitas negalavimas, kuomet nereiktų valgyti maisto turinčio glitimo – neceliakinis jautrumas gliutenui.

Abiejų  negalavimų varginami pacientai iš mitybos raciono privalo visiškai išbraukti glitimo turinčius produktus. Tiesa, tiksliausiai jautrumą glitimui bei laktozės netoleravimą gali nustatyti tik specialistai, tad reikėtų būti atsargiems, prieš šias diagnozes sau nusistatant patiems“, – primena gydytoja dietologė.

E. Gavelienė taip pat pastebi, kad pieno ir kviečių produktų atsisakymas dažnai randa atgarsį ir sveikų žmonių mityboje – šių produktų atsisakoma ne tik dėl to, jog sergama ligomis, kuomet reikia maitintis pagal specialios dietos reikalavimus ar dėl veganiškų paskatų, bet ir dėl naujų mitybos tendencijų.

„Tokios praktikos, kaip gydytoja dietologė, nerekomenduočiau taikyti. Sveiki žmonės gali pieno ar kviečių produktus kartkartėmis pakeisti kitomis alternatyvomis, tačiau kalbant apie sveikatai palankaus maitinimosi principus, mūsų tikslas – savo racione turėti kuo įvairesnių produktų, o ne juos išbraukti. Tik tuo atveju, jeigu sveikatos būklė neleidžia – yra laktozės ar glitimo netoleravimas – turėtume visiškai atsisakyti pieno ir kviečių produktų“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.

Alternatyvų pasiūla auga

Nemažai žmonių netoleruoja laktozės ir glitimo, todėl produktai be šių medžiagų sparčiai populiarėja. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Rūtos Golovač, žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai ir analizuoja, kaip vieni ar kiti produktai veikia jų savijautą, todėl nusprendę atsisakyti glitimo ar laktozės turinčių produktų ieško naujų alternatyvų ir skonių.

„Pastebime, kad žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, tad pajutę įtarimą keliančius simptomus ieško priežasčių ir kreipiasi į specialistus. Produktai be glitimo ar laktozės daugeliui išties palengvina gyvenimą – leidžia išlaikyti įprastą maisto racioną ir išvengti nemalonių pojūčių, tačiau ši kategorija sparčiai populiarėja ir tarp sveikatos nusiskundimų neturinčių pirkėjų.

Tai tampa nauja mada ir tendencija, ypač populiaria tarp jaunimo. Žmonės daugiau eksperimentuoja su savo mityba, todėl renkasi produktus be glitimo, laktozės ar mažiau cukraus ir dėl skonio, ir dėl kokybės. Mūsų asortimente pirkėjai randa daugybę alternatyvų, kurios leidžia pakeisti glitimo ir laktozės turinčius produktus kitais ar kartkartėmis tiesiog pasimėgauti naujais, įdomesniais skoniais“, – sako R. Golovač.

Ji priduria, kad alternatyvų pasiūla nuolat auga, tačiau populiariausiais gaminiais be glitimo išlieka miltai, traškios duonelės, paplotėliai bei įvairūs sausainiai. Tuo tarpu pieno produktų kategorijoje pirkėjai renkasi ne tik pieną be laktozės, bet ir įvairius augalinius gėrimus.

„Pirkėjams siūlome savo privačios etiketės „Free From“ gaminių, prieinamų tiek alergiškiems ar netoleruojantiems tam tikrų ingredientų, tiek norintiems paįvairinti savo mitybą pirkėjams. „Rimi“ komanda kruopščiai patikrina kiekvieną produktą prieš jam patenkant į „Free From“ asortimentą ir užtikrina, kad visi produktai atitiktų nustatytus kokybės kriterijus, – sako produktų vadovė.