Lietuvoje padaugėjo vaikų skiepijimų nuo meningokokinės infekcijos, bet Klaipėda atsilieka

Pagal apskritis, 2021 m. didžiausias  pilnai paskiepytų vaikų (gavusių tris meningokokinės vakcinos dozes) skaičius buvo pasiektas Alytaus (83,2 proc.), Utenos (80,4 proc.) ir Vilniaus (80 proc.) apskrityse.

Mažiausias skaičius - Klaipėdos (68,4 proc.) apskrityje.

Nemokamai nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai Lietuvoje pradėti skiepyti 2018 m. rugsėjo 1-ąja pagal trijų dozių schemą.

Pirmoji dozė įskiepijama 3 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji – 5 mėn., trečioji – 12-15 mėn. amžiaus vaikams.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijų nešiotoju.

Šios infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje, t. y. 5 - 10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.
 
Meningokokinė infekcija – klastinga liga, kurios pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena įprastą peršalimo ligą.

Infekcija klastinga tuo, kad pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą – karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmas.

Vaikams dar yra būdingas nuolatinis verkimas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.

Hemoraginio pobūdžio bėrimas dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis ir plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų iki liemens, pažastų, veido.

Iki 20 proc. visų atvejų, pasveikusių po meningokokinės infekcijos, pasireiškia liekamieji reiškiniai: inkstų nepakankamumas, smegenų pažeidimas, galūnių amputacija, klausos pažeidimas ir kt.
 
Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai.