Ortopedas Eduardas Bartkevičius apie sąnarius traumuojančias klaidas sportuojant: „Reikia įvertinti savo galimybes“

Pavasarį daug aktyvių žmonių sporto sales iškeičia į stadionų, parkų, miško ar pakrančių takelius, kiti po ilgos, pasyvios pertraukos bėgimu pagaliau nusprendžia pakeisti žiemojimą ant sofos. Deja, neretai į lauką išbėgama tam nepasiruošus.

Laidoje „Sveikas rytojus“ ortopedas traumatologas Eduardas Bartkevičius įspėjo apie sąnarius galinčias traumuoti klaidas.

„Dažnai žmonės sportu užsiima su pertraukomis. Jei per metus žmogus vieną kartą paslidinėja ir po to nieko nedaro, traumų tikimybė yra žymiai didesnė, nei tam, kuris reguliariai eina į sporto klubą, sportuoja, juda, stiprina save. Tada traumos būna ne tokios dažnos ir, be abejo, lengvesnės“, - kalbėjo E. Bartkevičius.

Pasak ortopedo traumatologo, dažniausiai patiriamos yra kelio sąnario traumos. Šie sąnariai yra vieni iš judriausių ir būtent jie fizinio aktyvumo metu yra ypatingai apkraunami. Taip pat kelio sąnarių judesiai yra apriboti rotacijos, kurios metu pasitaiko menisko, kryžminių raiščių plyšimų bei kitų problemų.

Nusprendusiems bėgioti, gydytojas patarė atkreipti dėmesį į kojos statymo techniką – pėdą ant žemės reikėtų nuleisti minkštai, o atsispiriant nuo žemės koja turėtų būti ištiesta per kelį, bėgimas turėtų priminti lengvą spyruokliavimą.



„Savo pacientams, kurie bėgioja, dažnai sakau, kad reikia stengtis bėgioti ne asfaltu, ne kietu pagrindu, o raižyta vietove, kad žemė būtų minkšta, taip pat būtina gera avalynė. Be to, svarbu apskaičiuoti savo galimybes. Jeigu žmogus nesportavęs išeis ir bėgs kelis kilometrus, gali kilti problemų. Gerai būtų pradėti nuo lengvesnių apkrovų, trasų ir tada krūvį didinti“, - dalinosi gydytojas E. Bartkevičius.

Ortopedas traumatologas pabrėžė ir sporto avalynės svarbą. Pasak specialisto, jeigu sportiniai bateliai yra kieti, nepritaikyti bėgimui, arba pėda yra deformuota ir statosi blogai, tą galima pamatyti ant bato pado nunešiojimo. Tokiu atveju kenčia ne tik padas, bet ir sąnariai, dėvisi kremzlė.

„Kartais prireikia rimtesnių operacijų, jos daromos, kai matomos tam tikros sąnario susidėvėjimo sritys, osteotomijos, tokių operacijų dėka yra pratęsiamas sąnario gyvavimas. Ortopedines problemas galima spręsti ir sporto pagalba, stiprinant raumenis, raiščius.

Pagrindinis sąnarių stiprinimas yra judėjimas. Sąnario kremzlės, tam tikros menisko struktūros neturi kraujagyslių, o „mityba“ vyksta būtent per kremzlės judesį. Kai sąnarys juda, jis būna sveikas“, - dalinosi E. Bartkevičius.

Pasak gydytojo, sąnariai būna prasčiau aprūpinami, kai žmogui trūksta kolageno. Specialistas patarė valgyti šaltieną, pieno produktus, kaušinius ir nepamiršti organizmą stiprinti papildais bei vitaminais.

Didelę bėgiojimo patirtį turintis, jaunystėje buvęs sprinteris, Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas patarė prieš išbėgant į trasą būtinai bent 10-15 minučių apšilti. Lengva mankšta ir tempimo bei kojų sukimo pratimai leidžia tinkamai paruošti kojų raumenis ir sąnarius didesniam krūviui.

„Reikia krūvį didinti po truputį. Taip pat naudinga būtų turėti dienoraštį, kuriame aprašomas judėjimas. Aš pats daug metų pildau tokį dienoraštį, tad žinau, kiek per metus nueinu, nubėgu, koks yra to kilometražo mėnesio vidurkis. Be to, manau, jog norint apsaugoti save, savo sąnarius, naudinga yra sportuoti su treneriu, kuris pasakys visas klaidas, duos patarimų“, - dalinosi S. Finkelšteinas.

Bėgimo metu kaskart ant grindinio nusileidus kojai, sąnariui tenkanti apkrova yra maždaug penkis kartus didesnė už kūno svorį, todėl itin svarbu avėti bėgiojimui pritaikytą avalynę.

„Sovietmečiu avalynė, batų padas buvo prastas, tad mes į batus dėdavome gumas. Kažkam tai padėdavo, kažkam pakenkdavo. Dabar žmonės turi didelį pasirinkimą, yra skirtinga avalynė  vaikščiojimui, bėgimui. Paminkštinimai yra labai svarbūs, nes dideli krūviai, atstumai, vis tik kenkia sąnariams“, - dalinosi sporto klubo įkūrėjas.

S. Finkelšteinas pasakojo, jog per savo gyvenimą turėjo visokių traumų, per kurias turėdavo sporte padaryti pauzę. Tuomet geriausias gydymas yra specialios procedūros, poilsis, maisto papildai, ypač – kolagenas.

Kolagenas yra vienas iš pagrindinių organizmo baltymų, todėl labai svarbu, kad jo netrūktų. Yra žinomi 29 kolageno tipai, iš jų sąnariams itin svarbūs I ir II tipo kolagenai.

Sausgyslėse, raiščiuose esančios kolageno skaidulos primena virvę, nes jos turi atlaikyti tempimą, o sąnariuose kolageno skaidulos yra susipynusios į erdvinius tinklus, kad atlaikytų spaudimą.

Vaistininkė Aurelija Šerpytienė laidoje dalinosi, jog pamaitinti sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugoti nuo sąnario kremzlės susidėvėjimo padeda įvairūs papildai su I-jo ir II-jo tipo kolagenais bei vitaminu C, tokie kaip Cemio Gemze. Jie padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder