Giedrius Drukteinis.

Pirmoji pagalba gelbsti gyvybes, bet tik 60 proc. nelaimių atvejų praeiviai ryžtasi ją suteikti (1)

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai nesąmoningai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prireikia, mūsų neužklups. Visgi, pirmosios pagalbos gali prireikti bet kuriam iš mūsų, ypač, jei sustreikuoja širdis.

Laidoje „Sveikas rytojus“ etiketo ekspertas ir žurnalistas Giedrius Drukteinis pasakojo, kaip atsitiktinai netoliese buvusio praeivio drąsa suteikė jam, ištiktam infarkto, antrą šansą gyventi.

Garsus vyras dalinosi, kad jei tuo metu, kai jį ištiko infarktas ir jis sankryžoje be sąmonės sukniubo ant automobilio vairo, šalia nebūtų atsidūręs ryžtingas žmogus, gebantis atlikti pirmosios pagalbos veiksmus, kažin, ar šiandien girdėtume jo tariamus žodžius.

„Man labai pasisekė, aš save vadinu laimės vaiku, dėl to, kad tai įvyko viešoje vietoje, kad atsirado mano gelbėtojas Darius Pivorun. Vyras buvo išklausęs pirmosios pagalbos kursus, žinojo, kaip padėti, nebijojo“, - kalbėjo G. Drukteinis.

Giedrius pabrėžė mokėjimo atlikti širdies masažą svarbą ir įvardijo dar vieną labai svarbų žingsnį prieš imantis veiksmų – pasiryžimą tai daryti. Vyras svarstė, galbūt, tai yra visuomeninio sąmoningumo reikalas?

„Aš tikrai atrodžiau baisiai. Darius matė mano vos ne dvigubai išsipūtusį veidą, išmuštą dėmėmis, tad, kaip šitą ribą peržengti ir ryžtis žmogui padėti, galiu tik spėlioti. Reikia tikrai nemažai pasiryžimo pradėti teikti pirmąją pagalbą.

Man labai pasisekė, kad buvo peržengtos visos tos ribos ir žmonija pademonstravo norą mane prikelti, prisiliesti prie manęs – tai tikrai nebuvo lengva“, - pasakojo G. Drukteinis.

Pirmoji pagalba gelbsti gyvybes

Kokia yra toji pagalba bei apie jos galimybes kalbėjo ir Lietuvos Mokslų akademijoje į Hibridinę mokslinę praktinę konferenciją susirinkę kardiologai, kardiochirurgai ir anesteziologai-reanimatologai. Kartu jie pažymėjo ir pasaulio intensyviosios kardiologijos 60-metį ir Santaros klinikų intensyviosios kardiologijos 30-metį.

„Ši konferencija yra labai reikšminga Lietuvai, ji žymi didžiausius pasiekimus Lietuvos kardiologijoje, širdies chirurgijoje ir intensyviojoje kardiologijoje.

Tokių lyderių, kaip prof. A. Marcinkevičiaus, prof. A. Laucevičiaus, prof. P. Šerpyčio bei 2021-jų metų kardiologu išrinkto profesoriaus R. Žaliūno nuolatinis progreso ir mokslinių inovacijų siekimas šiandien leidžia Lietuvai būti aukščiausiame lygyje.

Ypač, kai yra pacientų, kurių būklės yra kritinės“, - kalbėjo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, prof. Jelena Čelutkienė.

Intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas, profesorius P. Šerpytis dalinosi, kad tie žmonės, kurie turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, 10 kartų dažniau serga insultu ir 6 kartus dažniau – miokardo infarktu.

„Pacientų gydymui dabar taikomi įvairūs metodai.

Svarbiausia, kad prasidėjus miokardo infarktui žmogus laiku kreiptųsi į gydytoją.

Didelė dalis sergančiųjų – apie 40-50 proc. – į intensyvios terapijos skyrių atvyksta pavėlavę“, - pasakojo specialistas bei pabrėžė, kad besivystant mokslui, atsiranda vis daugiau žmogui patogių būdų prižiūrėti savo sveikatą.

„Nuo 2006 metų turime veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programą, tai – didelės ŠKL rizikos asmenų prevencijos programa.

Esu labai dėkingas prof. A. Laucevičiui, kuris buvo šios programos iniciatorius – ji tikrai labai sėkminga“, - džiaugėsi P. Šerpytis.

Organizatorių nuotr.

ŠKL prevencijos programa svarbi tuo, kad savo sveikata nesiskundžiantis žmogus dažnai nežino, kad turi padidintą kraujo spaudimą, padidintą cholesterolį. Dažnas nenori pripažinti, kad rūkydamas žaloja savo kraujagysles.

Pasitikrinęs pagal programą, žmogus gali laiku sužinoti apie turimas, bet nejaučiamas sveikatos bėdas ir imti jas spręsti.

Pagalba kasdien vartojantiems daug vaistų – politabletė

Profesorė J. Čelutkienė laidoje taip pat kalbėjo, kad šiuolaikinės medicinos dėka yra ypač efektyvių būdų, norint suvaldyti ligą.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė išskyrė, kad yra žmonių, bijančių didelio kiekio vaistų, gausaus kasdienio tablečių suvartojimo. Kardiologė pabrėžė, kad pacientai labai klysta dėl šios baimės ir dėl to, kad nutraukia vaistų vartojimą, kurie būna skiriami reguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolį, o tai gali būti pražūtinga.

Profesorė priminė, kad pacientai, norintys suvartoti mažiau tablečių per dieną, gali rinktis vadinamąją politabletę, kurioje yra kelios veikliosios medžiagos.

„Galima vartoti politabletę, kur vienoje tabletėje sudėtos kelios medžiagos, kurios yra skirtos dviem skirtingiems tikslams pasiekti: viena medžiaga skirta arterinio kraujospūdžio normalizavimui, o kita medžiaga (statinas) - cholesterolio mažinimui, aterosklerozinių plokštelių stabilizavimui“, - dalinosi profesorė.

Staigus širdies sustojimas yra pagrindinė mirties priežastis Europoje, todėl pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę. Deja, ne kiekvienas žino, kaip ją suteikti.

Statistika rodo, kad tik apie 60 proc. atvejų yra pradedami pradinio gaivinimo veiksmai, o automatinis išorinis defibriliatorius yra panaudojamas tiktai 30 proc. atvejų.

Pasak P. Šerpyčio, daugiau kaip 1000 žmonių, ištikus miokardo infarktui, nespėja nuvažiuoti į ligoninę – juos ištinka staigi mirtis. Tad pirma pagalba ištikus infarktui yra labai svarbi.

„Jeigu neprisiliesime prie žmogaus ir jam nepadėsime, neiškviesime greitosios pagalbos ir paliksime tą žmogų – atvežus į ligoninę gydytojai gal ir atgaivins jį, bet turėsime tik kūną, nebeturėsime žmogaus.

Tad pirmos pagalbos mokykimės patys ir mokykime kitus“, - kalbėjo P. Šerpytis.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą?

Skubios medicinos gydytojas A. Briedis moko, kaip teisingai atlikti širdies masažą, kurio dėka galima išgelbėti gyvybę.

Pirmos 3-5 minutės, įvykus staigiam širdies sustojimui, yra kritinės.

Pirmiausia, reikia įvertinti žmogaus sąmonę, kvėpavimą. Jeigu sąmonė ir kvėpavimas yra sutrikęs – atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus santykiu 30 su 2, kol atvyksta greitosios pagalbos darbuotojai arba kol žmogus atgauna sąmonę.

„Pradedame pradinio gaivinimo veiksmus: krūtinės ląstos viduryje, maždaug per du pirštus nuo krūtinkaulio apačios, dedame rankos delno pagrindą ir uždedame kitą ranką ant viršaus.

Rankos turi būti ištiestos per alkūnes ir paspaudimai atliekami maždaug 5-6 cm gylyje nuo 100 iki 120 kartų per minutę greičiu. Judesys atliekamas ištiestomis alkūnėmis iš viso liemens“, - pasakoja A. Briedis.

Organizatorių nuotr.

Atlikus 30 paspaudimų, reikia pakartotinai atverti takus ir atliktu du įpūtimus: dviem pirštais užspaudžiame nosį, apžiojame burną ir pučiame. Įpūtimai trunka apie 1 sekundę.

Atlikus įpūtimus iškart pereiname prie paspaudimų. COVID-19 pandemijos metu įpūtimai nėra būtini, galime atlikti tik paspaudimus.

„Jeigu netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius – naudojame jį.

Dažniausiai jų komplektacija būna standartinė – tai yra dėžutė, kurioje yra du elektrodai, ant kurių yra pavaizduota, kur juos reiktų užklijuoti ir du mygtukai: vienas yra defibriliatoriaus įjungimui, o kitas – iškrovos atlikimui.

Paspaudžiame įjungimo mygtuką ir klausome defibriliatoriaus nurodymų“, - laidoje mokė gydytojas.

Kol lipdukai klijuojami, jeigu yra daugiau žmonių, vienas atlieka krūtinės ląstos paspaudimus, o kitas klijuoja lipdukus.

Defibriliatorius prašo atsitraukti nuo paciento, jis įvertina ritmo sutrikimą.

Jeigu širdies ritmas sutrikęs, defibriliatoriaus mygtukas, nurodantis iškrovą, pradeda mirksėti ir nurodo, kad reikia jį spausti.

Paspaudus mygtuką įvyksta defibriliatoriaus iškrova, po jos reikia toliau tęsti pradinio gaivinimo veiksmus iki tol, kol atvyksta greitoji pagalba.

Kiek teko girdėti, JAV žmonės (jei jie ne gydytojai) nepuola teikti skubią pagalbą, o skambina 911, nes jei netinkama pagalba padarys žalą, gali grėsti milijoniniai teisminiai ieškiniai.
Vaclovas, 2022-01-13 20:51
Sidebar placeholder