Po neblaivių garsenybių pasirodymų keliuose kriminologams ir psichologams labiausiai nerimą kelia viena tendencija

Neblaivių vairuotojų prie vairo negąsdina nei baudos, nei baudžiamoji atsakomybė. Nors už tokį poelgį galima sulaukti ir realaus laisvės atėmimo, tačiau jie vis tiek linkę rizikuoti ir išgėrę sėda prie vairo. Kodėl neblaivių vairuotojų skaičius auga ir jų neatgraso jokios baudos?

Pastaraisiais mėnesiais apie variavimą išgėrus viešojoje erdvėje vėl diskutuota ir kalbėta daug, nes didžiulio dėmesio sulaukė įvykiai, kai prie vairo neblaivūs sustabdyti humoristas Mantas Stonkus, žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė. Didelio atgarsio sulaukė ir portalo lrytas.lt išsaimiai aprašytas incidentas policijoje. Paaiškėjo, kad neblaivus vairavęs aukšto rango policijos pareigūnas darbo neteko ne dėl šio pažeidimo, o todėl, kad dėl sveikatos esą nebegali eiti pareigų.

Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad vien baudos ar taikoma baudžiamoji atsakomybė nesumažins neblaivių vairuotojų, nes žmonės išlenkę taurelę vis dar linkę rizikuoti savo ir aplinkinių sveikata, ir sėsti prie vairo neblaivūs, o visuomenė tai toleruoja ir dažnai nesiima veiksmų.

R.Siaurusaitis kalbėjo, kad norėdami, jog sumažėtų neblaivių vairuotojų, reikia visiškai netoleruoti tokių poelgių. Pasak pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai blaivus asmuo sėda į keleivio pusę, o vairuoti mašiną patiki būtent neblaiviam asmeniui.

„Čia norėtųsi apeliuoti į kiekvieno eismo dalyvio atsakomybę, nes pas mus dar įprasta toleruoti neblaivius vairuotojus, todėl tik pastebėjus kelyje įtartinai manevruojantį automobilį ar galimai neblaivų vairuotoją, besiruošiantį vairuoti ar jau vairuojantį transporto priemonę, reikėtų nedelsiant apie tai pranešti policijai skubios pagalbos telefonu 112“, – pridūrė pašnekovas.

Per 2021 m. 10 mėn. dėl neblaivių vairuotojų įvyko 155 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 17 žmonių ir 189 buvo sužeisti. Per 2020 m. 10 mėn. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 210 eismo įvykių, kurių metu sužeista – 256, žuvo – 17.

Per 2021 m. 11 mėn. išaiškinta 5814 asmenų, kuriems buvo nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, šiais metais išaiškinti 4 129 asmenys, kuriems buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai šiais metais išaiškino 4 vairuotojus, kuriems nustatytas daugiau nei 3 promilių neblaivumas. Daugiausia – 3,09 prom., – nustatyta asmeniui, vairavusiam lengvąjį automobilį.

Atlaidžiai vertina

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius, kriminologas Algimantas Čepas akcentavo, kad bausmės gali atgrasyti nuo pavojingų veikų tik tada, kai tai yra „racionalaus pasirinkimo“ veikos. Tai veikos, kurios daromos prieš tai apgalvojus tokių veikų rizikas ir alternatyvas.

„Prie vairo išgėrus paprastai sėdama nesvarstant apie galimas pasekmes. Priimant tokius sprendimus, dažnai šalia yra žmonių, kurie gali pastebėti ir pastebi, kad vairuotojas yra išgėręs, bet jo nesustabdo.

Dažnai prieštarauti yra bijoma, nes sprendimą vairuoti neblaiviam paprastai išreiškia iškreiptas vyriškumas ir mūsų vis dar patriarchalinėje, valstietiškoje, iš baudžiavos kilusioje visuomenėje įsigalėjęs supratimas, kad „tikri vyrai“ sprendžia patys ir niekas jiems neturi aiškinti, kaip gyventi“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino A.Čepas.

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius taip pat pastebėjo, kad valstybė, numatydama baudžiamąją atsakomybę neblaiviems vairuotojams, tai laiko tik Kelių eismo taisyklių pažeidimu (KET).

„Vokietijoje tokios veikos traktuojamos kaip tyčinis sukeltas pavojus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pas juos už tokias bausmes numatytos keturis kartus didesnės baudos nei pas mus“, – dėstė specialistas.

Kriminologė Rimantė Gaičevskytė-Savickė taip pat pastebi, kad ne tik baimė trukdo stabdyti girtus vairuotojus prie vairo: „Mūsų visuomenėje pernelyg daug atlaidumo tokioms veikoms. Girti prie vairo sėda ir garsūs žurnalistai, ir pramoginių renginių verslo atstovai. Vėliau viešai teisinasi ir tų pasiteisinimų tarsi užtenka. Aišku, tie pasiteisinimai būna keisti. Maždaug: „Buvau pagautas girtas prie vairo, bet gi nieko nenutiko, nieko nesuvažinėjau“.

Baudžiamoji atsakomybė nėra maža

Advokatas Egidijus Losis minėjo, kad žmonės daro nusikaltimus, nes tai lemia jų psichologija ir tam tikros susiklosčiusios aplinkybės.

„Dažnai žmonės, pavartoję alkoholio, suvokia, tačiau įtaką daro nerūpestingumas ir galvojimas, jog niekas nesužinos apie nusikaltimą. Visa tai lemia elementarus nerūpestingumas, abejingumas aplinkinių ir savo saugumui, nepasveria pasekmių“, – akcentavo E.Losis.

Jis taip pat pastebėjo, kad nemažai yra atvejų, kai pagaunami neblaivūs asmenys nėra sunkiai besiverčiantys ir tikrai gali pasinaudoti pavežėjų ar taksi paslaugomis.

Neblaiviems vairuotojams, kurie pripučia daugiau nei 1,5 promiles, gresia baudžiamoji atsakomybė. Šie vairuotojai baudžiami bauda, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prie visų šių pasekmių prisideda teistumas, kuris riboja profesines veiklas ir tam tikri apribojimai keliaujant į kitas valstybes, kur reikia pildyti prašymus gauti vizai. Be to, konfiskuojama transporto priemonė, net tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Neblaivių vairuotojų prie vairo negąsdina nei baudos, nei baudžiamoji atsakomybė.
J.Stacevičiaus nuotr.

Neblaiviam vairuotojui, kuris sukelia eismo įvykį ir jo metu būna sužaloti ar žūsta žmonės, gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Jei nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis ir žmogus pažeisdamas KET sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 metų.

E.Losis naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo, kad gavę baudžiamąją atsakomybę vairuotojai labai gailisi ir norėdami išvengti atsakomybės prisimena ne tik savo teigiamas charakteristikas, bet ir apie tai, kad sukeltos pasekmės atsilieps skaudžiai ne tik jiems, bet ir šeimos nariams: „Jie prisimena, kad turi tėvus, kuriems reikia padėti ir bando pateikti teismui dokumentus, jog kuo labiau sušvelnintų savo padėtį“.

„Vairuotojai greičiausiai aklai pasitiki sėkme, likimu ir kol nesužeis kito žmogaus, tai tikėsis išvengti atsakomybės. Dažniausiai patys skaudžiausi eismo įvykiai sukeliami neblaivių vairuotojų“, – pridūrė advokatas.

Įtaką daro vieša nuomonė

Psichologė Laima Bulotaitė pažymėjo, kad vien baudos nesumažins neblaivių vairuotojų skaičiaus. Ji tvirtino, kad žmonės sėdasi prie vairo neblaivūs, nes neturi atsakomybės jausmo ir nemoka įvertinti rizikos bei mano, kad neįklius pareigūnams arba turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo.

L.Bulotaitė aiškino, kad baudų didinimas nesumažins neblaivių vairuotojų skaičiaus, nes smegenyse lemputė neužsidegs sumokėjus didesnę baudą. Ji siūlo geresnį būdą – vairuotojas turėtų būti nusiųstas į mokymus, kuriuose būtų pasakojama, kaip įvertinti riziką, priimti sprendimą ir kas yra atsakomybė.

Pašnekovė teigė, kad jeigu pas vairuotoją vystosi priklausomybė alkoholiui, nepadės jokios baudos.

Per 2021 m. 10 mėn. dėl neblaivių vairuotojų įvyko 155 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 17 žmonių ir 189 buvo sužeisti.
kiti

„Visi žinome, kiek dabar įvykių nuskambėjo spaudoje, kai žymūs žmonės sėdo neblaivūs prie vairo. Mane nustebino tai, kad atsirado palaikančių grupių, jog negalima bausti šių žmonių dėl vienokių ar kitokių priežasčių.

Mūsų elgesys priklauso nuo to, koks yra visuomenės požiūris. Deja, didžiosios dalies visuomenės požiūris į vairavimą išgėrus yra tolerantiškas. Kiti girdėdami, kad visuomenė palaiko ir per daug nebaudžia – nebijo ir nesiruošia keisti savo elgesio“, – dėstė psichologė.

L.Bulotaitė naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, jog reikėtų pakoreguoti įstatymų spragas. Anot pašnekovės, žmonės įkliuvę be teisių po penkis kartus rodo, kad įmanoma apeiti įstatymus.

„Pas mus Lietuvoje, kai išleidžia kokį nors įstatymą, visi ieško įvairių spragų. Teisininkai galėtų tai suvokti. Iš neblaivaus vairuotojo atima automobilį, o jis pasiima žmonos ar pusbrolio. Jie turėtų uždėti tokią baudą, kad pusbrolis ar žmona neduotų transporto priemonės, nes žinotų, kas jiems už tai gresia“, – pridūrė L.Bulotaitė.

Psichologė mini, kad išgėręs asmuo negali priimti racionalaus sprendimo. Ji mano, kad vaikus ir suaugusius žmones reikia mokyti įvertinti riziką prieš priimant sprendimą, nes mes dažnai elgiamės per daug impulsyviai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder