Taigi, norint suformuoti stiprų įprotį reikia ilgiau padirbėti su savimi.
Išnaudoti malonumo galią
„Žmogus linkęs imituoti savo aplinką. Kartais norime išsiugdyti įpročius tik dėl to, kad juos propaguoja aplinkiniai, nors sau to nepripažįstame. Jei pasvarstytumėte, kodėl norite daryti vieną ar kitą dalyką, kartais suprastumėte, kad atsakymo neturite“, – pastebėjo I.Vasionytė.
Psichologė pataria paklausti savęs, kodėl naujas įprotis reikalingas. Atsakymas gali tapti papildoma motyvacija formuojant naujus polinkius arba priešingai – gali paaiškėti, kad šio įpročio jums nereikia.
„Žmogus yra hedonistiška būtybė, todėl lengviau formuoti įprotį, kai jis susijęs su malonumu. Pavyzdžiui, sunku prisiversti sportuoti, bet nuo vaikystės žavitės kalnais – mylite juos ir žinote, kad ši meilė neužges dar ilgai. Tuomet galima save paskatinti: sportuosiu, kad kas vasarą vykčiau į kalnus“, – teigė psichologė Ieva Vasionytė.
Kitas psichologės siūlomas metodas – naują įprotį pririšti prie jau esamo. „Lengviau formuoti naują įprotį ne siejant jį su laiku (pavyzdžiui, kasryt septintą valandą bėgiosiu), o prikabinant prie kito įpročio. Nutarkite, kad išsivalęs dantis apsiausite sportinius batelius. Tada beliks išeiti laukan pabėgioti“, – pataria I.Vasionytė.
Dažna klaida
Psichologė atkreipia dėmesį į dažną klaidą – užsibrėžti per daug. „Žmonės nori pakeisti viską ir iškart. Tačiau esame būtybė, turinti tendenciją laikyti status quo – nieko nekeisti. Tokio elgesio strategija nulemta evoliucijos.
Pokyčiai reikalauja fizinių ir psichinių resursų, o organizmas linkęs juos taupyti, nes energija buvo gyvybiškai svarbi išlikimui, jos reikėjo maisto paieškoms ir panašiai.“
Todėl specialistė rekomenduoja pokyčius daryti kuo mažesnius nekeliant organizmui streso.
„Jei norite skaityti užsienio kalba, pradėkite nuo vieno, o ne penkių puslapių. Ir nebandykite apgauti organizmo. Paskaitę vieną puslapį ir pagalvoję, kad galite daugiau, perskaitote dar septynis. Po tokio elgesio su savimi laukite atoveiksmio – kitą dieną prisėsti gali būti labai sunku.
Organizmas atsimins jūsų gudrybę ir užprotestuos – na, jau ne, šįkart manęs neapkvailinsi“, – šypsosi I.Vasionytė.
Savigrauža ir darboholizmas
Vakarų kultūroje nemažai prievartos, savęs spaudimo vardan tikslo. „Tačiau neretai geresni rezultatai pasiekiami švelnesnėmis priemonėmis. Vietoj „reikia“ sakykime „renkuosi“, – pataria I.Vasionytė.
Beje, vaikai, turėję griežtus, autokratiškus auklėtojus, tėvus yra linkę į prievartos sau formas, savigraužą.
„Didelė tikimybė, kad tokie žmonės arba nieko nedarys ir save dėl to grauš, arba taps darboholikai.
Dėl darbo aukos sveikatą ir net atsigulę į ligoninę jausis kalti, kad nedirba“, – pastebėjo psichologė ir pridūrė, kad problemos suvokimas ir darbas su savimi gali padėti iš to išeiti.
21 dienos mitas
„Du kartus neatlikus veiksmo, formuojasi tendencija nedaryti. Todėl vieną kartą suteikę sau galimybę pailsėti kitą kartą turėtume rasti kompromisą su savimi: atlikti veiksmą, nors ir mažesne apimtimi.
Pavyzdžiui, į sporto salę eiti, bet daryti lengvus pratimus“, – pataria pašnekovė.
Paklausta, ar tiesa, kad įpročiui įsitvirtinti reikia 21 dienos, psichologė teigia, jog tai tik dar vienas mitas.
„Įprotis įpročiui nelygus. Lengviau įprasti skaityti puslapį per dieną, negu taupyti pinigus. Nes pastarasis polinkis yra kompleksinis, čia veikia daug aplinkybių. Saugesni ir tikresni galime jaustis gal po metų. Per tą laiką pasikeičia sezonai, šventės, įvairios darbo patirtys, atostogos.
Būtent skirtingi išbandymai ir patikrina įpročio tvirtumą“, – teigė I.Vasionytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą