Vitaminų rekomendacijos rudenį

Imunitetas nėra vienas mygtukas, kurį „įjungiame“. Tai daugelio veiksnių sąveika: mityba, miegas, judėjimas, stresas ir tiksliniai mikroelementai. Kai kasdienybė įtempta, vitaminai gali padėti užlopyti spragas ir palaikyti pastovesnį atsparumą.
 

Pirmoji praktinė taisyklė – pirma maistas, tik po to papildai. Į lėkštę dėkite daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, kiaušinių, riešutų. 

Tokia bazė aprūpina antioksidantais, skaidulomis ir svarbiausiais mikroelementais, kurie veikia kaip pagrindas, ant kurio vėliau „dirba“ vitaminai imunitetui.

Vitaminas D išlieka aktualus ištisus metus, nes jo šaltiniai maiste riboti. Optimalu – pasitikrinti 25(OH)D rodiklį ir dozę derinti su specialistu. Taip išvengsite spėliojimo ir žinosite, ar tikrai reikia papildymo, ar pakanka saikingo buvimo lauke ir subalansuotos mitybos.

Vitaminas C dalyvauja įgimto ir įgyto imuniteto reakcijose, padeda mažinti nuovargį. Kasdienybėje tai reiškia paprikas, brokolius, citrusinius, raugintas daržoves. Jei racionas nepastovus, trumpas papildymo kursas gali būti praktiškas, bet mega dozės be pagrindo pranašumo nesuteikia.

B grupės vitaminai (B6, folatai, B12) svarbūs kraujodarai ir energijos apykaitai. Veganams, vegetarams ar mažai mėsos valgantiems verta periodiškai stebėti B12 statusą. Intensyvaus darbo ar sporto periodais ši grupė padeda „išnešti“ krūvį neperkraunant organizmo.

Mineralai užbaigia paveikslą. Cinkas prisideda prie ląstelinio imuniteto veiklos, o selenas – prie antioksidacinės apsaugos ir skydliaukės funkcijos. 

Čia tinka „aukso vidurio“ principas: trūkumas negerai, bet ir perteklius nenaudingas, todėl laikykitės etiketėje nurodytų kiekių ir venkite dubliavimo tarp multivitaminų ir atskirų preparatų.

Riebaluose tirpūs vitaminai A ir E kauptis linkę labiau nei vandenyje tirpūs, todėl prioritetas – natūralūs šaltiniai. Oranžinės ir tamsiai žalios daržovės, lapiniai, kepenėlės (A), riešutai, sėklos ir kokybiški aliejai (E) dažnai patenkina poreikį be papildų.

Ne mikroelementai vieni lemia atsparumą. 7–9 valandų miegas reguliuoja uždegiminius procesus, o reguliarus, bet ne alinantis judėjimas gerina kraujotaką ir limfos tekėjimą. 

Streso valdymas – nuo kvėpavimo pratimų iki trumpų pasivaikščiojimų – būtinas, nes ilgalaikis kortizolio perteklius slopina apsaugines reakcijas.

Žarnyno mikrobiota – imuniteto partnerė. Fermentuoti produktai (kefyras, jogurtas be priedų, raugintos daržovės) ir skaidulos iš ankštinių bei pilno grūdo produktų palaiko gleivinių barjerą – pirmąją apsaugos liniją. 

Jei ieškote patikimų produktų ar idėjų, peržvelkite asortimentą čia: vitabox.lt.

Trumpai: kurkite tvirtą kasdienės sveikatos pagrindą ir tik tada papildykite jį tikslingais sprendimais. Individualizuotas požiūris – tyrimai, aiškios dozės, be „megadozių“ – padeda palaikyti stabilų atsparumą ir išvengti perteklinės „optimizacijos“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder