Režisierius Ignas Miškinis: „Tikiu, kad į koncertą „Mes užaugom!“ ateis suprantantys, kad reikia tikro veiksmo“

Pakviestas savo kūryba prisidėti prie Kultūros asamblėjos inicijuoto paramos koncerto „Mes užaugom!“, jis teigia nedvejojęs. 

Kovo 10-osios renginyje I. Miškinio režisuota TV archyvų seka taps vizualiniu muzikos ir žodžio programos emociniu audiniu.

Su nostalgijos devyniasdešimtiniams bangą sukėlusio filmo „Pietinia kronikas“ kūrėju kalbamės apie „Mes užaugom!“ projekto užkulisius ir visuomenėje vis stiprėjantį norą burtis.

– Ignai, jūsų pavardė šiame projekte atsirado šalia jo idėjos ir scenarijaus autorių, jūsų kolegos režisieriaus Karolio Kaupinio ir aktoriaus Mariaus Čižausko. Kaip prisijungėte ir koks jausmas būti tokio kūrybinio branduolio dalimi?

– Kai Karolis ir Marius susitiko su manimi ir papasakojo apie renginio viziją, dar buvo sunku įvardyti, kas tai per formatas: koncertas, įvykis ar dar kažkokia patirtis. 

Gal net pavadinimo tada dar nebuvo. Bet jie turėjo tą pirminį scenarijų ir Karolio mintį, kad planuojamam koncertui reikalingas vaizdinis palaikymas.

Tiesą sakant, kai manęs paklausė, ar prisijungsiu, pasakiau: „O ar aš turiu pasirinkimą?“. Nuo pat pradžių buvau už. Jaučiu, kad apskritai gyvenime darau per mažai, todėl vis skatinu save užsiimti kažkuo daugiau. 

Matau tris kelius: arba darai, arba stebi, arba tiesiog viską neigi ir kritikuoji. Manau, kad šiandien geriau spausti akseleratorių ir važiuoti toliau, nei traukti rankinį stabdį ir tiesiog stovėti vietoje, kol aplink tave taškosi kiti.

– Koks bus jūsų darbo rezultatas „Mes užaugom!“ metu, ir kaip jis „kalbės“ su kitomis renginio dalimis?

– Tai nebus atskiras filmas, tai – renginio dalis, palaikymas muzikantams ir pasakotojams, kurie stovės scenoje. Šiuo metu ieškome emocingų kadrų, kurie padėtų pasakoti mūsų laisvės augimo istoriją per pastaruosius keturis dešimtmečius. 

Dirbame  su montažo režisiere Igne Narbutaite ir po LRT archyvus nardančiais Živile Mačiulyte, Tomu Vaitele, Jurga Bakaite.

Bet mūsų tikslas nėra „iškepti“ istorijos pamoką. Ieškome fragmentų, kurie veikia kaip prisiminimų kodai.

Pavyzdžiui, užtenka vos kelių kadrų iš Sausio 13-osios nakties ar tų išvažiuojančių sovietų kariuomenės sunkvežimių 93-iaisiais, ir tave akimirksniu nukelia į tą laiką.

Nebūtina rodyti visko, kad pažadintum tą kolektyvinę atmintį, kurią visi nešiojamės. Vaizdas turi ne gožti muzikantus, o pastiprinti tą bendrą jausmą.

– Užsiminėte apie aplinkybes, kurios neleido pasakyti „ne“ renginio organizatoriams. Kokios jos?

– Aplink mus vyksta sunkiai paaiškinami procesai. Atrodo, kad tai suplanuota ataka prieš mūsų vertybinę erdvę, prieš sąmoningumą ir pilietiškumą. 

Kai sėdi vienas namuose, tave gali apimti neapsakomas pyktis, tamsa, neviltis, nes atrodo, kad viskas tiesiog rieda žemyn.

Bet kai išeini į gatvę, kai pradedi kalbėtis su mąstančiais, analizuojančiais, šviesiais žmonėmis, supranti, kad nesi vienas. Šis renginis man yra apie tai. 

Tai būdas kovoti su dirbtiniu kiršinimu ir supriešinimu. Tas bendrumo jausmas, kurį patyriau praėjusį rudenį atėjęs į pirmąją Kultūros asamblėją, labai įkvėpė. Ten nebuvo jokio chaoso – tik susitelkimas ir susikaupimas.

– Vienybės tema šiandien skamba dažnai, bet kartu ji labai slidi. Kodėl svarbūs tokie masiniai renginiai, kaip „Mes užaugom!“?

Niekam nėra paslaptis, kodėl šis pilietinis variklis užsivedė būtent dabar ir kodėl viskas, pradedant Kultūros asamblėja, taip staigiai užsidegė. 

Mus tiesiog privertė aplinkybės – tas tirštas, slegiantis fonas, kuriame nebeįmanoma tiesiog pasyviai būti. Juk akivaizdu, kad vyksta tam tikra sisteminga „šyzucha“, suplanuota ataka prieš mūsų pamatines erdves: ne tik oro, kuriuo kvėpuojame, bet ir žmoniškumo, sąmoningumo bei pilietiškumo erdves. 

Tai invazija į pačią mūsų tapatybę. Todėl tokie renginiai, tokie bendri žingsniai yra gyvybiškai svarbūs, nes vienija tada, kai mus bandoma brutaliai išardyti. 

Taigi vienybė – vienintelis veiksmingas priešnuodis kryptingam kiršinimui ir bandymams mus galutinai supriešinti.

Tikiu, kad į šį koncertą pirmiausia ateis tie, kurie mato problemą. Suprantantys, kad reikia tikro veiksmo. Tikrumas ir yra tai, kas mus vienija.

-

Paramos koncerte „Mes užaugom!“ kovo 10 d. pasirodys Igoris Kofas, Jessica Shy, Monika Liu, Donatas Montvydas, Pijus Opera, Justinas Jarutis, Gabrielė Vilkickytė, Free Finga, Skamp, Alina Orlova, Mesijus, „Garbanotas“, Lukas Šidlauskas, Evita Cololo, Domantas Starkauskas, „Sheep Got Waxed“, Manfredas, „Freestarz“, Pijus Opera, „Lapkričio 20-osios orkestras“, „Vilnius JJAZZ Ensemble“, BIX.

Prisiminimais apie tai, kaip augo ir kūrė drauge su Lietuva dalinsis Dovydas Pancerovas, Neringa Rekašiūtė, Dovilė Filmanavičiūtė, Mantas Stonkus, Julius Sasnauskas, Gerūta Griniūtė, Aleksandras Abišala, Agnė Grigaliūnienė, Algirdas Dainavičius, Giedrius Savickas, Rima Urbonaitė, Richardas Jonaitis, Rokas Kašėta, Justė Latauskienė ir Norbertas Černiauskas.

Visi atlikėjai renginyje pasirodys be atlygio, o padengus technines išlaidas surinktas pelnas bus skirtas 2026 m. vyksiančioms kultūros iniciatyvoms Lietuvoje regionuose, stiprinančioms laisvą, pilietišką ir bendruomenišką visuomenę.

„Mes užaugom!“ bilietai – uzaugom.lt.