Klaipėdos krašte nėra kur pasistatyti laivelio porai valandų?
(5)Pasirodo, trumpam pasistatyti laivelį tikrai galima rasti kur, bet ilgesniam laikui vasarą per sezoną - tikrai ne. Ir ši problema gilesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Laivus žmonės perka visame pasaulyje - ir Amerikoje, ir visur kitur. Jų paklausa milžiniška. Užsakymų eilės - trejiems ketveriems metams į priekį. Manau, Lietuvoje dar daugiau būtų perkama laivų, mokami šaliai mokesčiai, PVM ir kt., jeigu nebūtų stabdžių dėl infrastruktūros - nėra kur juos laikyti. Deja, daug laivų išvežama į užsienį. Atsakingas žmogus negali pirkti laivo ir laikyti jį ant kranto. Manau, šis klausimas turėtų būti greitai sprendžiamas, bet panašu, kad visiems į tai nusispjauti“, - sako Neringos miesto meras Darius Jasaitis.
„Vakarų pasaulyje šalys, kurios yra jūrinės valstybės ir turi priėjimą prie jūrų, pasižymi ir gerai išvystyta mažųjų laivelių infrastruktūra. Man tenka dažnai keliauti po Vokietiją, Švediją, Suomiją, Olandiją. Į šias šalis atplaukęs su laivu turi galimybę pasinaudoti visa infrastruktūra. Deja, pas mus jos nėra. Žinoma, ji kuriama, bet labai lėtais tempais“, - „Vakarų ekspresui“ situaciją apibūdino R. Žemaitaitis.
Reikia slipo
Klaipėda - unikali vieta, turinti išėjimą ir į Baltijos jūrą, ir į Kuršių marias, bet infrastruktūros mažiesiems laiveliams - ne. Anot R. Žemaitaičio, Danės upė šiandien yra visiškai „neįgali“. Ten prišvartavęs laivelį negausi nei vandens, nei elektros.
Seimo nariui atrodo, kad Danės upės krantinėse galėtų būti nedidelės elektros pastotėlės, aprūpinimo vandeniu sistemos kas 50-100 metrų, kad atplaukęs ir prisišvartavęs svečias galėtų gyventi laive kokią savaitę ar mėnesį.
„Galėtų ar valstybė, ar pati Savivaldybė skirti apie 20-30 m teritorijos bent jau slipui įrengti, kad mažuosius laivus būtų galima nuleisti į vandenį. Mano galva, tada vandens turizmas labai suvešėtų. Dabar Savivaldybė yra visiškai užmiršusi šią sritį. Į tai itin reikėtų atkreipti dėmesį, kai prasidės darbai Melnragėje, Giruliuose, kai bus pilamas smėlis.
Tai būtinai turi būti daroma, nes yra gyvybiškai svarbu norint išsaugoti Melnragės paplūdimį, kurio greitai gali nelikti. Manau, kad iš karto toje vietoje būtų galima įrengti infrastruktūrą mažiesiems laiveliams ir plėsti vandens turizmą “, - savo nuomonę išsakė R. Žemaitaitis.
Jis sako, kad apskritai Klaipėdoje nėra vietos, kur pastatyti laivuką. „Pats su tuo esu ne kartą susidūręs. Tarkime, išplaukiame iš Šilutės ir norime sustoti Klaipėdoje, pasivaikščioti po senamiestį ar nueiti į svečius. Dažniausiai visos vietos būna užimtos. Manau, kad pastatyti laiveliui kelioms valandoms vietų galėtų būti daugiau, nes kovido laikotarpiu žmonės laivų, jūrinės technikos įsigijo labai daug“, - teigė Seimo narys.
Priima visus svečius
"Priimame visus pas mus atplaukiančius svečius. Yra galimybė statyti laivus ir prie Danės upės krantinių. Tie, kurie nori, kad laivas saugiau stovėtų, gali jį švartuoti Pilies uoste. Nuolatiniai mūsų klientai būna kur nors išplaukę, jų vietas skiriame atvykusiems svečiams pastovėti dvi tris dienas.
Mes tą klausimą išsisprendžiame ir kokios nors didelės problemos nematome. Nebūna taip, kad svečių nepriimtume. Uostelis visada juda: vieni laivai išplaukia, kiti atplaukia„, - tikino UAB “Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kuriai priklauso UAB Klaipėdos pilies uostas ir kuri yra Danės upės krantinių koncesininkė, generalinis direktorius Alvydas Butkus.
KLR vadovas mano, kad Klaipėdoje galėtų būti daugiau vietų laivams nuleisti. Šiuo metu slipą turi Klaipėdos pilies uostas, garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ ir dar vienas yra toliau nuo centro Danės upėje.
Ateityje - 80 papildomų vietų
Pasak KLR vadovo, kol kas lietuviai perka vis daugiau ir daugiau laivelių nei ankstesniais metais.
Klaipėdos pilies uostas šiandien jau yra šiek tiek praplėstas. Šiemet liepos pradžioje jame atsirado 17 papildomų vietų. Iki tol jis galėjo priimti vidutiniškai apie 250 laivų. Dabar vietos jame laukia tik apie 10 laivų. „Tokio bumo, kaip buvo pradėta skelbti, esą visai nėra kur statyti laivų, nėra. Klientas ieško vietos ir vienur, ir kitur, todėl viskas dvigubinasi arba trigubinasi“, - aiškino A. Butkus.
Pasak jo, didesnė Pilies uosto plėtra bus galima tada, kai KLR du savo plaukiojančiuosius dokus išplukdys į pietinę uosto dalį, į buvusią Tarptautinę jūrų perkėlą. Dokų iškėlimo procesas, galima sakyti, jau vyksta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su KLR yra numačiusios atitinkamas investicijas.
Preliminariais skaičiavimais, dokų vietoje bus galima įrengti apie 80 naujų laivų stovėjimo vietų. Tačiau tokia plėtra, jeigu viskas sklandžiai eitųsi, galima tik maždaug 2025 metais.
Problema - pasistatyti ilgesniam laikui
Smiltynės jachtklubo uosto projektų vadovas Paulius Šniauka teigia, kad jachtklubas turi svečių vietas ir atplaukus palikti laivą valandą ar dvi tikrai galima. Tik norint stovėti ilgesnį laikotarpį - dieną ar dvi reikia derintis iš anksto.
„Nesame su tuo susidūrę, kad nebūtų jokios vietos, nebent vyktų Kuršių marių regata ar kitas koks nors didelis renginys. Būna ir taip, kad pas mus jachtos sustoja, žmonės nueina išsimaudyti ir vėl išplaukia. Tikrai įmanoma rasti vietą“, - sako P. Šniauka.
Jo teigimu, šiuo metu jachtklube pats pikas ir laukiančiųjų eilė pastatyti laivelį ilgesniam laikui tik pildosi. Praėjusią savaitę sulaukta daugiau kaip 40 paklausimų.
Drevernos mažųjų laivų uosto administratorius Admontas Samalius, paklaustas, ar galima uoste kur nors pasistatyti laivuką kokiai porai valandų, atsakė: „Žinoma, galima. Mes esame specialiai palikę vietos atplaukiantiems svečiams. Juk laivai nestovi kaip pririšta karvė, jie plaukioja. Susiskambinu su savininkais, žinau, kada jie grįš. Va, dabar galėčiau priimti 10 laivų iš karto. Iki šiol dėl to problemų nebuvo. Visi atplaukę randa, kur pasistatyti laivelį.“
Už laivelio stovėjimą Drevernos uoste dvi valandas reikia mokėti tik 4 eurus, stovint ilgiau gali tekti pakloti 15 eurų. Jeigu stovi ir naktį, už parą turi sumokėti 15 eurų.
Vietų nėra, problema - gylis
Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“, įsikūrusios prie Smeltalės upelio miesto pietinėje dalyje, vadovas Benas Šimkus sako, kad vadinamajame valtininkų uostelyje vietų pasistatyti laiveliui kelioms valandoms nėra, visos jos yra užimtos. „Bet gavę tokį prašymą, žiūrėtume. Nes vyksta kaita. Vieni laiveliai atplaukia, kiti išplaukia. Kiti, kaip ir aš, išsiveža juos į sodus ir ten laiko. Jeigu būtume informuoti iš anksto, paruoštumėme vietelę, nors bendrijos nariai gal ir nebūtų patenkinti“, - sakė B. Šimkus.
Kol Smeltalės upelis neišvalytas, problema yra gylis. Kai vanduo nusenka, sunku iš jo išplaukti. Savivaldybė žada jį valyti 2024-aisiais. Pasak bendrijos pirmininko, ketinama ir savo jėgomis kiek jį pavalyti, jeigu bus gautas leidimas.
B. Šimkus sakė, kad jau seniai svarstomas klausimas, jog reikėtų turėti vietų svečiams, ir tikina, kad, kai upelis bus išvalytas, jų tikrai atsiras.
Didžiausia rykštė - teritorijų planavimas
„Pas mane buvo atvažiavę laivų statytojai. Jie norėjo investuoti Pervalkoje, kur yra ilgas molas, projektuotas sovietmečiu. Bet išgirdę, kiek truks procedūros Neringoje, kokius reikia padaryti pakeitimus, kad ten atsirastų uostas, verslininkai tos minties atsisakė. Jie negali laukti dešimtmečius, kad galėtų investuoti. Tai viena didžiausių problemų Lietuvoje. Didžiausia jos rykštė - teritorijų planavimas“, - mano Neringos meras D. Jasaitis.
Jo manymu, trumpam apsistoti vietos turėtų atsirasti visuose Klaipėdos krašto uostuose. Meras tikina, kad Nidoje visada atsiras vietos, kur būtų galima pasistatyti laivelį porai trejetai valandų. Vietos gali nebūti nebent per Kuršių marių regatą, kai į Nidą suplaukia visi Lietuvos laivai.
Bet, jeigu žmogus nori laikyti laivelį per vasarą savaitę ar mėnesį, problema, pasak D. Jasaičio, jau didžiulė. Šiandien yra apie 80 laivų, kuriuos norima laikyti ištisą sezoną Neringoje ir kurių apskritai neturima kur laikyti, jie iškelti ant kranto. Todėl, pasak mero, laiveliai vežami į Lenkiją, ten su jais plaukiojama ir ten paliekami pinigai.
Juodkrantėje statys uostą
Neringos meras atkreipė dėmesį į tai, kad didelė ir turistinių laivų problema, kurie kursuoja maršrutu Nida-Šilutė, netrukus atidarysimu Nida-Ventės ragas ir kt. Jie turi stovėti reide, nes Vidaus vandens kelių direkcijos krantinė, prie kurios švartuojasi laivas „Raketa“, kursuojantis maršrutu Kaunas-Nida, yra trumpa.
"Su visomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis esame sutarę, kad tai regioninė problema. Juodkrantėje ruošiamės statyti uostą už viso regiono pinigus. Jis bus ne Gintaro įlankoje, o vadinamajame keturkampyje, ten, kur dabar stoja laivai, plukdantys turistus, pvz., keltas, kursuojantis maršrutu Dreverna-Juodkrantė. Atsiradus laivų laikymo galimybei naujame uoste, tą funkciją perleistume verslui.
Toks uostas reikalingas, nes norima atidaryti maršrutą Klaipėda-Nida. Dreverna labai populiarėja, jos uostas nori pirkti didesnį laivą. Būtų galima sumažinti automobilių srautus ir siektume kuo daugiau atsiplukdyti turistų laivais. Turime puikų projektą, kuriam visi merai pritaria. Bet, žinoma, greitai toks uostas nebus įrengtas, nes reikės atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą, kuris trunka ilgai ir nėra pigus„, - “Vakarų ekspresui" sakė D. Jasaitis.
Degalų pasipildymo problema
R. Žemaitaičio manymu, jeigu sudaromos sąlygos kuro atsargas pasipildyti didiesiems laivams, tokiems kaip kruiziniai, tai jas turi turėti ir mažieji laiveliai.
Klaipėdos pilies uoste, Kruizinio laivų terminalo pusėje, didžiajame baseine, UAB „Gindana“ pildo kuro atsargas uosto laivams. Ten yra speciali automatinė degalų papildymo stotelė. Pasak A. Butkaus, jos vienos Pilies uosto klientams ir užtenka. „Anksčiau, kai degalus reikėjo atsinešti kanistrais, ši problema aštriai buvo keliama, bet jau daugelį metų jos nebėra“, - sakė KLR vadovas. Klaipėdoje tai vienintelė vieta, kur mažieji laiveliai gali pasipildyti kuro.
Smiltynės jachtklubo uoste kuro kolonėlės nėra. Jo projektų vadovas P. Šniauka sako, kad kuro atsargas laiveliai pildosi Klaipėdoje. Pasak jo, bet jau turima įvairių planų bandyti spręsti šią problemą. Svarstoma, ar nereikėtų imti pavyzdžio iš Nidos.
B. Šimkus sakė, kad statyti kuro kolonėlės valtininkai neplanuoja, nes visai netoli jų, už kokių 200 metrų, tarp Minijos ir Nemuno gatvių, yra benzino ir dyzelino kolonėlė. Kuro atsinešama arba su mašina atsivežama kanistruose. „Esame mąstę apie tai, ar nevertėtų pasistatyti kolonėlės prie pat kranto, kad atplaukęs laivelis galėtų vietoje pasipildyti degalus, bet reikėtų didelių derinimų su gamtosaugininkais. Tad artimiausiu metu tokių planų neturime“, - aiškino valtininkų vadovas.
Kolonėlė yra, pasipildyti degalų negali
„Nidoje kolonėlė yra, kuro taip pat, bet, pagal galiojančius teisės aktus, kuro laiveliai užsipilti negali. Mat reikia pirkti laivui mažiausiai 500 litrų degalų, kai jo bakas yra tik 100 litrų talpos. Ši problema aktuali visai Lietuvai. Vidaus vandens kelių direkcija tą klausimą bando aktyviai spręsti, jau kalbėta ir su energetikos ministru Dainiu Kreiviu“, - situaciją apibūdino Neringos meras.
Jo žiniomis, Energetikos ministerija teikia Seimui įstatymo pakeitimą, padėsiantį išspręsti prekybos licencijavimo sistemos problemas.
„Mes degalinės neturime. Galime patarti važiuoti į Priekulę nusipirkti kanistrą degalų. Mes visada turime degalų atsargų savo garaže, kurias naudojame savo laivams. Bet jeigu nutiktų ypatingas atvejis, padėtume žmogui“, - aiškino A. Samalius.
Pasidomėjus, ar dreverniškiai neplanuoja uoste pasistatyti benzino kolonėlės, administratorius atsakė, kad ne. "Iš pradžių apie tai buvo galvojama, bet, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad reikės labai daug resursų įvairioms licencijoms mažmeninei prekybai gauti, o kuro degalinės statybai privalai turėti milijoninę sumą. Nuspręsta, kad neverta to imtis, nes nebus tiek daug klientų, tik vieni nuostoliai.
Šiemet liepos 1 d. atidarytas Svencelės uostas, jame yra ir degalinė, bet niekas negali atplaukti nusipirkti degalų. Laikomasi keistų principų, nes bet kas negali jų nusipirkti, tik tie, kurie laiko laivus Svencelės uoste ir kurie perka ne mažiau kaip pusę tonos.
Sakyčiau, kad Lietuvos įstatymai nėra tobuli. Tai visiškas nonsensas. Degalinė stovi, atplaukiu, o kuro nusipirkti negaliu. Turi nešiotis kanistrą. O su tais kanistrais visko nutinka, kartais prapilama, užteršiamas vanduo. Reikėtų kažkaip išspręsti tą klausimą, leisti liberaliau prekiauti kuru. Jeigu vyktų civilizuota legali prekyba kuru, taršos būtų mažiau", - sakė Drevernos uosto administratorius.
Rašyti komentarą