Kodėl laivo kapitono pensija nesiekia 400 eurų
(23)Kodėl prireikė tokios studijos?
Lietuvos jūrininkų sąjunga rūpinasi socialine jūrininkų apsauga. Apie šioje srityje iškylančias įvairias problemas daug kalbama įvairiais lygiais.
Mane parengti studiją paskatino toks atvejis. Vienas kolega iš Jūrų kapitonų asociacijos, iki šiol dirbantis laivuose, pasigyrė, kad išeina į pensiją, ir pasakė, kiek jos gaus. Buvo aišku, kad tai nėra normalu.
O kokią sumą jis įvardijo?
Apie 350 eurų. Faktiškai - tai socialinė pensija. Tai aktualu ne jauniems, o pagyvenusiems jūrininkams. Apie tai dažnai diskutuojame Jūrų kapitonų asociacijoje. Su Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovais ne kartą kalbėjome, kad reikia ieškoti šioje srityje kokio nors sprendimo. Jūrininkas yra jūrininkas, nepriklausomai nuo to, kur jis dirba.
Lietuva yra jūrų valstybė, tad labai svarbu, kad mes turėtume jūrininkų ir kad jie būtų socialiai apsaugoti. Tai vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl ėmiausi šito tyrimo. Dabar ši studija jau yra Lietuvos jūrininkų sąjungos nuosavybė.
Ką pastebėjote gilindamasis į šią problemą?
Reikėtų pradėti nuo to, kad jūrininko profesija bet kuriuo atveju yra svarbi Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Kitas labai svarbus dalykas - visi jūrininkai turėtų būti lygūs nepriklausomi nuo to, kokios valstybės vėliavos laivuose jie dirba.
Lietuvoje jūrininkų rengiama nemažai, bet mūsų šalies laivynas ne toks didelis, kad galėtų priimti visus mokslus baigusius jūrininkus.
Jie turi ieškotis darbo kitur. Šiandien gana didelis skirtumas turint omenyje apmokestinimo sistemas tarp tų jūrininkų, kurie dirba Lietuvos, Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių vėliavų ir trečiųjų šalių vėliavų laivuose.
Daug diskutavome su Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovais, Jūrų kapitonų asociacijos nariais dėl kelių pagrindinių principų, kurių reikėtų laikytis.
Ar galite įvardyti tuos principus?
Pirmas principas - visi jūrininkai yra lygūs. Jų darbas daugmaž vienodas, atsakomybė vienoda.
Antras principas, kuris labai svarbus - jeigu nori kažką gauti, reikia ir pačiam ką nors įdėti. Kalba eina apie socialinius dalykus. Jūrininkai, kurie dirba trečiųjų šalių vėliavų laivuose, nemoka socialinių mokesčių, t. y. „Sodrai“. To rezultatas - jiems neskaičiuojamas stažas, todėl jie gauna tokias mažas pensijas.
Jeigu jūrininkas nemoka „Sodrai“, jis lieka gana sudėtingoje situacijoje.
Kita vertus, jeigu kas nors atsitinka, gerai, jeigu tai padengiama iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemos, o jeigu ne - jūrininkai lieka be nieko. Todėl principas, kad jeigu nori kažką gauti, turi ir pats įdėti, yra labai svarbus.
Dar vienas labai svarbus principas - bet kuriuo atveju, jeigu kas nors nutiktų, jūrininkas neturi likti su ištiesta ranka. Bet jeigu nemokėjo „Sodrai“, jis lieka gana sudėtingoje situacijoje.
Vadovaudamiesi tais principais bandėme ieškoti sprendinių, kurie būtų priimtini trims proceso dalyviams - jūrininkams, darbdaviams ir valstybei, kuri reguliuoja mokesčius. Valstybės niekada nuo antikinių laikų negyveno be mokesčių. Bet svarbu, kad jie būtų priimtini žmonėms.
O kokios jūrininkų apmokestinimo sistemos yra kitose šalyse?
Buvo išanalizuotos aštuonių šalių jūrininkų apmokestinimo sistemos. Visų pirma Lietuvos, paskui mūsų kaimynių - Latvijos, Estijos, Lenkijos, tų valstybių, kurios daro didesnę ar mažesnę įtaką Lietuvos jūrininkams - Kipro, Kroatijos ir kt.
Analizuota pagrindu imant PESTEL metodą, lyginta tų šalių politika, ekonomika, socialinė situacija, technologijos, aplinka, juridinė bazė ir pan. Pabandėme nustatyti, kokioje vietoje esame mes. Mes esame šiek tiek žemiau dėl politikos, kad vieni jūrininkai Lietuvoje apmokestinami vienaip, kiti - kitaip, bet didelio skirtumo nėra.
Visose šalyse yra vienokių ar kitokių jūrininkų apmokestinimo problemų.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad praktiškai idealių sistemų nėra. Visose šalyse yra vienokių ar kitokių jūrininkų apmokestinimo problemų. Lietuvos jūrininkai gana dažnai vienaip ar kitaip yra susiję su apmokestinimo sistema Kipre.
Ten jie moka labai mažus mokesčius ir nieko negauna: jiems neskaičiuojamas stažas, jie neturi socialinių garantijų. Pagal tarptautinius susitarimus tai lyg ir gražiai atrodo, bet naudos mūsų jūrininkui nėra.
Vertinant tokio lygio šalis kaip Danija, jose paprastai yra dvi sistemos jūrininkams, t. y. šalies piliečiams ir kitų šalių jūrininkams. Kitaip sakant, yra du laivų registrai. Savos šalies piliečiai yra visiškai apdrausti, o užsieniečiai - ne. Tai reiškia, kad jie turi turėti socialines garantijas savo šalyse.
Kokius dar neigiamus jūrininkų darbo dalykus pastebėjote rengdamas studiją?
Dar vienas negeras momentas - daugelis jūrininkų dirba kontraktų pagrindu. Tai reiškia, kad jūrininkas įdarbinamas kompanijoje tik reiso laikotarpiu.
Po reiso jis yra atleidžiamas. Užsienyje dirbantys jūrininkai nuolatos naudojasi kontraktais. Lietuvoje toks modelis, manau, nebūtų geras. Jeigu jūrininkas atleidžiamas iš darbo kad ir trumpam laikui, kitas darbdavys gali jam pasiūlyti geresnes sąlygas ir jis tuo pasinaudos.
Tokiu atveju mūsų laivybos kompanijoms iškyla gerų specialistų stygiaus problema. Tam tikro procento užsieniečių priėmimas dirbti į Lietuvos laivus yra šiek tiek susijęs su kontraktine sistema.
Ar studijoje siūlote, kokią jūrininkų apmokestinimo sistemą reikėtų taikyti Lietuvoje?
Taip, studijoje pasižiūrėta, kokią jūrininkų apmokestinimo sistemą vertėtų taikyti Lietuvoje, kokie juridiniai aktai galėtų būti šiek tiek reguliuojami ar esama juridinė bazė galėtų būti pritaikyta jūrininkams.
Reikia turėti omenyje, kad jūrininkas nėra socialiai remtinas žmogus. Gana dažnai diskusijų metu sakoma, kad jūrininkai ilgą laiką dirba laivuose ir jie nesinaudoja šalies keliais, mokyklomis ir t. t. Jie galbūt ir nesinaudoja, bet naudojasi jų šeimos, o ir jie patys tarp reisų būdami Lietuvoje taip pat naudojasi daug kuo.
Reikia turėti omenyje, kad jūrininkas nėra socialiai remtinas žmogus.
Kaip vertinate tai, kad mūsų jūrininkai, kurie dirba Lietuvos, ES ir EEE šalių vėliavų laivuose yra atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM)?
Manyčiau, kad jie nėra socialiai remtini žmonės, todėl turėtų mokėti kokią nors dalį. Tų jūrininkų, kurie dirba Lietuvos, ES, EEE šalių laivuose, ir jūrininkų, kurie dirba trečiųjų šalių vėliavų laivuose, mokestinė našta yra panaši, ji sudaro apie 26 proc. nuo darbo užmokesčio.
Koks mūsų jūrininkų apmokestino variantas būtų geriausias?
Paliekant dabartinį variantą tokį, koks jis yra, iš principo galimi du keliai. Galima perskirstyti tai, kas yra. „Sodros“ mokesčius turėtų mokėti visi, ir ne mažiau kaip 12,52 proc., kad būtų skaičiuojamas stažas ir kauptųsi valstybės pensinis fondas, o kita dalis liktų kaip GPM, kuris pildo savivaldybės biudžetą.
Keisti mokestinę naštą galbūt būtų nelabai gerai Lietuvos laivų savininkų ar operatorių atžvilgiu, nes jiems atsirastų papildomų išlaidų. Jų konkurencinės galimybės, palyginti su kitų šalių laivų savininkais, būtų gerokai mažesnės.
Dar vienas variantas, kuris taikomas daugelyje šalių, yra apmokestinimo „lubos“, t. y. nustatoma, iki kokios sumos turi būti mokami mokesčiai. Paliekant panašią mokestinę naštą, kokia yra dabar, išeitų, kad ji būtų ne mažiau kaip du minimalūs mėnesiniai atlyginimai (MMA).
Šiandien Lietuvoje MMA yra apie 1030 eurų. Tada visi mokesčiai, kokie yra Lietuvoje, galėtų būti skaičiuojami nuo 2060 eurų. Tokia situacija per daug neapsunkintų laivų savininkų, o jūrininkai būtų sulyginami tarpusavyje nepriklausomai nuo to, kokios šalies vėliavos laivuose jie dirba.
Apmokestinimo „lubos“ duoda dar vieną pliusą. Jos yra įvestos Latvijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse. Dalis mūsų jūrininkų persiregistruoja, t. y. tampa tų šalių arba rezidentais, arba gauna leidimą nuolatiniam gyvenimui ir tose šalyse moka mokesčius.
Jeigu ir pas mus atsirastų apmokestinimo „lubos“, didelė tikimybė, kad mūsų jūrininkai sugrįžtų atgal į Lietuvą. Tokiu atveju bendra mokestinė suma valstybės atžvilgiu būtų gerokai didesnė nei dabar.
Kiek mūsų valstybei šis variantas būtų naudingas?
Valstybės atžvilgiu tai būtų geresnis variantas, palyginti su tuo, ką turime šiandien. Dabar dalis jūrininkų, daugiausia tų, kurie dirba trečiųjų šalių vėliavų laivuose, nemoka mokesčių. Šiandien vis daugiau ir daugiau šalių jungiasi, o ES visos šalys yra prisijungusios prie bendros mokestinės sistemos.
Trečiųjų šalių vėliavų laivuose dirbantys jūrininkai privalo sumokėti GPM ir PSD. Šiandien Valstybinė mokesčių inspekcija gana nesunkiai suseka nesumokėjusius šio mokesčio.
KOMENTARAS
Aleksandras KAUPAS, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas
Mes, kelios šalys - Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Vilnius TECH Lietuvos jūrų akademija, Jūrų kapitonų asociacija - nusprendėme, kad reikia studijos norint išsiaiškinti, kokia yra jūrininkų apmokestinimo sistema Lietuvoje.
Studiją iš dalies finansavo Jūrininkų sąjunga ir jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija. Studija yra pirmas etapas, paskui bus sprendžiami kiti jūruomenei aktualūs klausimai.
Studiją pristatėme Lietuvos laivų savininkams. Jie dabar vertina joje esančius mūsų pasiūlymus. Kai susitiksime ir viską aptarsime su jais, tada teiksime studijos pasiūlymus Seimo Jūrinių reikalų komisijai, Susisiekimo ar kitoms ministerijoms.
Norint sutrumpinti kelią Vyriausybėje turėtų būti vienas Klaipėdos jūruomenės sprendimas. Anksčiau, kai bandydavome spręsti kokius nors klausimus, būdavo Jūrininkų sąjunga nori vieno, laivų savininkai - kitko, mūsų nuomonės išsiskirdavo.
Dabar pradėjome nuo kito galo - pirmiausia norime suderinti jūrinius klausimus tarpusavyje ir tik tada jų paketą pateikti Vyriausybei ar Seimui, kad ten nereikėtų ginčytis. Ėmiau pavyzdį iš Norvegijos.
Ten labai gražiai sutaria laivų savininkai, jūrininkai ir vyriausybė, todėl priimami geresni sprendimai.
Redakcijos archyvo, KU, Jūrų kapitonų asociacijos nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą