„Labai norėjosi pakrikštyti “Narą„ pagal visas jūrines tradicijas“ (2)

„Uosto direkcija atsiuntė naujagimio aprašymą: kur jis gimė, kokio dydžio yra, kiek kainuoja. Supratau, kad tas laivas ne toks jau ir mažas, ilgis - daugiau kaip 23 metrai, už mane jis aukštesnis, o jo kaina įspūdinga - arti trijų milijonų eurų. Vardas jau išrinktas - “Naras„. Be abejo, tapusi jo krikštamote, pradėjau juo domėtis“, - dalijosi prisiminimais Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė Genutė Kalvaitienė.

„Vieną dieną sulaukiau visiškai netikėto Dalios Gun iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skambučio. Žiūriu į kalendorių - ne balandžio 1-oji. Sutrikau. Pasakiau, kad man reikia pagalvoti. Pasikalbėjau su kolegomis, nes suvokiau, kad priimdama pasiūlymą tapti laivo “Naras„ krikštamote turėsiu atstovauti Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai. Gavusi jų pritarimą, perskambinau ir pranešiau, kad sutinku“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo G. Kalvaitienė, šį laivą krikštijusi ne taip seniai - 2018 metų gegužės 8 d.

Kokios moterys tampa krikštamotėmis

Toliau ieškome atsakymo į klausimą: kokios moterys tampa laivų krikštamotėmis? Tęsiame rašinių ciklą „Laivai ir jų krikštamotės“. Šiandien pristatome G. Kalvaitienę ir jos krikštasūnį laivą „Naras“, jau nuplaukusį 4,5 tūkst. jūrmylių. Be jo, ji dar turi tris krikštasūnius - visi jie vaikinai.

Tuo metu, kai tapo krikštamote, G. Kalvaitienė ėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjos pareigas. Ir šiuo metu ji tebedėstytojauja toje mokykloje ir veda jūrininkams pirmosios pagalbos kursus Jūrininkų mokymo centre.

20 metų dirbdama Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje G. Kalvaitienė susipažino su daugybe absolventų, tapusių Lietuvos jūrininkais.

Baiminosi, kad ranka nesudrebėtų

Likus kelioms dienoms iki laivo „Naras“ krikštynų ceremonijos, vyko repeticija, o paskui dar viena jau iškilmių dieną prieš pat susirenkant svečiams.

„Man reikėjo repeticijų, nes labai norėjosi pakrikštyti savo “Narą„ pagal visas jūrines tradicijas, kad sudaužyto į bortą šampano butelio šukės atneštų jam sėkmę, kad jis plaukiotų saugiai“, - prisipažino krikštamotė. Nuo senų laikų tikima, kad šampano butelio daužymo į laivo bortą ritualas jo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių, todėl jis būna gana svarbus.

Paklausta, ko labiausiai bijojo per laivo krikštynas, G. Kalvaitienė atsakė: „Tikrai nebijojau nei to ėjimo raudonu kilimu krantinėje, nei žmonių dėmesio, bet jaudinausi, kad ta mano ranka nesudrebėtų, o svarbiausia, kad pataikyčiau. Nors tas šampano butelis buvo parištas ir virvė pritaikyta, bet galėjo pasitaikyti koks nors vėjo gūsis ir butelis praskrieti pro bortą arba neužtekti jėgos, kad sudužtų. Labiausiai norėjosi, kad viskas pavyktų iš pirmo karto. Imi virvę, turi įtempti, apskaičiuoti jėgą, kad butelis įgautų tam tikrą pagreitį ir atsitrenktų į bortą. Procesas tikrai nebuvo automatizuotas. Jaudulio buvo.“

Krikštamotė prisipažino, kad vis dėlto vieną butelį, tik be šampano, sudaužė repetuodama. Jai reikėjo suprasti, kiekgi reikia įtempti tą virvę, kad tiksliai pataikytų.

Paklaustas, kaip ten buvo su tuo šampano buteliu, laivo „Naras“ kapitonas Kęstas Ketleris atsakė, kad jai viskas pavyko puikiai.

Pasinaudos krikštamotės teise

„Dabar nuolatos domiuosi tuo specialios paskirties laivu. Visada smagu matyti jį prisišvartavusį Kruizinių laivų terminale. Per šventes, per laivų paradą jis priimdavo svečius. Kol nebuvo karantino, kaip tikra krikštamotė prisimindavau laive dirbančius vyrus, per Kalėdas visada perduodavau pačios keptą kalėdinį pyragą. O su gimtadieniu šiemet gegužę ir nepasveikinau“, - pasakojo ponia Genutė.

Žinia, laivas dirba uoste, ten režimas, kada panorėjęs į jį nenubėgsi. Krikštamotė tik žino, kad jos portretas yra laive, bet kaip jis ten kabo, dar nėra mačiusi. Tiesa, G. Kalvaitienė yra susitarusi, kad, kai baigsis visi karantinai ir bus paprastesnis komunikavimas, su nedidele grupe studentų ji galės apsilankyti laive „Naras“.

"Turiu tokį kvietimą ir tokią teisę kaip krikštamotė.

Po viso šito karantino laikotarpio jau tikrai norisi aplankyti savo krikštasūnį, pažiūrėti, kaip jis užaugo, kas jame pasikeitė, ir atnaujinti savo, kaip krikštamotės, pareigas.

Įdomu, kaip jam sekasi. Aš jį mačiau dar visiškai naują, tuojau po krikštynų, kai jį apžiūrėjo visi ceremonijos svečiai. O dabar laivas jau turi tam tikrą istoriją", - kalbėjo G. Kalvaitienė.

K. Ketlerio teigimu, laivo krikštamotė lankydavo „Narą“, bendraudavo su įgula, kol neprasidėjo karantinas. „Esame patenkinti savo krikštamote, myli krikštasūnį, negalime skųstis“, - sakė laivo kapitonas.

Ir nardo, ir šiukšles renka

Naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“ buvo pastatytas 2017 metais Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats AS“ ir kainavo 2,895 mln. eurų. Tų metų gruodį jis buvo parplukdytas į Klaipėdos uostą. Laivo „Naras“ kapitonas K. Ketleris šias pareigas eina nuo 2017 metų. 2008 metais jis baigė Klaipėdos universiteto laivavedybos studijas, įgijo transporto inžinerijos bakalauro laipsnį. Krikštamotė išsijuosusi jį giria. Laivo įgulą, be kapitono, sudaro vyr. mechanikas, jūreivis motoristas ir trys narai.

Pagrindinė laivo funkcija - jame dirba narai, kurie atlieka krantinių povandeninės dalies apžiūrą. Kasdienis laivo darbas priklauso nuo to, kokias užduotis jie gauna. Naftos išsiliejimo atveju kasdieniai darbai nutraukiami, visos pajėgos metamos teršalams likviduoti. Laive sumontuojama naftos surinkimo įranga ir surenkami nuo vandens paviršiaus išsilieję naftos produktai. Be to, jo denio priekyje yra sumontuotas kranas-gervė, kuriuo naudojantis iš dugno galima iškelti 3-5 tonas sveriančius krovinius - povandeninius kliuvinius. Galima šalinti ir šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje.

Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti net iki 50 metrų gylyje.

Apžiūrėjo nuskendusį laivą

„Naro“ kapitonui įdomiausia būna, kai reikia iš vandens traukti kokius nors nuskendusius objektus. Kitas hidrografinis Uosto direkcijos laivas „Lotas“ matuoja gylius po vandeniu. Kai jis aptinka kokį nors objektą, tada „Naras“ plaukia į tą vietą pažiūrėti, kas ten yra.

"Jeigu tai gana nesunki kokia nors kliūtis, tai mes ją iškeliame patys. Jeigu pasitaiko didelis akmuo, jo iškėlimo darbus jau atlieka kita įmonė. Kad ir kaip keista, ištraukiame tokių dalykų, kurių, atrodytų, neturėtų būti kanale. Pavyzdžiui, metalines konstrukcijas.

Neseniai teko po vandeniu jūroje apžiūrėti nuskendusį laivą. Rekonstruojant Klaipėdos uosto bangolaužius keisis kanalo kryptis. Mums buvo duota užduotis patikrinti netoli tos vietos ten esantį nuskendusį laivą. Jis yra apie 30 metrų ilgio ir perlūžęs per pusę. Jo krovinys - cemento maišai. Kadangi matomumas jūroje geresnis nei Kuršių mariose, buvo labai įdomu stebėti narų darbą", - pasakojo laivo kapitonas.

Nuo kada pasikeitė kabučių rašymo tvarka?
žurnalistpalaikiams ir redaktorpalaikiams, 2021-07-15 11:25
!?
Nord, 2021-07-15 10:03
Sidebar placeholder