Laivų statytojai ir remontininkai sprendė uždavinius su daugybe nežinomųjų

(2)

„2022-ieji - iššūkių metai. Visa tai, kas įvyko po vasario 24-osios, įnešė neapibrėžtumo, sujaukė rinką. Kilo energetinių resursų, medžiagų kainos arba jų apskritai nebuvo. Vertindami situaciją sunerimo užsakovai. Kai kurie jų netgi sustabdė savo investicijas ir laukė, kuo visa tai pasibaigs. Tai buvo metai, kurie vertė daug dirbti, galvoti, spręsti uždavinius su daugybe nežinomųjų. Tačiau nepaisant visko, esant tokiai situacijai, jie buvo gana sėkmingi“, - sako Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.

A. Šileikos teigimu, bankroto arba nemokumo atvejų tarp asociacijos narių nebuvo. Visos įmonės tebedirba ir ieško savo vietos rinkoje. Darbuotojai iš darbo atleidžiami nebuvo. AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius A. Šileika paneigė gandą, kad VLG dirba darbininkai, atsivežti iš Indijos, bet neneigė, kad, esant didžiuliam darbuotojų stygiui, jų ieškoma ir šioje šalyje.

Išvykus ukrainiečiams, pasijuto darbuotojų stygius

Tai, kad nebuvo bankrotų, pasak A. Šileikos, rodo, jog šis verslas Klaipėdoje vystosi gana sėkmingai ir turi užtektinai užsakymų. Problema ta, kad trūksta darbuotojų. Nemažai asociacijos įmonių turėjo darbuotojų iš Ukrainos. Kai prasidėjo karas šioje šalyje, vieni jų išvyko atgal į tėvynę jos ginti, kiti į kitas šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Vokietiją, Olandiją, Skandinaviją, į kurias pasitraukė nuo karo bėgdami jų šeimos nariai. Tad Klaipėdos įmonėse kaipmat pasijuto darbuotojų stygius.

„Greitai perėjome į kitas šalis, kad užtikrintume trūkstamą darbuotojų skaičių. Tai padaryti nebuvo paprasta. Jų bandome ieškoti ir Turkijoje, ir Vietname, taip pat ir Indijoje, bet kol kas neturime. Gana sudėtinga atsivežti žmones iš tų šalių. Be to, valstybinių institucijų požiūris į darbuotojus iš ten yra gana atsargus. Neretai sudaromos kliūtys, kad jie negalėtų dirbti pas mus“, - pasakojo asociacijos prezidentas.

Kelerius metus VLG yra dirbę darbuotojai iš Kinijos. Pasak A. Šileikos, jie buvo gana geri darbuotojai, skųstis jis negalėtų. Bet kai baigėsi jų leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje laikas, jie išvyko į savo šalį. Pasak VLG vadovo, dabar tarpvalstybiniai santykiai nėra tokie, kad būtų galima tikėtis, jog kinai vėl atvyktų padirbėti.

"Viena iš opiausių problemų dabar - darbuotojų stygius. Tai jaučia visa Europa, Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė.

Darbo jėgos poreikis iš tikrųjų yra labai didelis. Ji juda iš vienos šalies į kitą, matyt, priklausomai nuo siūlomų sąlygų, užsakymų, projektų ir pan.

Vis dėlto mes dar šiaip taip verčiamės: ir keliame atlyginimus, ir investuojame į priemones, kurios mažina darbo rankų poreikį, geriname darbo našumą ir organizavimą. Turime ir savo mokymo centrą, ir partnerius, kurie rengia mums specialistus - Pauliaus Lindenau mokymo centrą, bendradarbiaujame su visomis mokymo įstaigomis", - sako A. Šileika.

DARBUOTOJAI. Šiuo metu „Klaipėdos laivų remontas“ turi 113 darbuotojų.

DARBUOTOJAI. Šiuo metu „Klaipėdos laivų remontas“ turi 113 darbuotojų.

Infliacija ir kaštai augo labiausiai

"Metai buvo sudėtingi ir tuo, kad prasidėjo didžiulė infliacija, daugiau kaip 20 proc., kokia seniai bebuvo. Atitinkamai kyla pragyvenimo lygis, teko nemažai didinti darbuotojų atlyginimus tam, kad jie jaustųsi motyvuoti, galėtų dirbti ir nepaliktų įmonių.

Išaugę kaštai, be abejo, turėjo įtakos ir įmonių pelnams. Pats kainų veikdamas globalioje rinkoje taip greitai nepakeisi. Infliacija ir sąnaudos aplinkinėse ir Vakarų Europos šalyse neaugo taip smarkiai kaip pas mus, tai, be abejo, turėjo įtakos ir mūsų veiklos rezultatams. Dažnai teko dirbti tam, kad padengtume išaugusias sąnaudas.

Buvo iššūkis nemenkas ir dėl ilgalaikių kontraktų, nes nemažai pasirašyta sutarčių prieš metus-dvejus, kai vyravo atitinkamas to laikotarpio kainų lygis. Išaugus kainoms ir infliacijai, tie projektai tapo mums ekonomine našta, bet buvome priversti juos įgyvendinti. Kiek leidžia galimybės, bandome persiderėti, bet ne viskas įmanoma.

Žinoma, visi suprantame, koks tai yra laikotarpis, esame pasirengę iškęsti visas negandas tam, kad situacija stabilizuotųsi, baigtųsi karai ir pasaulis vėl grįžtų į įprastą gyvenimą. Matyt, tokia yra kaina, kurią turime sumokėti už tai", - sakė asociacijos prezidentas.

VLG vadovas aiškino, kad atlyginimai darbuotojams didinami priklausomai nuo esamos situacijos ir galimybių vertinant bendrą pragyvenimo lygio kitimą ir pan. Kitąmet planuojama kelti atlyginimus iki 10 proc. Anot jo, galbūt bus didinama ir daugiau procentų, o galbūt mažiau, - laikas parodys.

SVAJONĖ. UAB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus svajonė - įsigyti didesnį doką.

SVAJONĖ. UAB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus svajonė - įsigyti didesnį doką.

Suremontuotas plačiausias laivas

Laivų remontininkai dirba 365 dienas per metus, 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. A. Šileika sako, kad nedirbti per šventes jie neturi galimybės. Mat šventiniu laikotarpiu kaip tik yra ypač daug darbo. Dalykas tas, kad tie keltai, kurie plaukioja linijose, per šventes nedirba ir atvyksta remontuotis į VLG.

„Keltai suteikia mums džiaugsmo sutikti šventes darbo vietoje“, - juokauja VLG vadovas.

Kalėdiniu laikotarpiu laukiama atvykstant į remontą kompanijų „TT-Line“ ir „Stena Line“ keltų.

Kad ir koks sunkmetis karaliavo 2022-aisiais, pasak A. Šileikos, VLG vis tiek turėjo įspūdingų laivų remonto projektų, kurie realizuoti šiemet. Neseniai suremontuotas doke plačiausias laivas, koks tik yra atplaukęs į VLG - graikų tanklaivis „President 1“, kurio plotis - 40 metrų. Atlikti dideli uoste gilinimo darbus vykdančių užsieniečių laivų remontai.

Užsakovams atiduoti naudoti du pastatyti laivai ir dar trys šiuo metu yra statomi. Vakarų Baltijos laivų statykla turi užsakymą pastatyti nemažai korpusų blokų kruiziniams laivams, kurie statomi Vokietijos ir Suomijos laivų statyklose.

Paklaustas, koks pačiam įmonės vadovui įdomiausias projektas, A. Šileika atsakė: „Mes dabar statome vieną laivą Vokietijos kompanijos užsakymu, kuris yra labai sudėtingas, labai įdomus, labai laukiu, kada mes jį baigsime. Tai bus vienas iš įspūdingiausių, didžiausių mūsų realizuotų projektų. Kol kas negaliu dar atskleisti visų detalių.“

Toliau instaliuojami laivuose „skruberiai“ (dujų plautuvai), montuojami balastinių vandenų valymo įrenginiai.

Neblogai sekėsi ir bendrovei „Vakarų krova“. Investuota į aplinkai draugišką kraną, skirtą metalo laužui ir biriems kroviniams krauti.

Nemažai pasiekta ir įrengimų bei metalo konstrukcijų srityje: sukurti savi produktai, kurie pardavinėjami rinkoje. Pažymėtini ir bendrovės „Western Baltic Engineering“ pasiekimai - Vidaus vandens kelių direkcijai suprojektuotas elektrinis vandens stūmikas, kuriuo, pasak A. Šileikos, labai didžiuojamasi, taip pat elektrinis autonominis keltas AB „Smiltynės perkėla“.

„Turėsime daug įdomių užsakymų. Tai viso mūsų didžiulio kolektyvo nuopelnas, kad sugebame konkuruoti, laimėti užsakymus ir suformuoti gerą jų portfelį. Dar turime visas galimybes išlaikyti savo veiklos augimo kreivę“, - sako A. Šileika.

NAUDA. VLG įsigyti „Panamax“ tipo laivams skirti dokai duoda naudos.

NAUDA. VLG įsigyti „Panamax“ tipo laivams skirti dokai duoda naudos.

2023-iųjų lūkesčiai

"Didžiausias noras kitais metais, kad greičiau pasibaigtų karas, kad pasaulis grįžtų į normalų kasdieninį gyvenimą, kad stabilizuotųsi ekonomika, vėl padidėtų vartojimas, žmonės būtų optimistai, pirktų, investuotų ir taip užsuktų ekonomikos ratą, kad neleistų nugrimzti į recesiją.

Kitais metais norėtųsi turėti užtektinai užsakymų, kad augtų pardavimai, darbuotojų skaičius ir įmonė turėtų tvarią ateitį. Šiuo metu visi kalba apie recesiją ir sukelia pesimistinius žmonių lūkesčius, visi įsibaimina, pradeda taupyti, neleisti pinigų, tai atitinkamai veikia ekonomiką. Mes irgi esame ekonomikos dalis. Jeigu mažėja vartojimas, pervežimai, atitinkamai neuždirba laivų savininkai, tai atsiliepia ir visiems kitiems jų partneriams", - sako VLG vadovas.

Kitiems metams įmonė turi kontraktavusi apie 80 proc. savo gamybinės programos užsakymų. Tikimasi, kad artimiausiu metu kontraktai apims visą gamybinę programą.

Užsakymų remontuoti laivus kitų metų pirmą ketvirtį jau turima. Planuojama, kad laivų remontas 2023-iaisiais šiek tiek augs. Vadovo teigimu, investicija į du „Panamax“ tipo laivams skirtus dokus tikrai atsiperka ir duoda naudos.

REMONTAS. „Klaipėdos laivų remontas“ šiemet remontavo nemažai karo laivų.

REMONTAS. „Klaipėdos laivų remontas“ šiemet remontavo nemažai karo laivų.

Remontavo karinius laivus

UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos viceprezidentas Alvydas Butkus sako, kad per pačias šventes, kurios kalendoriuje yra pažymėtos raudonai, bendrovė nedirbs, nebent būtų koks nors ekstra atvejis.

„Tai, ką planavome šiemet, t. y. kiek turime gauti pajamų, kiek suremontuoti laivų, kokias paslaugas teikti kruiziniams bei kitiems laivams ir pan., įvykdėme, pasiekėme visus rodiklius. Rezultatai teigiami“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Butkus.

Laivų remonto darbų KLR šiemet nesumažėjo, jie išliko planuoto lygio. Šiuo metu bendrovė kaip tik baigia remontuoti du laivus, jie jau išplukdyti iš dokų. Dabar ji laukia kitų metų sausį atplauksiančių naujų laivų. Vienas jų atvyks iš Suomijos, o dėl kito dar vedamos derybos su viena Norvegijos kompanija. Ji dar svarsto, kur jai remontuotis, ar Klaipėdoje, ar Latvijoje. Pasak A. Butkaus, konkurencinė kova šiuo atveju yra tikrai nemaža.

Šiemet nemažai suremontuota Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivų, pavyzdžiui, „Skalvis“, „Dzūkas“. Planuojama, kad kitų metų vasarį ar kovą laivas „Šakiai“ irgi bus čia remontuojamas. Nedidelis remontas atliktas ir Klaipėdos universiteto laivui „Mintis“. Nuolatos remonto darbai atliekami AB „DFDS Seaways“, kompanijos „TT-Line“ keltuose.

KLR, kaip kruizinių laivų krantinės operatoriui, šiemet pasisekė - vėl sugrįžo kruizinis sezonas.

STATYBA. Užsakovams šiemet atiduoti naudoti du pastatyti laivai ir dar trys šiuo metu yra statomi.

STATYBA. Užsakovams šiemet atiduoti naudoti du pastatyti laivai ir dar trys šiuo metu yra statomi.

Sunkmetis reikalauja prisitaikyti

"Dėl kitų metų įtampos yra. Nerimą junta ir laivų savininkai. Pavyzdžiui, suomiai turi plaukiojančiąsias baržas, kurias reikia remontuoti, pakeisti jose nemažai metalo.

Bet suomiai baržas remontuos tik tada, jeigu gaus užsakymą kur nors vykdyti darbus. Dar nežinia, ar jie gaus darbo, ar ne. Mumis jie pasitiki, nes pas mus jau yra remontavę savo laivus", - sakė A. Butkus. Kaip vieną iš blogybių KLR vadovas įvardijo kainų politiką. Visos kainos auga, o laivų remonto srityje, pasak jo, sunkiai pasiekiamas dalykas, kad pakėlęs kainą gautum užsakymą laivą remontuoti, nes konkurencija ir taip didžiulė. „Neišeina tiek didinti kainos, kad pasivytum vadinamąją infliaciją.

Nepavyksta gauti pelno, kiek norėtųsi, - kalbėjo bendrovės vadovas. - Žinoma, nerimo yra dėl kitų metų. Norėtųsi, kad ir 2023-iaisiais pavyktų įvykdyti savo planus, kuriuos esame nusimatę turėdami omenyje ir tam tikrą nedidelį augimą, keliais procentais didesnį pelningumą nei turėjome šiais metais. Žymaus tikrai nesitikime, nes pasaulis nėra paprastas.“

Atlyginimus peržiūrės pavasarį

Šiuo metu KLR turi 113 darbuotojų. Pasak vadovo, pagal tas darbo apimtis, kurios yra šiandien, darbuotojų bendrovei netrūksta. Būna ir sezoniškumo. Atrodo, kad vienu metu lyg ir trūksta kelių darbuotojų, o paskui, kai sumažėja apimtys, - užtenka. Jeigu jų prireikia gerokai daugiau, naudojamasi subrangovų paslaugomis.

Ir KLR turėjo šiek tiek darbuotojų iš Ukrainos, kurie buvo pasamdyti per tam tikrą įmonę. Pasak A. Butkaus, yra sukurtos įmonėlės, kurios teikia ukrainietiškos darbo jėgos paslaugas. O tarp nuolatinių jos darbuotojų yra tik vienas ukrainietis, jis iš aptarnaujančiojo personalo, prižiūri elektros dalį.

„Atlyginimus galbūt kelsime kitais metais, bet tikrai ne nuo Naujųjų metų. Dar žiūrėsime, kokia bus situacija. Artėjant pavasariui, kai laikmetis būna geresnis ir patogesnis tokiems veiksmams daryti, peržiūrėsime tai, ką esame numatę planuose. Savo ruožtu atlyginimai didėja jau vien todėl, kad minimalus atlyginimas yra didesnis“, - sakė A. Butkus.

Svajoja apie didesnį doką

Paklaustas, kokia reali jo, kaip įmonės vadovo, svajonė, jeigu vėl galėtume dirbti įprastomis sąlygomis, A. Butkus atsakė: "Norėtųsi mūsų veiklos plėtros. Pavyzdžiui, galėtume įsigyti didesnį doką, nes turime tik du mažus. Tada mes galėtume remontuoti didesnius laivus. Žinoma, ne tokius didelius, kokius VLG remontuoja, o tokius pusiau vidutinius, kurių ilgis - per 100 metrų, nes mes dabar remontuojame tik mažus.

Mes nekonkuruotume su „Vakarais“, bet tiesiog užpildytume tokią nišą. Tada Klaipėdoje būtų galima remontuoti kur kas daugiau laivų."

Redakcijos archyvo ir Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder