Naujas kruizinių laivų terminalas - impulsas Klaipėdai ir regionui

Ryškėjant naujojo terminalo krantinių kontūrams, penktadienį jo teritorijoje surengta simbolinės kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonija. 

Miestas susijungs su uostu

Krantinė su teritorija formuojama vandenyje, uosto akvatorijoje, čia jau sukalta apie 95 proc. įlaidų, būtinų suformuojant krantinę.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad iki kitų metų pabaigos terminalo statyba turėtų būti užbaigta.

„Jau kurį laiką mieste galėjome girdėti tarsi užgimstančio naujojo terminalo širdies plakimą, tarsi būsimos naujos simfonijos ritmo paieškas. Tai - ištvermės reikalaujantis, bet auginantis ir daugiau galimybių uostui, Klaipėdai ir visai Lietuvai atveriantis metas. Šiandien visi esame liudininkai, kaip kuriama ateitis. Iš uosto akvatorijos iškylanti žemė gimsta mums visiems ir ji taps erdve, kuri nuolat kvies ateiti ir būti ten, kur susitinka laivai ir žmonės, vanduo ir miestas“, - sako A. Latakas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, jog naujasis terminalas taps Lietuvos vizitine kortele.

„Tai Lietuvos vizitinė kortelė, nes per šią vietą atkeliauja turistai, kurie vėliau grįžta į savo šalis jie pasakoja, ką čia matė. Mes turime, ką parodyti, ir parodysime“, - sakė J. Taminskas.

Ministro teigimu, projektas yra unikalus ir dėl to, kad būsimasis terminalas susijungs su miestu, o ne bus uždara uosto teritorija.

„Šis projektas yra ne tik infrastruktūra, kuri tarnauja uostui, tai infrastruktūra, kuri susilieja su miestu. Uostas ateina į miestą - miestas priima uostą. Tai pirmas toks, unikalus projektas“, - teigė J. Taminskas.

Išskirtinė erdvė prie marių

A. Latakas taip pat pabrėžė, kad  terminalas bus atviras žmonėms, kurie čia galės ateiti kada panorėję.  

„Šis terminalas atliks ne tik savo funkciją, jis įsilies į miesto architektūrą. 

Jis reikalingas ir žmonėms, kurie atvažiuoja į pajūrį bei ieško, kur praleisti laiką. Ši erdvė bus tinkama įvairiems koncertams, kitiems renginiams. Tai bus vieta, kur žmonės galės pasėdėti ant amfiteatrinių laiptų, įsikursiančioje marinoje bus apie 70 vietų laivams. 

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės didelę atvirą erdvę prie marių“, - kalbėjo A. Latakas.  

Naujasis terminalas bus skirtas ne tik laivams švartuotis. Jame atsiras į vandens pusę atsiveriantis amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos renginiams.

Tokio terminalo poreikį diktuoja vis augantis kruizinių laivų srautas. Tikėtina, kad šiemet bus pagerintas praėjusiais metais pasiektas kruiziniais laivais atplaukusių keleivių skaičiaus rekordas - laukiama apie 90 tūkst. keliautojų.

Kitąmet atvykti į Klaipėdą jau užsiregistravo daugiau nei 100 laivų. Tai - rekordinis skaičius. 

Praėjus veikti terminalui, jame vienu metu galės prisišvartuoti 2-3 kruiziniai laivai.

50 mln. eurų vertės terminalo statybos patikėtos konkursą laimėjusiai bendrovei „Tilsta“.

Naujos galimybės

Į miestą kruiziniais laivais atvykstančių turistų užimtumo paslaugas teikiančios bendrovės „Klaipėdos kruizai“ vadovas Marius Serapinas teigia, kad naujas terminalas miestui bus naudingas.

„Tokia plėtra, be jokios abejonės, yra gerai, nes kruizinė laivyba Baltijos jūroje auga, džiaugiamės, kad net toks - palyginti mažas - uostas kaip Klaipėda susilaukia tikrai didelio kruizinių kompanijų dėmesio“, - sako M. Serapinas.

„Klaipėdos kruizų“ vertinimu, 50-60 proc. keleivių iš kiekvieno atplaukusio laivo išvyksta į organizuojamas ekskursijas, o kiti lieka mieste.

M. Serapino teigimu, naujasis terminalas gali inspiruoti tam tikrų paslaugų gerinimą Klaipėdoje, o kai kurių profesijų žmonėms tai bus papildoma galimybė užsidirbti. 

„Pavyzdžiui, gidų pasiūla yra per maža paklausai, jų akivaizdžiai trūksta, mes net kviečiamės juos iš Kauno ir Vilniaus.

Kita vertus, tai yra galimybė vietiniams žmonėms - žinant, kad Klaipėdoje kruizinė laivyba plečiasi, jie gali vasaromis papildomai užsidirbti, tik reikėtų jiems pasimokyti gidų kursų“, - kalbėjo įmonės vadovas. 

Anot jo, suaktyvėjusi kruizinė laivyba gali priversti pasitempti ir vietinius keleivių vežėjus, kurie gali investuoti į transporto kokybę ir taip padidinti savo galimybes gauti daugiau pajamų. 

„Vežėjai gali investuoti į geresnius autobusus, nes tie, kurie turės kokybiškesnį transportą, galės užsidirbti daugiau pinigų“, - teigia M. Serapinas. 

Jo manymu, papildomas veiklas gali generuoti ir miesto siekis gerinti turizmui skirtą infrastruktūrą.

„Turistų bus daugiau, žiūrėsime, kaip seksis tvarkytis tiek mums, tiek miestui“, - sakė M. Serapinas.
Skaičiuojama, kad vienas kruizinio laivo keleivis Klaipėdoje išleidžia apie 40 eurų. 

M. Serapinas sako, jog turistai užsiima įvairiomis veiklomis.

„Tikrai matosi, kad jie lankosi kavinėse ir restoranuose, jeigu tik jie atidaryti, dalis vyksta apsipirkti į prekybos centrus, kažkas eina į muziejus, kitas kultūros įstaigas - randa, ką veikti“, - kalbėjo jis.