Ne visi laivų kapitonai gali dirbti Afrikoje
(1)„Aš, kapitono antrasis padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas atskridome į Kamerūną 5 val. ryto. Mus pasodino į „Toyota Hilux" su atvira bagažine, į kurią sudėjo lagaminus, ir važiavome į uostą. Kai pristabdėme sankryžoje, prilėkė motociklas, vienas iš motociklininkų sugriebė pirmą pasitaikiusį lagaminą ir nudūmė. Tas lagaminas buvo vyriausiojo mechaniko“, - pasakojo D. Legenzovas.
Išdrįso paragauti vietinio maisto
D. Legenzovas dirba naftos platformas Afrikoje prie Kamerūno aptarnaujančiame laive, plaukiojančiajame su Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava. Nuo uosto iki platformos laivas plaukia 12 valandų. Įgulą sudarė 16 narių. Tarp jų tik trys baltaodžiai - be kapitono, ukrainietis vyr. mechanikas ir rumunas kapitono antrasis padėjėjas.
D. Legnzovas yra rusakalbis Lietuvos pilietis, kapitono vyr. padėjėjas - Nigerijos pilietis, gyvenantis Estijoje, o mokslus baigęs Ukrainoje, Odesoje, ir kalbantis rusiškai. Ukrainietis vyr. mechanikas kalbėjo rusiškai.
Dar vienas kapitono padėjėjas buvo kamerūnietis, baigęs Admirolo Makarovo jūrų akademiją Sankt Peterburge, mokėjo anglų, prancūzų ir rusų kalbas. Kapitono antrasis padėjėjas tikėjosi pasitobulinti anglų kalbą, tačiau tarpusavyje laive buvo kalbama rusų kalba. D. Legenzovas juokavo, kad rumunas pramoko rusų kalbos, ir pirmiausia - keiksmažodžių.
Šį reisą laive, be virėjos moters, dar buvo praktikantė virėja, baigusi vietinę mokyklą. Ji mokėsi gaminti vietinį maistą. Kai vykdoma gręžinių stimuliacija, laive būna 8-10 technikų iš kranto. Jie pageidauja vietinio maisto.
„Nuo to vietinio maisto kvapo kartais alpsti. Turėjome dvi virėjas. Viena gamino maistą mums, įgulai, o praktikantė - vietinį. Išdrįsau paragauti vieną iš tų vietinių patiekalų: salotas su moliūgų lapais, rūkyta žuvimi, majonezu ir dar kažkuo. Atrodė nekaip, bet buvo skanu“, - pasakojo kapitonas.
Gyvatės odos šlepečių neėmė
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad šio laivo įgula Atlanto vandenyne Gvinėjos įlankoje išgelbėjo ant apvirtusios valties vos besilaikiusį vieno kaimo žvejų komunos žvejį. Ant valties jis išbuvo 7 valandas. Jo ieškoję komunos nariai rado tik tinklus, todėl pamanė, kad jis nuskendo, ir labai džiaugėsi, sužinoję, jog jis išgelbėtas.
Vietinėje bažnyčioje buvo meldžiamasi už įgulą. Kapitonui buvo atsiųstas maldos vaizdo įrašas. Į laivą padėkoti atėjo vietinės valdžios atstovai, kariškiai, kuriems buvo perduotas išgelbėtas žvejys.
Baigęs reisą D. Legenzovas su kateriu nuplaukė į krantą. Kadangi buvo vykdomas projektas, laivas negalėjo įplaukti į vienintelį Kamerūno Dualos uostą. Prieš išskrisdamas namo kapitonas apsigyveno viešbutyje. Ten jį susirado vietiniai gyventojai ir perdavė išgelbėto žvejo šeimos dovanas: jam - rankomis išsiuvinėtą pončą-liemenę, o kapitono žmonai - šlepetes iš gyvatės odos.
„Šlepečių atsisakiau. Jeigu pas mus įveši tokį dalyką, gali gauti tokią baudą, kad būtų neapsimokėję to žvejo gelbėti. Į Europos Sąjungą draudžiama įvežti viską, kas padaryta iš gyvūnų“, - aiškino kapitonas.
Sudegė įranga
Būdamas viešbutyje kapitonas sužinojo, kad į jo laivą trenkė žaibas. Sudegė visa įranga, kuri buvo įjungta į elektros tinklus.
„Sudegė visa dinaminio pozicionavimo sistema, visi radarai, radijo ryšio stotys. Radarus atstatė, nes turėjo atsarginių dalių, vieną radijo ryšio stotį taip pat, o dinaminio pozicionavimo sistema veikė labai blogai, niekaip nebuvo negalima jos sutaisyti. O jeigu mes jos neturime, negalime dirbti. Aš jau buvau namie, o man kasdien skambino iš laivo, klausė, kaip ką reikia daryti“, - pasakojo D. Legenzovas.
Tuo metu, kai trenkė žaibas, laive buvo įgula. Kapitono teigimu, laivas yra sukonstruotas taip, kad tokiu atveju visas žaibo krūvis praeina pro jį ir nusileidžia į vandenį. Bet į elektros tinklą įjungta aparatūra, kuri nėra apsaugota nuo per didelio krūvio, sudega.
Uoste degino padangas
Pastarasis kapitono D. Legenzovo reisas truko du mėnesius: išvyko pernai rugsėjo 28 d., į Klaipėdą grįžo gruodį. Pasak jo, reiso pradžia buvo įdomi, nes spalio pradžioje Kamerūne vyko prezidento rinkimai. Lietuvos kapitonas pasakojo, kad ten šalį jau daugiau kaip 30 metų valdo senukas, kuriam per 90 metų, bet jis nenori savo noru pasitraukti. Vienas iš kitų kandidatų buvo labai jaunas vaikinas, kuriam per 25 metus.
„Šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, uždarytas oro uostas, po visą miestą važinėjo karinė policija, mums buvo uždrausta išeiti iš laivo. Bijojo, kad baltaodžiai nepadarytų įtakos rinkimams. Nors ten ir be nepaprastosios padėties nėra noro išeiti į miestą, nes nėra ką veikti.
Buvo kilę riaušių. Mes matėme, kaip uoste degino padangas, nes laimėjo tas senas naujas prezidentas. Kai baigsis jo kadencija, jeigu išgyvens, jis bus pats seniausias prezidentas pasaulyje. Kitas „jaunas“ kandidatas į prezidentus, kuriam 72 metai, išsiųstas iš šalies, dabar slapstosi. Jis deklaruoja, kad nesutinka su rinkimų rezultatais, kad prezidentu yra išrinktas jis, ir žada surengti kitus rinkimus. Kadangi šalyje didelė korupcija, šansų jis neturi", - pasakojo D. Legenzovas.
„Sulaikiau laivą 6 valandoms“
Europietiškoje kranto kompanijoje, kurioje dirba D. Legenzovas, pernai vasarį buvo pakeista valdžia. Visus prancūzus, kurie žinojo, ką reikia daryti, atleido ir priėmė dirbti vietinius Kamerūno gyventojus, be kita ko, tarpusavyje susietus giminystės ryšiais, kurie nieko nenusimanė apie tą verslą. Kapitonas parašė didžiulį laišką kompanijos vadovybei, išaiškino situaciją. Tačiau visokių nesąmonių išvengti per pastarąjį reisą vis dėlto nepavyko.
„Pusę kontrakto laiko bandžiau kovoti su jais, aiškinti, padėti. Žiūriu, jie nieko nenori suprasti, kaip darė nesąmones, taip daro toliau. Tada nusprendžiau stabdyti laivo pakrovimą. Tris kartus sustabdžiau, tada pas mane atbėgo visa krovos bazės valdžia.
Mūsų laive dabar visur pastatytos kameros. Aš jiems parodžiau, ką jie daro, paaiškinau, kad pakrovimą stabdau todėl, kad jie nesilaiko instrukcijų. Jie duoda 30 pozicijų, nors laive yra tik 16 pozicijų, kur galima krauti krovinį. Bandžiau paaiškinti, kad negaliu priimti daugiau krovinių nei turiu laisvos vietos", - pasakojo kapitonas.
Tris kartus sustabdžiau laivo pakrovimą, tada pas mane atbėgo visa krovos bazės valdžia.
Kai naftos platforma daro gręžinius, yra naudojami sprogmenys. Jie D. Legenzovo laive buvo pakrauti prie pat antstato. Tarptautinis pavojingų krovinių kodeksas nurodo, kur jie turi būti laikomi - pačiame atviro denio gale. Tik po ilgų debatų ir laivo sustabdymo 6 valandoms buvo atvarytas kranas ir sprogmenys perkrauti į kitą vietą. Tik tada jie išsigando, nes laivo prastova kainuoja labai daug.
Kirtau jiems per piniginę, nes tik tokią kalbą jie supranta. Nuo to laiko jie pradėjo manęs klausyti. Pradėjo pas mane eiti su visais krovinių popieriais. Turėjau asmeniškai patvirtinti, ar imu tą krovinį, ar ne. Pastačiau visus į vietą ir galėjau ramiai dirbti", - pasakojo kapitonas.
D. Legenzovas sakė, kad šiuo metu 500-600 metrų iki Nigerijos pasienio ruožo daromas naujas gręžinys, kuriame labai daug geros kokybės naftos. Ji priklauso ir Nigerijai, ir Kamerūnui. Pastarojo atstovai pirmieji pradėjo gręžti, tikėtina, jiems teks daugiau naftos.
Kodėl nesinori išeiti į miestą
Pasak D. Legenzovo, vakarais vaikščioti Dualos mieste neleidžia kompanijos, kuriai jis dirba, saugumo normatyvai. Baltaodžiams ten nesaugu, ne visur yra apšvietimas, tik centrinėse gatvėse.
„Jeigu eini į miestą, tai tik su vietiniais. Mano vyr. kapitono padėjėjas yra juodaodis nigerietis, jis gali išeiti į miestą. Aš galiu kartais eiti į parduotuvę, bet su manimi turėtų būti mažiausiai du trys žmonės. Dienos metu dar pusė velnio, galima pasivaikščioti, bet vakarais į kokį nors barą geriau neiti.
Nebent agentas nuvežtų į specialius barus, skirtus elitui, kuriuose renkasi turtingi juodaodžiai, sėdi prancūzai iš gretimos kompanijos kur kartu dirbame“, - pasakojo Lietuvos kapitonas.
Vakarais Dualos mieste vaikščioti baltaodžiams nesaugu.
Tąkart, kai pavogė vyr. mechaniko lagaminą, teko sustoti, kviesti policiją, kariškius. Vieną vagį jie surado, o kito - ne. Iš lagamino buvo pavogtas kompiuterio įkroviklis, sportinis kostiumas, brangios šlepetės, visa kosmetika, šampūnas, muilas, skutimosi peiliukai, apatiniai ir t. t.
„Vyr. mechanikas sielvartavo, nes pavogė labai gerą jo diržą. Paskolinau jam savo antrą diržą. Kadangi liko be sportinio kostiumo, tai jis visą laiką vaikščiojo su darbiniu kombinezonu, mes jam davėme naują, neskalbtą, juokavome, kad jis paradinis. Kompanijos atstovai liepė nusivesti vyr. mechaniką į parduotuvę ir nupirkti jam viską, ko reikia. Bet jis nenorėjo važiuoti į parduotuvę.
Drėgnojo sezono metu ten pilna uodų, o kuris maliarinis, kuris - ne, neatskirsi. Aš kartą sirgau maliarija, antrą kartą nebenoriu. Vyr. mechanikas irgi bijojo uodų, tai taip ir prabuvo visą reisą be savo asmeninių daiktų.
Sezono metu kompanijos nurodymu denyje dirbame apsimovę ilgas kelnes, apsivilkę marškinius ilgomis rankovėmis, nors oro temperatūra 30 laipsnių šilumos, drėgnumas 85-90 proc. Be reikalo denyje mes nesirodome. Sėdime antstate, ir viskas. Laive yra internetas, turime „Starlink“, tai linksmai gyvename", - dalijosi prisiminimais kapitonas.
Ketveri metai tame pačiame laive
D. Legenzovas į Kamerūną turėjo grįžti šiemet vasarį. "Jau bus mano devintas kontraktas, ketveri metai, kai aš dirbu tame pačiame laive, toje pačioje kompanijoje. Su juo buvau ir Gabone, ir Dramblio Kaulo Krante, ir Konge. Po visą Afriką lakstėme. Pernai gruodžio 13 d. buvo 13 metų, kai aš dirbu Afrikoje.
Iš pradžių ir man būdavo šokas. Ir dabar ateina pas mane į laivą nauji žmonės, kvadratinėmis akimis į viską žiūri, sakau, priprasite. Palyginti su kitomis Afrikos šalimis, Kamerūne dar nebloga situacija.
Afrikoje ne visi gali dirbti. Kitos kompanijos laivuose labai didelė kapitonų kaita. Jie nesusitvarko su stresu, jiems nepriimtina betvarkė. Ten viskas kitaip. Taisyklės yra, bet jeigu jomis vadovausiesi, laivas sustos. Tenka ir nedidelių dovanėlių duoti inspektuojantiems.
Kitos kompanijos laivuose labai didelė kapitonų kaita. Jie nesusitvarko su stresu, jiems nepriimtina betvarkė.
Aš Kamerūne dirbu jau treji metai. Esu kompanijos senbuvis. Man net patys šeimininkai skambina, klausia patarimo. Jie nupirko dar vieną tokio pat tipo, tokio pat modelio laivą. Toje kompanijoje aš esu vienintelis žmogus, turintis patirties dirbti tokiame laive. Teko pusantro mėnesio pabūti kapitonu patarėju. Vakarais po savo darbo jiems rašiau apie tą laivą", - pasakojo kapitonas.
Tas antras laivas yra visiškai modernizuojamas. Didelė tikimybė, kad vasarį jis tapo kompanijos flagmanu ir pasididžiavimu. D. Legenzovas neatmetė galimybės, kad jis kaip seniausiai kompanijoje dirbantis kapitonas bus paskirtas dirbti tame laive.
„Nelabai noriu, nes esu pripratęs prie savo laivo. Kai variklis veikia, iš garso suprantu, ar viskas gerai. Galiu naktį ateiti ant tiltelio, nors tamsu, aš žinau, kuriame kampe guli mano trintukas, kuriame - pieštukas. O prie kito laivo reikia priprasti“, - prisipažino kapitonas.
Stebima klimato kaita
D. Legenzovas stebisi klimato kaita Afrikoje. Paprastai nuo lapkričio vidurio ten prasidėdavo sausasis sezonas, bet per visą šį reisą ištisai lijo. Bangų aukštis Gvinėjos įlankoje dabar būna iki 3 metrų aukščio. Prie tokių sąlygų vietiniai nėra pripratę. Užeina škvalai, kai vėjas būna 45 m/s, laužomos antenos.
Per reisą kapitonui teko kelis kartus štormuoti, laivas kelias valandas patyrė sunkumų. Pačiam kapitonui yra tekę išbandyti iki 12 metrų aukščio bangas, bet vietiniams ir tokie škvalai kelia problemų, nes jie nepripratę. Tokiomis sąlygomis negalima priplaukti prie naftos platformos 6 metrų atstumu, o prarastas laikas kainuoja pinigus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą