Okeaninės žvejybos vandenys audringi ir šiemet

Ar verta skirti dėmesį Lietuvos okeaninei žvejybai, nes tolimuosiuose pasaulio žūklės rajonuose žvejoja tik 6 mūsų šalies laivai? Tiesa, vienas jau šiuo metu yra išnaudojęs žvejybos galimybes, tad aktyviai žuvis gaudo tik 5. Gamybinių transportinių refrižeratorių skaičius tuose rajonuose yra sumažėjęs nuo šešių iki trijų laivų. Kad ir kaip būtų, vis dėlto tų kelių žvejybos laivų laimikis sudaro net 70-80 proc. visų Lietuvos registruojamų sugavimų jūrų vandenyse.

Pirmūnė

„Tolimuosiuose rajonuose vandenys verda, banga gena bangą. Iškyla tam tikri politiniai pasaulio niuansai, imamasi kai kurių žvejybos ribojimo priemonių, nustatoma daugiau saugomų pažeidžiamų ekosistemų teritorijų jūrose“, - sako Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Eglė Radaitytė.

Ji nesutinka su tuo, kad Lietuvos okeaninė žvejyba yra tik lašas jūroje. Pasak jos, kiekvienas Lietuvos laivas, kad ir kur jis žvejotų, yra svarbus.

Lietuvos okeaninės žvejybos svarba, anot Žuvininkystės tarnybos atstovės, labai gerai matoma, kai pagal pajamas, pagal sugavimus palyginame tris sektorius: žvejybą tolimuosiuose rajonuose, Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje. Pirmasis sektorius visais laikais buvo pirmaujantis. Pavyzdžiui, 2020 metais tolimuosiuose rajonuose sugauta šiek tiek daugiau kaip 70 tūkst., Baltijos jūroje - 16,7 tūkst., priekrantėje - 389 tonos žuvų. 2019-aisiais skirtumas buvo dar didesnis: atitinkamai daugiau kaip 81 tūkst., 22,4 ir 505 t. Žinia, okeaninės žvejybos laivų pajėgumai yra gerokai didesni nei Baltijos jūroje žvejojančiųjų.

Įtakos turi kovidinė situacija

Šiuo metu dar rengiamos 9 mėnesių ataskaitos, tad kokie 2021-ieji bus okeaninei Lietuvos žvejybai, E. Radaitytė pakomentuoti negalėjo. Pirmo pusmečio rezultatai nėra įspūdingi - kiek daugiau nei 20 tūkst. tonų. Pasak Žuvininkystės tarnybos atstovės, tikėtina, kad sugavimai šiemet bus gerokai prastesni nei 2020-aisiais, bet galbūt 9 mėnesių rezultatai parodys kitokią situaciją.

Be abejo, ir okeaninei Lietuvos žvejybai, krevečių taip pat, įtakos turi kovidinė situacija. Trečiosios šalys ne visada sudaro galimybę įguloms išsilaipinti krante. Vykdant stebėtojų programą irgi susiduriama su problemomis, kai juos reikia keisti laive ir pan.

„Dėl kovido vienu metu fizinės kontrolės, t. y. kai inspektoriai lipa į laivus, netaikėme. Bet kontrolė nebuvo nutrūkusi. Mes dalijomės elektroninių sistemų duomenimis“, - sakė Žuvininkystės tarnybos skyriaus vedėja.

Vėl draus gaudyti krevetes

Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) 3 M rajone šiaurinių dryžakojų krevečių žvejyba buvo uždrausta beveik dešimtmetį. Po tokios ilgos pertraukos vėl leista jas gaudyti 2020 metais. Pasak E. Radaitytės, Lietuvos žvejams ji pernai buvo gana nesėkminga, o šiemet yra gerokai pagerėjusi - vienas Lietuvos laivas 2021 metais sugavo apie 1,5 tūkst. tonų krevečių.

Krevetes šiame rajone gaudė ne tik Lietuva, bet ir Danija, truputį Portugalija bei Ispanija, be jų, kitos NAFO susitariančios šalys - Kanada ir Farerų salos. Lietuva tarp ES šalių buvo pirmaujanti, jai priklauso apie 18 proc. Europos Sąjungai (ES) tenkančių žvejybos galimybių.

Tikėtasi, kad mokslininkai gerai įvertins šių krevečių išteklius. Tačiau jie teigia, kad toleruojama vadinamoji B Lim riba yra žemiau leistino dydžio. Todėl nuspręsta 2022-aisiais vėl uždrausti krevečių žvejybą šiame rajone.

APŽVELGĖ. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Eglė Radaitytė apžvelgė Lietuvos okeaninės žvejybos situaciją šiemet ir lūkesčius kitais metais. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Netinkamas paskirstymo raktas

„Negalėčiau komentuoti, kiek yra pagrįstas pats krevečių mokslinis tyrimas, kokie metodai taikyti, mat krevečių žvejyboje stebimas tam tikras sezoniškumas, bet tas naujasis draudimas kelia abejonių ir skaudžiai atsiliepia žvejybos verslui. Tačiau vis dėlto beveik visos NAFO susitariančios šalys buvo prieš šios žvejybos tęsimą 2022 metais, ir daugiausia todėl, kad dabartinis šių krevečių ištekliaus paskirstymo raktas, t. y. skiriamas tam tikras žvejybos dienų skaičius (pavyzdžiui, Lietuvai buvo skirtos 145 dienos), neužtikrina žvejybos tvarumo principo, tad norima pereiti prie kito reguliavimo būdo, prie leidžiamo sugauti maksimalaus kiekio, vadinamojo TAC. Dėl šio mechanizmo labai sunku susitarti. ES pasiūlė porą apskaičiavimo variantų, kitos šalys turi kitokį požiūrį“, - aiškino Žuvininkystės tarnybos atstovė.

ES žvejojo šiame rajone ir prieš draudimą, visiškai įsigaliojusį 2011 metais. Pagal parengtus scenarijus ES tektų apie 40 proc. žvejybos galimybių. Kitoms šalims, kurioms numatomos gerokai mažesnės galimybės, tai nepatinka. Pasak E. Radaitytės, ko gero, tas paskirstymo raktas nebus surastas greitai.

„Ką pasakys mokslininkai, žiūrėsime. ES žada pati inicijuoti ir atlikti krevečių išteklių NAFO zonoje tyrimą. Žiūrėsime, ką jis parodys ir kiek mes juo galėsime pasinaudoti, siekdami, kad žvejyba šiame rajone vėl būtų leidžiama. Galiu pasakyti tik tiek, kad žvejų sugaunamos krevetės yra sveikos, gero dydžio“, - teigė pokalbininkė.

Šiuo metu mūsų šaliai skirtuose vandenyse krevetes žvejoja du Lietuvos žvejybos laivai.

TINKLAI. Tolimuosiuose rajonuose taip pat kyla įvairių problemų, mažėjant ištekliams būna uždaromi įvairūs žvejybos rajonai.

Ir apie „Brexitą“

Šiais metais dar laukia metinis NEAFC (Šiaurės Rytų Atlanto žuvininkystės komisija) susitikimas. Tada paaiškės situacija dėl kitų išteklių. Kol kas nežinia, kaip bus pasielgta su Irmingerio jūros ešerių žvejyba, kuri buvo pristabdyta 2021 m.

E. Radaitytės teigimu, labai daug darbo vis dar generuoja Didžiosios Britanijos ir ES santykiai žvejybos srityje. "Su problemomis susiduria ne tik žvejai, bet ir žuvų perdirbėjai, produkcijos eksportuotojai į Jungtinę Karalystę. Dar yra daugybė neišspręstų klausimų.

Diskusijos vyksta labai įvairiais kanalais. Nors jau praėjo 10 mėnesių, dar yra labai daug niuansų, dėl kurių nepavyksta susiderėti. Suprantama, tai junta žvejai ir pradeda laviruoti tarp tų neapsisprendimų, tarp teisinių mechanizmų ir pan. Todėl būna visokiausių situacijų, vos ne iki karinio laivyno įtraukimo į tuos reikalus. Čia vyksta įdomybės, būna stabdoma ir žvejyba, ir pan.

Akivaizdu, kad Jungtinė Karalystė eksporto atžvilgiu yra svarbi. Vieną savaitę sulaukiau nemažo skambučių srauto dėl produktų eksporto, dėl reikalingos komunikacijos. Komunikacija tarp Didžiosios Britanijos ir mūsų vyksta. Žuvininkystės tarnyboje yra net įgaliotoji bendroji ryšių tarnyba, komunikuojanti tam tikrais klausimais.

Dabar Jungtinės Karalystės ir ES klausimams spręsti bandomas sudaryti komitetas„, - “Vakarų ekspresui" pasakojo E. Radaitytė.

Ji tikina, kad pačių Lietuvos žvejų nesutarimų su Didžiąja Britanija nėra. Tai labiau aktualu Prancūzijai, Belgijai, Danijai, kai suintensyvėjo žvejybos veikla vieni kitų vandenyse, produkcijos iškrovimas. Buvo sustojęs darbas Jungtinės Karalystės uostuose, nes britai nebuvo pajėgūs aptarnauti savo pačių žvejų, tad šie persiorientavo į artimiausias ES valstybes.

Žuvininkystės tarnybos atstovės manymu, greičiausiai tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė peržiūrės ir licencijų, leidžiančių vykdyti žvejybos veiklą, išdavimo sąlygas. Jos teigimu, Lietuvos žvejai naudojasi žvejybos galimybėmis Didžiosios Britanijos vandenyse, bet su tam tikromis pertraukomis. Šiuo metu ten žvejoja vienas Lietuvos laivas.

ŽVEJYBA. Tolimuosiuose žūklės rajonuose žvejoja net tik užsienio, bet ir 6 Lietuvos laivai.

Akibrokštas dėl Maroko

Rugsėjo pabaigoje ES Teisingumo Teismas atšaukė susitarimą su Maroku dėl žuvies pirkimo iš ginčytino Vakarų Sacharos regiono. Teismas nusprendė, kad Europos Komisija viršijo savo įgaliojimus ir neleistinu būdu sudarė sutartį dėl tvarios žuvininkystės partnerystės su Maroko Karalyste. Ieškinį teismui buvo pateikęs judėjimas POLISARIO, kovojantis už tos teritorijos nepriklausomybę. Tai reiškia, kad ir Lietuva prarastų jai skirtą žvejybos toje zonoje galimybę. Maroko vandenyse nuo 2019 metų žvejybą tęsia ir mūsų šalies laivai.

Šis teismo sprendimas dar nėra visiškai įsigaliojęs, dar galima apeliacija, dar gali būti ginčijamas teismo sprendimas, tad gal viskas pakryps ir kitu kampu. „Žvejybos galimybės Maroke yra realiai pakibusios ant plauko. Per du mėnesius sužinosime, ar galėsime tęsti žvejybą šituose vandenyse. Mums tas rajonas svarbus. Nuo maždaug vasaros vidurio iki gruodžio pabaigos ten dirba du mūsų žvejybos laivai“, - sako E. Radaitytė.

Gera žinia dėl Mauritanijos

O gera žinia ta, kad naujasis susitarimas su Mauritanija juda į priekį ir tikimasi, kad artimiausiu metu jis bus pasirašytas. Šuo metu turimas sutarties pratęsimas, kuris kasmet galiodavo iki lapkričio 15 d. Jeigu iki tos dienos bus patvirtintas Mauritanijos Islamo Respublikos ir ES tvarios žvejybos partnerystės susitarimas, tai reikš, kad Lietuva toliau galės ten žvejoti ir netgi turės šiek tiek daugiau galimybių. „Derybų procesas dėl sąlygų buvo sunkus ir ilgas. Atrodo, mokesčiai Lietuvos ūkio subjektams bus padidinti, bet ir pačios galimybės bus didesnės, bus galima sugauti iki 57 tūkst. tonų kasmet“, - sakė E. Radaitytė.

DRAUDIMAS. 2022-aisiais nebus galima gaudyti krevečių Šiaurės Vakarų Atlante.

TOLIMIEJI. Dar ne visi žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose klausimai šiemet aptarti.

PROBLEMOS. Jų netrūksta ir okeaninės žvejybos žvejams.

Redakcijos archyvo ir Žuvininkystės tarnybos nuotr.