Per pastaruosius 15 mėnesių Baltijos jūroje nukentėjo mažiausiai 11 kabelių

Naujausias iš tokių incidentų įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Lapkričio 17-ąją buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos Gotlando salos į Lietuvą. Jis buvo sutvarkytas ir dabar veikia tinkamai.

Švedų žiniasklaida anksčiau šį mėnesį pranešė ir apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“.

Vienas naujausių incidentų fiksuotas sekmadienį ryte, kai buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. Tam nesutrukdė ir jūroje sausį prasidėjusi NATO stebėjimo misija, kuria siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Kas vyksta Baltijos jūros dugne?

Įvairūs elektros ir ryšių kabeliai bei dujotiekiai jungia devynias Baltijos jūros skalaujamas šalis.

Tarp jų – 152 km ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kuriuo dujos keliauja tarp Suomijos ir Estijos, aukštos įtampos kabelis, jungiantis Švedijos ir Vokietijos elektros tinklus, ir 1 173 km ilgio telekomunikacijų kabelis „C-Lion1“, jungiantis Suomiją ir Vokietiją.

Povandeniniai vamzdžiai ir kabeliai padeda aprūpinti energija ekonomiką, šildyti namus ir sujungia milijardus žmonių. Pasak platformos „TeleGeography“, kuri stebi ir kartografuoja svarbius ryšių tinklus, pasaulio vandenynuose ir jūrose driekiasi daugiau nei 1,3 mln. kilometrų šviesolaidinių kabelių.

Kabeliai paprastai yra sodo žarnos pločio. Tačiau jais kasdien pereina 97 proc. pasaulio ryšių, įskaitant trilijonus dolerių kainuojančias finansines operacijas.

„Vien per pastaruosius du mėnesius buvo pažeistas Lietuvą ir Švediją jungiantis kabelis, kitas, jungiantis Vokietiją ir Suomiją, o visai neseniai – keli Estiją ir Suomiją jungiantys kabeliai. Tyrimai dėl visų šių atvejų tebevyksta. Tačiau yra pagrindo rimtam susirūpinimui“, – šį mėnesį sakė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).

Konkrečiai Rusijos jis neapkaltino, bet pabrėžė, kad „hibridiniai veiksmai reiškia kibernetines atakas. Hibridas kartais reiškia net žudymo išpuolius, pasikėsinimus, o šiuo atveju tai reiškia smūgį mūsų svarbiai povandeninei infrastruktūrai“.

Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių minėtus incidentus vienareikšmiškai priskirti Rusijai, pagrįstų abejonių kelia „pats sutapimas laiko požiūriu, kad per vienerius pastaruosius metus mes turime tiek daug incidentų ir jų daugėja“.

Jis taip pat viliasi, jog NATO, Šiaurės šalių veiksmai Baltijos jūroje atgrasys nuo bandymų gadinti povandeninę infrastruktūrą.

Misija „Baltic Sentry“

„Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad užtikrintume kovą, kad galėtume pamatyti, kas vyksta, ir tada imtis tolesnių veiksmų, kad tai nepasikartotų. Ir mūsų priešininkai turėtų tai žinoti“, – šį mėnesį sakė NATO generalinis sekretorius M. Rutte, skelbdamas apie naują Aljanso misiją, pavadintą „Baltic Sentry“.

Jos tikslas – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, itin svarbią Baltijos jūros regiono valstybių ekonominei gerovei.

Aljansas dislokuoja karo laivus, jūrų patruliavimo orlaivius ir jūrų bepiločius orlaivius, kad būtų užtikrintas „sustiprintas stebėjimas ir atgrasymas“.

Praėjusią savaitę Prancūzijos karinio jūrų laivyno stebėjimo lėktuvo skrydyje virš Baltijos jūros, kuriame dalyvavo naujienų agentūros AP atstovai, įgulos narys galinga kamera priartino krovininį laivą, plaukiantį apačioje, kol operatorius galėjo įžiūrėti jo priekinio denio detales ir iš jo kamino besiveržiančius dūmus.

Toliau NATO misijoje dalyvaujantis orlaivis „Atlantique 2“ nukreipė savo aukštųjų technologijų žvilgsnį į kitą taikinį, po to į kitą, kol per daugiau nei penkių valandų patruliavimą lėktuvo įgula apžvelgė didžiąją Baltijos jūros dalį – nuo Vokietijos vakaruose iki Estijos šiaurės rytuose.

Prancūzijos karinių jūrų pajėgų stebėjimo lėktuve 14 narių įgula iš oro pastebėtus laivus sutikrino su laivų, į kuriuos jiems buvo nurodyta atkreipti dėmesį, sąrašais.

„Jei pastebime kokią nors įtartiną laivų veiklą jūroje – pavyzdžiui, labai mažu greičiu plaukiančius laivus arba laivus, kurie stovi inkaravietėje tokioje vietoje, kurioje šiuo metu neturėtų būti, – tai yra tai, ką galime pastebėti“, – sakė skrydžio vadas leitenantas Albanas, kurio pavardės Prancūzijos kariuomenė saugumo sumetimais neatskleidžia.

„Savo jutikliais galime labai atidžiai stebėti, kas vyksta“, – pasakojo jis.

Žvalgybininkų abejonės

Vis dėlto keletas Vakarų žvalgybos pareigūnų, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, AP minėjo, kad pastarojo meto incidentai, kai kabeliams padaroma žala, greičiausiai buvo atsitiktiniai; ją, matyt, sukėlė inkarai, kuriuos tempė prastai prižiūrimi laivai, neturintys pakankamos įgulos.

Vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas AP sakė, kad laivų žurnalai ir mechaniniai laivų inkarų gedimai yra vieni iš daugybės požymių, rodančių, kad tai – ne Rusijos sabotažas.

Šis pareigūnas sakė, kad taip pat buvo nutraukta rusiškų kabelių. Kitas Vakarų pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė kad Rusija į vieno kabelio nutrūkimo vietą pasiuntė žvalgybos laivą, kad ištirtų žalą.

Leidinys „The Washington Post“ pirmasis pranešė apie besiformuojantį JAV ir Europos saugumo tarnybų konsensusą, kad neseniai padarytą žalą greičiausiai lėmė nelaimingi atsitikimai jūroje.

Operatoriai ragina neprarasti budrumo

Europos povandeninių kabelių asociacija, atstovaujanti kabelių savininkams ir operatoriams, lapkritį, kai buvo pranešta apie gedimus dviejose Baltijos jūros jungtyse, pažymėjo, kad vidutiniškai kas tris dienas kur nors pasaulyje pažeidžiamas povandeninis kabelis.

Jos teigimu, Šiaurės Europos vandenyse pagrindinės pažeidimų priežastys yra komercinė žvejyba arba laivų inkarai.

Sekmadienį pažeidus Latviją ir Švediją jungiantį šviesolaidinį kabelį, Švedijos institucijos sulaikė su Maltos vėliava plaukiojantį laivą „Vezhen“, vykusį į Pietų Ameriką su trąšų kroviniu.

Bulgarijos bendrovė „Navibulgar“, kuriai priklauso šis laivas, teigė, kad žala buvo padaryta netyčia ir kad laivo įgula, naviguodama itin prastomis oro sąlygomis, pastebėjo, jog kairysis jo inkaras, atrodo, vilkosi jūros dugnu.

Tuo metu Suomijos policija įtaria, kad naftos tanklaivis „Eagle S“, kuris gruodžio 25 dieną sugadino elektros kabelį „Estlink 2“ ir du kitus Suomiją ir Estiją jungiančius ryšių kabelius, yra Maskvos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant išvengti su karu susijusių sankcijų Rusijos naftos eksportui, dalis.

Suomijos institucijos sulaikė tanklaivį netrukus po to, kai jis išplaukė iš Rusijos uosto ir, matyt, vilkdamas inkarą nutraukė kabelius. Suomijos tyrėjai teigia, kad laivas jūros dugne paliko beveik 100 km ilgio inkaro pėdsaką.