Klaipėdiečiams aktualu ir saugumas iš vandens pusės, kadangi jie gyvena prie didelės strateginės reikšmės objekto - jūrų uosto.
Tad pasidomėjome, kokius incidentus pernai fiksavo Uosto užkardos pasieniečiai. Juokingiausias iš jų - neleido įvežti konteinerio su moteriškais higieniniais įklotais.
EK didelių pastabų neturėjo
Pernai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkarda susidūrė su dviem dideliais iššūkiais. Vienas jų - Europos Komisija (EK) birželį vertino, kaip saugomos Šengeno sienos.
Atvykę į Lietuvą EK atstovai tikrino, ar jos teisiniai dokumentai atitinka EK teisės aktus ir užtikrina Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą vadovaujantis ES teisės aktais.
„Labai tam ruošėmės ir didžiuojamės tuo, kad didelių pastabų negavome.
Žinoma, buvo nedidelių rekomendacinio pobūdžio pastabėlių turint omenyje ES Šengeno bendrąjį vadovą, nustatantį taisykles, kaip procedūros turi būti atliekamos.
Netgi EK atstovai užsiminė, kad už kai kurių Europos valstybių pareigūnus mes esame visa galva aukščiau.
Manau, galime didžiuotis savo pareigūnų profesionalumu taikant teisės aktus“, - kalbėjo Uosto pasienio užkardos vyriausiasis specialistas Arūnas Valys, tuo metu laikinai atlikęs Uosto užkardos vado pulkininko leitenanto Nerijaus Gasparavičiaus funkcijas, kol šis atostogavo.
NATO viršūnių susitikimas
Antras gana nemenkas įvykis pernai - NATO viršūnių susitikimas. Nesvarbu, kad jis vyko Vilniuje, visoje šalyje buvo suaktyvintos visos nacionalinį saugumą užtikrinančios pajėgos, atnaujinta pasienio kontrolė prie vidaus sienų - tiek prie Latvijos, tiek prie Lenkijos, tiek Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Labai daug dėmesio buvo skirta keltų linijoms su Vokietija ir Švedija, nors tai ES vidaus sienos. Bendradarbiauta tiek su policija, tiek su Klaipėdos teritorine muitine, buvo vykdoma keleivių ir transporto priemonių patikra ir keltų terminaluose.
Švedijoje vogė vejapjoves
Užkardos darbas vertinamas daugeliu aspektų. Vienas iš jų - pagal nustatytus pažeidimus, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, nustatyti administraciniai teisės pažeidimai.
Uosto užkardos pasieniečiai nustato suklastotus dokumentus ir sulaiko juos turinčius asmenis, aptinka galimai vogtas transporto priemones.
„Keltų linijomis keliaujantys neteisėtomis veikomis užsiimantys asmenys puikiai žino, kad mes atliekame keltų linijų analizę. Pro mus sudėtinga pravažiuoti nepastebėtiems. Jie tiesiog vengia pro mus vykti. Galbūt tai ir turi įtakos tam, kad sulaikome mažiau pažeidėjų“, - sakė A. Valys.
Vienas stambiausių pernai metų Uosto užkardos pareigūnų „laimikių“ - vejapjovės. Patikrinę vieną transporto priemonę, kuri buvo atplukdyta iš Švedijos, jie aptiko dvidešimt „Husqvarna“ robotų vejapjovių be jų įsigijimo dokumento.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dalis jų pavogtos Švedijoje. Šios šalies pareigūnų nuomone, sulaikytų vejapjovių vertė - apie 40 tūkst. eurų. Ikiteisminis tyrimas dar vyksta iki šiol.
Užpernai buvo sulaikyta vogtų transporto priemonių, o pernai tokių didelių „laimikių“ nepasitaikė. 2023-iaisiais buvo du atvejai, kai asmenys buvo sulaikyti su narkotinėmis medžiagomis.
Nors kiekiai nedideli, bet ikiteisminiai tyrimai vis tiek pradėti, nes Lietuvoje tai kriminalinis nusikaltimas. Vienu atveju narkotikus aptiko kinologo šuo, o antru - pareigūnas, atkreipęs dėmesį į keistą keleivio elgseną.„Mes netikriname visų iš eilės asmenų. Paprasčiausiai pareigūnas stovi ir ką nors atsirenka iš bendro srauto“, - sakė užkardos vyr. specialistas.
Kaip tikrinami laivai
Uosto užkardos pareigūnai kontroliuoja, kaip kerta sieną laivai, įgulų nariai ir keleiviai. Į uostą atvykstantys laivai visada yra analizuojami.
Vadovaujantis jūrinėmis konvencijomis ir kitais teisės aktais informacija apie laivą pateikiama ne vėliau kaip likus 24 valandoms prieš jam atvykstant į uostą.
Laivo dokumentai paprastai būna įkeliami į specialią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą KIPIS.
Ji skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veikiančių įmonių ir krovinius bei laivus Klaipėdos jūrų uoste kontroliuojančių valstybinių institucijų.
Be to, pasieniečiai prisijungia prie laisvai prieinamų laivo stebėjimo sistemų, pvz., „Marine Traffic“. Žiūrima, kokiuose uostuose laivas lankėsi, kokia įgulos sudėtis, kokį krovinį gabena.
"Žinoma, pareigūnų norėtųsi turėti daugiau, būtų galima daugiau aprėpti. Laivų dabar atvyksta daug.
Į vienus jų vykstame daryti fizinį patikrinimą, kitų atliekame vadinamąjį administracinį tikrinimą, tik įvertiname jo riziką, keleivius pasitikriname informacinėse sistemose. Jeigu jie nekelia jokių abejonių, nėra reikalo vykti tikrinti į laivą.
Pavyzdžiui, laivas, gabenantis konteinerius, nuolatos kursuoja linija tarp Lietuvos ir Švedijos, įgula nesikeičia. Tokiu atveju taupomi tiek pareigūnų, tiek transporto priemonių ridos resursai ir tokioms plaukiojimo priemonėms taikomas vadinamasis administracinis tikrinimas.
Pasak užkardos pareigūno A. Valio, krovinys paprastai žinomas ir pasieniečiams, bet jis jau patenka į muitinės, kuri atsakinga už prekių įvežimo kontrolę, veiklos zoną.
Visos krovinio deklaracijos yra tvarkomos muitinėje, o pasieniečiai tikrina asmenų ir transporto priemonių teisinį pagrindą.
Pernai aptikti du suklastoti vairuotojų pažymėjimai: vienas buvo latviškas, kitas - lenkiškas. Vairuotojai buvo sustabdyti prie keltų.
Sulaikė moteriškų įklotų krovinį
Valstybės sienos apsaugos tarnyba užtikrina ir jonizuojančios spinduliuotės bei radiacijos kontrolę pasienio kontrolės punktuose. Klaipėdos uoste yra 25 radiaciniai vartai įvairiuose terminaluose.
Pasak A. Valio, pernai per metus daugiau kaip 15 tūkst. kartų suveikė jonizuojančios spinduliuotės vartai. Dažniausiai vartai suveikia, kai gabenamos trąšos, keramika, skalda. Bet jos gali būti leidžiamos įvežti, nes jų natūralus gamtinis fonas yra aukštesnis.
Kiekvieną suveikimo atvejį vertina pareigūnai. Pernai buvo sulaikytas konteineris su moteriškais higieniniais įklotais. Šitas krovinys net 5 kartus viršijo leistinas normas.
Suprantama, jis nebuvo įleistas į Lietuvą. Tai buvo brangesni, gydomieji įklotai, kurie parduodami tik vaistinėse.
Veiklos netrūksta
"Veiklos pernai turėjome. Greičiausiai šiais metais jos turėsime dar daugiau. Dabar atsižvelgdami į geopolitinę situaciją labai suaktyvinome savo bendradarbiavimą su kariškiais, su Karo policija, su Karinių jūrų pajėgų naujai įsteigta Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba. Pernai organizavome kartu dvejas pratybas.
Jose dalyvavo ir Karo policijos Klaipėdos įgulos nariai, ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pratybos vyko uosto terminaluose - LKAB „Klaipėdos Smeltė“, Centriniame Klaipėdos terminale, Malkų įlankos terminale.
Tai nebuvo popierinės pratybos: analizuoti įvairūs scenarijai, imituoti tiek pažeidėjų patekimo į terminalą, tiek jų sulaikymo veiksmai, išbandyta laivo patikrinimo grupių sąveika", - pasakojo pasienietis.
Gautas teismo išaiškinimas
Kaip dažniausiai besikartojančią uoste pareigūnas A. Valys įvardijo situaciją, kai remontuojamuose laivuose esantys jūreiviai viršija jiems leistiną buvimo laiką.
Paprastai remontuojamas laivas stovi ilgai, o jų vizų galiojimo laikas baigiasi. Tokiu atveju pasieniečiai privalo juos įpareigoti išvykti iš Lietuvos.
Jūrininkai piktinosi tokiais pasieniečių reikalavimais, nes jūrininkas yra ne turistas ir gali būti uoste tol, kol jame stovi jo laivas. Vyko ir labai aktyvios diskusijos kelerius metus, tačiau toks reikalavimas liko.
"Pernai vasarį buvo gautas Europos teismo išaiškinimas. Į šį teismą dėl jūrininkų vizų galiojimo terminų kreipėsi Olandija. Tame išaiškinime teigiama, kad jeigu jūrininkas atvyko į laivą turėdamas vizą, tai ji turi būti uždaroma laivo išvykimo metu.
Atvykdami su C tipo trumpalaike viza jūrininkai kaip ir nieko nepažeidžia, bet vėliau atsiranda teisinių pasekmių. Laivus agentuojančios įmonės ir uosto terminalų vadovybė iš dalies manipuliuoja jūrininko statusu.
Iš tikrųjų, jeigu asmuo atvyksta dirbti į laivą, yra galimybė jam išduoti D tipo vizą, kuri suteiktų jam visas socialines garantijas Lietuvoje. Neišduodama todėl, kad prisideda papildomų procedūrų. Matyt, paprasčiau dokumentų pildymo procedūrą perduoti pasieniečiams.
Mes turime reguliuoti ir migracinius dalykus. Bet kuriuo atveju patikriname. Vykdome atvykusių į laivą jūrininkų apskaitą, nuolatos kontroliuojame juos. Pasibaigus vizos galiojimo laikui, vykstame į laivą ir perspėjame", - kalbėjo pareigūnas A. Valys.
Pasak pareigūno, neįleidimo įvažiuoti į Lietuvos teritoriją atvejų būna mažai. Keleivių laivais atvykstančių iš trečiųjų šalių - tik vienetai.
Areštinės neturi
Kol remontuojamas pastatas Gintaro g. 1, Uosto užkardoje glaudžiasi nuo šių metų sausio 1 d. atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė. Ją sudaro trys užkardos, orientuotos į jūrinę sieną ir Kuršių marias.
Teko susispausti: antrame aukšte - Pakrančių apsaugos rinktinės štabas, o Uosto užkardos pareigūnai - pirmame. Rinktinės pareigūnai laikinai įkurdinti ir kituose pasieniečių objektuose. Pavyzdžiui, dar kelios darbo vietos įsteigtos Karklės atraminiame punkte.
Areštinės Uosto užkarda neturi, jeigu sulaikomas pažeidėjas, naudojamasi Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštine.
Ši užkarda turi laikino sulaikymo kamerą, tačiau joje sulaikytą asmenį galima laikyti ne ilgiau kaip tris valandas. Ja naudojasi Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kol vykdo apklausas ką nors sulaikę. Uosto užkardoje dirba ir ikiteisminės valdybos pareigūnai.
Savo laivo Uosto užkarda neturi, nes nėra tokio poreikio. Laivų turi Neringos užkarda, jeigu atsirastų toks poreikis, Uosto užkarda galėtų juos pasitelkti. „Mūsų atsakomybės zona baigiasi ties krantine“, - sako A. Valys.
Pernai Uosto užkarda gavo antros linijos patikrinimo laboratoriją, t. y. autobusiuką su dokumentų patikros įranga. Šiemet žadama atnaujinti užkardos transporto priemones.
Šiuo metu vyksta visos tarnybos pasirengimas paleisti Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistemą.
Dalyvauja tarptautinėse operacijose
Be kitų dalykų, Uosto užkarda aktyviai dalyvauja ir tarptautinėse operacijose. Pavyzdžiui, pernai vyko operacija „Joint Action Days“, kuri truko vieną savaitę ir buvo skirta kovai su neteisėtų migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir dokumentų klastojimu. Joje dalyvavo 12 Europos Sąjungos ir asocijuotų valstybių.
Dalyvavo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“, „Eurojust“, „Interpolo“, „Europolo“ agentūrų operacijose. Teko bendradarbiauti ir su Kriminalinės žvalgybos skyriumi.
Užkardos pareigūnai aktyviai dalyvauja Baltijos jūros regiono sienų apsaugos bendradarbiavimo konferencijoje, kuri vienija visas Baltijos jūros valstybes. Iki įsiveržimo į Ukrainą dalyvavo ir Rusija.
Pernai vyko operacija „Baltic Trucing“ pagal Lenkijos planą, nes ji pirmininkavo. Konferencija buvo skirta kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu Baltijos jūros regione.
Kai Lietuva susidūrė su imigrantų antplūdžiu prie savo sienos su Baltarusija, Uosto užkardos pareigūnai vyko į pagalbą. Pernai spalį jie padėjo kaimynams latviams tvarkytis su migrantų antplūdžiu.
Šiuo momentu tokios pagalbos nebereikia, Varėnos ir Vilniaus rinktinės kol kas dar susitvarko savo jėgomis. Tam, kad pagalbos nebereikia, greičiausiai įtakos turi tai, kad lenkai ir lietuviai jau pasistatė fizinius barjerus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą