KOL KAS Šventosios jūrų uostas tik toks. Didžiojo šio uosto atstatymo projekto su molais neatsisakoma, bet greičiausiai bus pasirinktas paprastesnis jo variantas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Šventosios jūrų uoste - įkurtuvės

(11)

Apie didžiojo Šventosios jūrų uosto atstatymą su molais, nors jau paskelbtas jų techninio projekto rengimo konkursas, dar anksti kalbėti. Bet šiame uostelyje jau kuriasi jo administracija ir žvejai. Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupė gavo europinių pinigų, Palangos savivaldybė prisidėjo, tad čia jiems jau įrengta infrastruktūra.

Galima pajuokauti, kad Šventosios jūrų uosto direkcija pradėjo rimtai dirbti, nes jau gauna skundų iš gyventojų, jog naktį apšviesta vadinamoji valčių prieglauda trukdo jiems miegoti.

Paklaustas, kaip žvejai vertina pagerėjusias savo darbo sąlygas, Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Arūnas Pranckevičius atsakė: „Iš pradžių viską vertino labai pesimistiškai, o dabar jau sako “kaip gerai".

PRIEPLAUKA. Prie šios pontoninės prieplaukos stovėti gali tik žvejų laiveliai.
PRIEPLAUKA. Prie šios pontoninės prieplaukos stovėti gali tik žvejų laiveliai.

Turto vertė - 6 mln. eurų

Didžiausia naujiena ta, kad Šventosios jūrų uosto administracija jau turi ir biurą, ir turto. Pernai gruodžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas Šventosios uosto turtą perduoti Savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcijai. Vėliau pasirašyta sutartis tarp įmonės ir Savivaldybės administracijos.

Tam, kad tai būtų galima padaryti, prireikė šiek tiek pakeisti Šventosios jūrų uosto įstatymą, kas ir buvo padaryta. Šiuo metu vyksta registracija Registrų centre.

Uosto direkcijai perduoto turto vertė - apie 6 mln. eurų. Iš jų beveik 4 mln. eurų - Europos Sąjungos (ES) lėšos, o kita dalis - Palangos savivaldybės.

Dabar direkcijai priklauso pastatas, susidedantis iš dviejų dalių: dviejų aukštų administracinės dalies ir angaro, vadinamo valčių prieglauda. Angare laikomos žvejų valtys, tinklai, įranga, o administracinės dalies pirmame aukšte yra persirengimo, poilsio kambariai, posėdžių salė, tualetas, antrame aukšte - direkcijos biuras.

Įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje slipų, laivų ištraukimo įranga, gervė, galinti kelti 5 tonas, pontoninė prieplauka, sutvarkyta prie uostelio esanti automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimo kelias, visa požeminė komunikacija taip pat dabar priklauso uosto direkcijai.

PAGERĖJO. Šventosios žvejų sąlygos pagerėjo įrengus jiems būtiną infrastruktūrą.
PAGERĖJO. Šventosios žvejų sąlygos pagerėjo įrengus jiems būtiną infrastruktūrą.

Ieško uosto kapitono

Šiuo metu Šventosios jūrų uosto direkcija turi 3,5 etato. Planuojama, kad ateityje joje dirbs 10 darbuotojų.

Uostui priklausančios dalies antrame aukšte yra direktoriaus, uosto kapitono kabinetai, pasitarimų kambarys, buhalterijai skirtos patalpos ir kt.

Iki šiol Šventosios uosto direkcijos darbuotojai turėjo kabinetą seniūnijoje. Pasak vadovo, dabar, ko gero, jiems reikės priimti seniūnijos žmones, nes senas jų pastatas bus griaunamas ir statomas naujas. Jame bus ir biblioteka, ir paštas, jis bus tarsi kultūros židinys.

Kol kas Šventosios uostas kapitono dar neturi. Uosto direkcijos vadovas jau bandė jo ieškoti, važiavo konsultuotis net su Klaipėdos uosto kapitonu. Pasirodo, tokį darbuotoją ne taip lengva surasti. Vieni iš svarbesnių jam keliamų reikalavimų - turėti jūrinį išsilavinimą ir penkerių metų darbo kapitonu patirtį.

PAGALIAU uostelio direkcija turi savo biurą.
PAGALIAU uostelio direkcija turi savo biurą.

Žinia, kapitonų atlyginimai nėra maži. Vieną jūrinį išsilavinimą turintį žmogų A. Pranckevičiui pavyko rasti. Jis sutiktų būti Šventosios uosto kapitonu, tačiau yra kapitono vyresnysis padėjėjas, o ne kapitonas. Jau nebedirbantys, išėję į pensiją kapitonai irgi nori gauti nemažą atlyginimą, kurio direkcija mokėti negali.

Padėtį apsunkina tai, kad Šventosios uostas, kaip ir Klaipėdos, yra jūrų uostas, o ne vidinis, kaip Drevernos ar Nidos uostai. Todėl jam pagal galiojantį įstatymą ir reikalingas jūrų kapitonas.

A. Pranckevičius viliasi, kad šiemet iki sezono pradžios, kuris Šventojoje prasideda nuo Joninių, uostas jau turės kapitoną.

PLANAI. Kai bus išvalyta antra įlankėlė ir pastatyta pontoninė prieplauka, joje galės stovėti pramoginiai laiveliai.
ANGARE laikomos ir valtys, ir žvejybos įranga.

Prieplauka - tik žvejams

Uostelio akvatorijoje pastatyta pontoninė prieplauka, kad žvejams būtų patogiau, kai tik leis oro sąlygos, bus baigta įrengti. Prieplauka yra 52 m ilgio, prie jos galima pastatyti 8-9 laivelius.

Bėda ta, kad prie tos prieplaukos kiti laiveliai, ne žvejų, negalės stovėti. Su Savivaldybės atstovais jau kalbėta, kad kitoje įlankėlės pusėje reikėtų pastatyti tokią pat, bet bent jau 150 metrų ilgio prieplauką jos lėšomis, prie kurios galėtų būti švartuojami pramoginiai laiveliai.

„Kai tik šventojiškiai pamatė, kad statome prieplauką žvejams, mano telefonas netilo. Buvo daug norinčiųjų rezervuotis vietą. Kai kurie žmonės, kai paaiškini, kad tam naudoti europiniai pinigai, tad 5 metus negalima statyti kitų laivų, tik žvejų, supranta, o kiti gerokai piktinasi, grasina, kad kreipsis į spaudą, kaltina kyšių ėmimu“, - pasakojo Šventosios uosto direktorius.

MALONIAU dirbti pasislėpus nuo žvarbaus vėjo.
MALONIAU dirbti pasislėpus nuo žvarbaus vėjo.

Slipu galės naudotis tik žvejai

A. Pranckevičiaus teigimu, ir slipu naudotis 5 metus galima leisti tik savo žvejams. Tokį atsakymą į savo užklausimą Palangos savivaldybė gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pasak jo, Šventosios žvejai mažai tesinaudoja tuo slipu - jie turi savo senas valčių nuleidimo vietas ir jų nekeičia, bet tvarka tokia.

Žinoma, norinčiųjų nusileisti savo transporto priemonę į vandenį per Šventosios uosto slipą būtų kur kas daugiau, ypač vasarą: to pageidauja ir pramoginių laivelių, ir vandens motociklų savininkai. Jie norėtų naudotis ir slipu, ir švartuoti savo transporto priemonę prie prieplaukos.

Už naudojimąsi slipu, prieplauka iš žvejų mokestis nebus imamas. Jie tik turės kompensuoti tiesiogines uosto direkcijos išlaidas, pavyzdžiui, už draudimą, signalizaciją ir kt.

PASTATAS. Dviejų aukštų administracinė dalis ir angaras, vadinamas valčių prieglauda.
PASTATAS. Dviejų aukštų administracinė dalis ir angaras, vadinamas valčių prieglauda.

Teks susimažinti apetitą

Šventosios jūrų uosto direkcija planuoja dar šiemet, jeigu tik pavyks, išvalyti dar vieną vietą - užpelkėjusią įlankėlę, esančią kitoje pusėje už kotedžų. Tikimasi parengti projektą ir per Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupę gauti ES finansavimą. Apytikriais apskaičiavimais, tam reikėtų apie 150 tūkst. eurų.

Paklaustas, o kas naujo įgyvendinant didįjį Šventosios uosto atstatymo variantą, kai bus statomi molai, A. Pranckevičius atsakė: „Gražus buvo ankstesnis Šventosios uosto atstatymo projektas, kurį buvo parengusi bendrovė “Sweco Lietuva" maždaug prieš dešimt metų. Jis buvo, galima sakyti, prabangus.

Pas mus lankėsi ir Seimo nariai, ir kiti svarbūs šalies asmenys. Visi sakė, kad Šventosios uostui reikia skirti lėšų, bet kai formuojamas biudžetas, niekas jų neskiria. Ne per seniausiai buvo atvykusi ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, su ja kalbėta dalykiškai. Ši liepė šiek tiek susimažinti apetitą.

ES lėšų skirstymo taisyklės šiuo metu yra šiek tiek pakeistos, tad mes galėsime naudotis regionui skiriamomis jos lėšomis.

Dabar pasirengsime naują techninį projektą. Manau, tai pavyks padaryti per šiuos metus. Žinoma, gaila, nemažai ko reikės atsisakyti, pavyzdžiui, promenados. Bet kartu su regiono savivaldybėmis, Klaipėdos rajono, Klaipėdos, Neringos, rengsime buriavimo mokyklos projektą", - pasakojo Šventosios uosto direktorius.

Pasiteiravus, ar buriavimo mokykla Šventojoje nesudarys konkurencijos ketinamai Klaipėdos pietinėje uosto dalyje įkurdinti buriavimo mokyklai, jis atsakė, kad Klaipėdoje jūrinio buriavimo nebus, nes moksleiviai negalės išplaukti į jūrą pro uosto vartus. Klaipėdos sporto mokyklos moksleiviai galės plaukioti tik Kuršių mariose, o pagrindinis Šventosios privalumas - bus galima išplaukti į jūrą.

Kitas dalykas, dabar priekrantės irklavimas tapo olimpine šaka. Šventojoje jau lankėsi buvęs Priekrantės irklavimo federacijos prezidentas, domėjosi, ar būtų galima įsirengti stovyklą ir treniruotis.

VADOVAS. Jau trečius metus Šventosios jūrų uosto direkcijai vadovauja Arūnas Pranckevičius. Nors statybos darbus organizavo ir prižiūrėjo Savivaldybė, rūpesčių netrūko ir jam.
VADOVAS. Jau trečius metus Šventosios jūrų uosto direkcijai vadovauja Arūnas Pranckevičius. Nors statybos darbus organizavo ir prižiūrėjo Savivaldybė, rūpesčių netrūko ir jam.

„Jaučiamės truputį užspiesti“

„Labai plėstis negalime. Kitame krante esantiems kotedžams, žemė atiduota iki pat vandens. “Lagūna" gražus viešbutis, bet uosto plėtrai trukdo. Jaučiamės truputį užspiesti.

O susidomėjimas Šventosios uostu yra didžiulis. Čia norima laikyti Būtingės naftos terminalo plūdurą jūroje aptarnaujančius vilkikus. Dabar, žinoma, jie netilptų, bet kai bus pagilinta, būtų galima juos priimti.

Po dvejų metų jūroje bus statomas vėjo jėgainių parkas. Galbūt jį būtų galima aptarnauti ir iš Šventosios, ne tik iš Klaipėdos. Galėtų iš mūsų plaukti kateriai ir gabenti jūroje dirbantiems žmonėms maistą, parplukdyti pakeistus darbuotojus ir t. t. Pas mus yra ir viešbučių, jie galėtų juose gyventi", - pasakojo Šventosios jūrų uosto vadovas.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder