To dar nebuvo: juostelė perkirpta po vandeniu

Vidinis uosto laivybos kanalas jau pagilintas iki 15,5 metro, už uosto vartų išorinėje kanalo dalyje pasiektas 16 metrų gylis. Iš viso iškasta 3,7 mln. kubinių metrų grunto, tai prilygsta 140 olimpinių baseinų.

Netrukus uosto kapitonas patvirtins iki šiol negirdėtą maksimalią leistiną laivų grimzlę Klaipėdos uoste - 14,3 metro.

Bendra Lietuvos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 milijono eurų su PVM. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos sudaro 28 mln. eurų.

Kalbant apie krovos kompanijų, apskritai viso Klaipėdos uosto konkurencingumą - gylis yra vienas iš reikšmingiausių dalykų. Mūsų uoste atplaukę didesni laivai nepakraunami iki galo, jie turi plaukti į kitus uostus pasipildyti krovinį.

Dabar, kai puse metro padidės maksimali leistina laivų grimzlė, į juos bus pakraunama 10 tūkst. tonų krovinių daugiau. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, tai yra lazda, kuria Klaipėdos uostas išmuš kozirius iš konkurentų rankų.

Be to, tam, kad didieji laivai galėtų saugiai įplaukti į Lietuvos uostą, įplaukoje laivybos kanalas pasuktas 12 laipsnių, o uosto vartuose kanalo plotis yra ne 150, o 200 metrų.

Juostelė kirpta ir po vandeniu, ir ant denio

Į laivų apsisukimo vietą, kur vyko pagilinto laivybos kanalo atidarymo ceremonija, apie 40 šventės dalyvių nuplukdė Uosto direkcijos hidrografinis laivas „Lotas“. Raudoną juostelę vertikaliai į 15,5 m gylį nuleido A. Latakas, o po vandeniu perkirpo du iš Uosto direkcijos laivo „Naras“ iššokę narai.

Procesą po vandeniu šventės dalyviai galėjo stebėti laivo „Lotas“ denyje buvusiame ekrane. O A. Latakas ir susisiekimo ministras M. Skuodis juostelę perkirpo ir denyje.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, laivas „Lotas“ pasirinktas ceremonijai todėl, kad jis kiekvieną mielą dieną matuoja gylį uoste. Generalinis direktorius priminė, kad Lietuvos uosto laukia dar vienas gilinimo etapas, kurio metu bus siekiama 17 metrų gylio. Tikimasi, kad ir jis bus įgyvendintas sklandžiai.

Paneigė populiarų mitą

Žinoma, įgyvendinant didžiulius projektus, visko pasitaiko. Norint viską padaryti laiku Uosto direkcijai teko nutraukti sutartį su pasaulinio garso kompanija ir ieškoti kitų rangovų.

"Šiandien galime didžiuotis. Šis projektas išsiskiria dar ir tuo, kad jis paneigia gana paplitusį mitą, kad visi valstybiniai projektai vėluoja.

Belgų kompanija, dirbusi išorinėje uosto dalyje ir iškasusi apie 1 mln. 800 tūkst. kub. m grunto, darbus atliko 79 dienomis, o olandų kompanija, gilinusi vidinį uosto kanalą, 74 dienomis anksčiau.

Ateityje - 17 metrų gylis

"Mes tiesiame platesnes gatves į miestus tam, kad į juos galėtų patekti daugiau žmonių, greičiau, kad taupytume savo laiką, kad stovėdami kamščiuose neterštume aplinkos. Klaipėdos uosto kanalo gilinimas yra analogija.

Po mumis (po laivu „Lotas“ laivų apsisukimo rate - aut. past.) yra toks aukštis, lyg stovėtume ant penkiaaukščio namo stogo.

Šiuo atveju mūsų tikslas, kad į Klaipėdos uostą galėtų atvykti didžiausi laivai, plaukiojantys Baltijos jūroje. Šiandien mes prie to priartėjome, bet tai tarpinis etapas siekiant 17 metrų gylio. Jo mes sieksime iki 2026 metų.

Pastaraisiais metais mes netgi perskirstėme lėšas iš kitų projektų uosto infrastruktūrai vien dėl to, kad išnaudotume ES lėšas. Kai turėsime minus 17 metrų, apie gilinimą daugiau nebekalbėsime", - ceremonijos metu teigė susisiekimo ministras.

Pasak M. Skuodžio, situacija transporto ir logistikos sektoriuje kol kas nėra džiuginanti, bet tokios investicijos kaip į laivybos kanalo gilinimą būtinos, nes jos leidžia didinti uosto konkurencingumą.

Beje, šio projekto įgyvendinimą susisiekimo ministras sekė asmeniškai. Jis sakė specialiai Klaipėdoje važiavęs Baltijos prospektu, kad pažiūrėtų į baigiamą statyti estakadą.