Uosto direkcijos laivai kraustysis į žvejų uostelį

Dabartinė Uosto direkcijos laivyno bazė yra įsikūrusi buvusio „Baltijos“ žvejų kolūkio teritorijoje. Du iš trijų avarinės būklės pastatai jau yra nugriauti, o likusiame trečiame pastate, kuris irgi bus nugriautas, laikomas direkcijos turtas.

Begalės turto avariniame pastate

Laivyno bazės teritorijoje prie krantinių švartuojami direkcijos laivai ir aprūpinami viskuo, kas būtina.

2021 metais ši teritorija pradėta iš esmės valyti, išvežta labai daug visokių susikaupusių atliekų.

„Be laivų, ten yra nepaprastai daug kito turto, kurį reikia saugoti. Tai įvairios bujos ir kitos hidrografinės priemonės, visos priemonės, reikalingos taršai šalinti - absorbuojančios bujos, vadinamosios boninės užtvaros, užimančios daug vietos, įvairūs įrenginiai, generatoriai, valstybės rezervas taršai šalinti, turiu galvoje ir bonines užtvaras, ir įvairiausius detergentus, kurie yra saugomi kaip valstybės rezervas. Visą savo inventorių ten laiko mūsų narai ir hidrografai. Žodžiu, turto yra begalės, ir jis šiandien yra avariniame pastate“, - „Vakarų ekspresui“ konstatavo Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Atsisakyta prabangių dalykų

Naujos Uosto direkcijos bazės įrengimo Marių gatvėje prie žvejų uostelio darbai sustabdyti prieš prasidedant pandemijai.

„Buvo surasta ta nelemtoji “Regata", laivas-restoranas, stovėjęs Danės upėje miesto centre. Po to, kai jis 1992 metais per audrą pradėjo skęsti, vėliau buvo išplukdytas iš Danės upės į pietinę uosto dalį ir ten pjaustomas kaip metalo laužas. Tačiau dalis to laivo ten liko ir buvo užpilta gruntu.

Pradėjus statyti laivyno bazę, sugręžus daug pamatų, paaiškėjo, kad yra tuščių ertmių ir kad parengtas projektas turi būti keičiamas, nes nėra ant ko statyti. Matėme, kad dirbant su tuo projektuotoju mums nelabai kas išeis, pakeitėme jį ir pačią laivyno bazės koncepciją. Atsisakėme daug visokių prabangių dalykų ir parengėme paprastos funkcionalios, labai gražiai atrodančios vieno aukšto laivyno bazės projektą, kuris yra pigesnis nei ankstesnis. Jo vertė - 5,4 mln. eurų", - pasakojo A. Latakas.

Nauja Uosto direkcijos laivyno bazė turės sandėlį, virtuvėlę ir patalpą, skirtą valgyti ten dirbsiantiems žmonėms, bus keturi kabinetai, mažas pasitarimų kambarys ir kt. Ant išorinės pastato sienos numatoma sukabinti bujas, kad jos nesimėtytų po teritoriją. Naujas statinys atitiks visas tvarumo klases, ant jo stogo bus sumontuota saulės elektrinė, kad jis turėtų šiek tiek autonomijos elektros atžvilgiu.

Minėtiems poreikiams tenkinti bus skirta 1 500 kvadratinių metrų pastato, o pati laivyno bazės teritorija bus apie 3 400 kv. m. Dabartinis sklypo, kuriame yra laivyno bazė, plotas - 13 tūkst. kv. m.

Uostelyje sutilps visi

Prie būsimos Uosto direkcijos laivyno bazės Marių gatvėje yra žvejų uostelis, kitaip sakant, mažųjų žvejybos laivelių prieplauka. Pagaliau pajudintas dešimtmečius uostelyje stovėjęs ir rūdijęs laivas „Ieva“. Jis jau yra patrauktas prie slipo, bus iškeltas ir greičiausiai supjaustytas kaip metalo laužas.

Uosto direkcijos laivai bus švartuojami žvejų uostelyje. Prie krantinės jie turės galimybę prisijungti elektrą, įkrauti akumuliatorius.

A. Latako teigimu, viskas bus sutvarkyta civilizuotai gražiai, toje prieplaukoje tilps ir žvejų laivai. Pasak jo, vietos ten užteks visiems. Uosto direkcijos laivai neilgai stovi prie krantinių, jie visą laiką kur nors dirba. „Tikrai sutilpsime visi, problemos nebus. Ir dabar kartkartėmis ten stovi laivai, kuriuos mes priimame“, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Prie krantinės bus įrengta speciali vieta atliekoms iš laivų paimti, stovės maždaug 5 tonų keliamosios galios kranas, kuriuo bus galima paduoti į laivą ar iš jo iškelti bet kokį būtiną reikmenį. Kranas skirtas ne krovai, bet laivams aptarnauti.

Uosto direkcijos laivyno bazė bus aptverta, kadangi joje bus saugomo turto, bet prie žvejų uostelio, Uosto direkcijos vadovo teigimu, bus galima prieiti.

Kainuos per 5 mln. eurų

Uosto direkcijos laivyno bazės rangos darbų konkursą laimėjo UAB „Infes“, atliekanti statybos darbus ne vienoje Klaipėdos vietoje. Ji jau pradeda tvarkytis savo darbo vietą Marių gatvėje. Manoma, kad balandžio 18-20 d. bus pradėti statyti pastato pamatai. Šį projektą planuojama įgyvendinti per 114 dienų, jis turėtų būti baigtas 2025 metų kovo pradžioje.

Siekdami išvengti gyventojų nepasitenkinimo, Uosto direkcijos darbuotojai jau susitiko su individualių namų savininkų bendruomene „Smeltė“, paaiškino, kokiomis valandomis bus dirbama, kaip judės transportas ir kt.

"Pagaliau išsikelsime iš senų sugriuvusių patalpų. Nauja vieta mes labai džiaugiamės. Iš vienos pusės turėsime labai gerus kaimynus - kvartalo gyventojus, kurie pritaria šiam projektui kaip gretimybei, nes mes sutvarkysime visą aplinką, išgrįsime visą teritoriją. Dabar joje auga žilvičiai, įvairios augmenijos rūšys, nepuošiančios kvartalo. O iš pietinės pusės turėsime kitus kaimynus, dėl kurių jausimės labai saugiai, t. y. Karines jūrų pajėgas.

O dabartinę teritoriją, kurioje šiuo metu bazuojamės, nugriovę paskutinį pastatą ir ją išvalę, panaudosime kitoms reikmėms - pavyzdžiui, vandeniliui gaminti", - aiškino A. Latakas.

Šeši laivai ir „Zundos“

Visi Uosto direkcijos laivai, tarp jų ir locmaniniai kateriai, kurie plaukia ir į jūrą, registruoti Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Vidaus vandenims priskiriamos Kuršių marios, uosto akvatorija ir 12 jūrmylių nuo kranto linijos zona jūroje. Locmaniniai kateriai paprastai plaukia 3 jūrmyles iki navigacinės bujos.

Šiandien Uosto direkcijos laivyną sudaro 6 laivai: trys locmaniniai kateriai, du narų laivai ir hidrografinis laivas. Dar turimi keturi nedideli savaeigiai laiveliai aliumininiais korpusais, vadinamosios „Zundos“, skirti teršalams uosto akvatorijoje rinkti. „Zundos“ priklauso ne direkcijos Laivyno skyriui, o Uosto priežiūros skyriui.

Laivai pradėjo uždarbiauti

Locmaniniais kateriais „Smiltė“, „Dangė“ ir „Mingė“ plukdomi locmanai į jūrą, kur persėda į laivus ir padeda juos įvesti į Klaipėdos uostą. Taip pat kateriai išlydi laivus iš uosto ir parplukdo locmanus, išlipusius iš lydimo laivo, atgal. Visi jie yra apie 15-20 metų senumo, naujausias iš jų yra „Smiltė“. Uosto direkcijos planuose - dviejų naujų locmaninių katerių įsigijimas.

Kadangi Uosto direkcija yra atsakinga už gelbėjimo darbus uosto akvatorijoje, jiems naudojami locmaniniai kateriai. Nuo pernai metų sausio 2 d. Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, šiuos laivus pradėta nuomoti žmonėms plukdyti komerciniais tikslais. Pvz., jie pasitelkiami, kai reikia nuplukdyti agentą į Būtingės naftos terminalą, į laivą „Independence“ ir kt. Taigi locmaniniai kateriai uždirba šiek tiek pinigų. Komercine veikla užsiima ir kiti direkcijos laivai.

Turi barokamerą

Uosto direkcija po truputį atnaujina savo laivyną. Įsigijusi naujus laivus, senus ji parduoda aukcionuose.

Naujausias Uosto direkcijos laivas yra „Naras“. Jis pakeitė anksčiau turėtą narų laivą „Rifas“, kuris buvo parduotas aukcione.

Septyni Uosto direkcijos narai dirba įvairiose zonose, prie įvairių krantinių, atlieka daug darbų - apžiūri laivus, krantines, dugną, net atlieka po vandeniu suvirinimo darbus. Nuo šių metų pradžios visi Uosto direkcijos narai yra sertifikuoti. Jie gali atlikti įvairių laivų povandenines apžiūras.

Laivas „Naras“ naudojamas ne tik narų darbams bet ir naftos produktų atliekoms surinkti nuo vandens paviršiaus Klaipėdos uoste. Vaizdžiai tariant, tai laivas sanitaras. Jis turi barokamerą, kurioje narams atliekama dekompresija. Tokią paslaugą direkcija gali suteikti ir kitiems uoste dirbantiems narams, ne vien tik savo.

Uoste nuolat matuojamas gylis

Uosto direkcija yra atsakinga už reikiamą gylį uosto akvatorijoje ir jo priežiūrą tiek laivybos kanale, tiek prie krantinių. Hidrografinis laivas „Lotas“, antras pagal naujumą Uosto direkcijos laivas, įsigytas 2013 metais. Jis pakeitė prieš tai Uosto direkcijos turėtą hidrografinį laivą „Rusnė“, kuris buvo parduotas aukcione.

„Lotas“ kiekvieną dieną dirba uosto akvatorijoje ir matuoja gylį įvairiose vietose. Atsiradus gylio pokyčiams dėl įvairių dalykų, pvz., dėl sąnašų, ateinančių iš Kuršių marių, taip pat dėl smėlio ar kito grunto, atnešamo iš jūros, atliekami gilinimo arba valymo darbai. Be to, „Lotas“ naudojamas navigacinių bujų techninei priežiūrai - jų perkėlimams, ištraukimams ir kt.

Uosto direkcijos Laivyno skyriaus vadovas Gintaras Petreikis, šias pareigas einantis nuo 2013 metų, sako, kad direkcijos laivai yra kruopščiai prižiūrimi, laikomasi įrangos gamintojų nurodymų, tad jų techninė būklė gera. Kasmetinę jų apžiūrą atlieka Lietuvos transporto saugos administracija, kas 5 metus atliekamos laivų techninės apžiūros ir remontai. Artimiausiu metu bus remontuojamas laivas „Lotas“. Vieną kartą jis jau buvo pastatytas į doką, dabar bus dokuojamas antrą kartą.

Žinoma, kuo senesnis laivas, tuo daugiau papildomos priežiūros jam reikia, būtina remontuoti korpusus. Pasak G. Petreikio, kai laivas būna 20 metų senumo, tada reikia galvoti apie jo pakeitimą.

Perka tris naujus laivus

Uosto direkcijos užsakymu jau statomas atliekų surinkimo laivas. Jis gana brangus, išskirtinis tuo, kad bus varomas alternatyviu kuru - arba elektra, arba vandeniliu. Šiame laive bus sumontuota vandenilio celė.

„Reikia pasigirti, nors šis laivas yra mažas tanklaivis, bet jis bus pirmas pastatytas tanklaivis, varomas vandeniliu“, - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.

Jau paskelbtas konkursas dviem hibridiniams laivams - dviem locmaniniams kateriams, kurie bus varomi ir elektra, ir iškastiniu dyzeliniu kuru, statyti ir vykdomos pirkimo procedūros. Uosto direkcijos Laivyno skyriaus vadovas G. Petreikis sako, kad Klaipėdos uoste jie naudos elektros energiją iš baterijos, o už uosto vartų, kai reikalingas didesnis greitis, bus naudojami dyzeliniai varikliai. Šiuos laivus planuojama turėti 2025 metų pabaigoje ar 2026-ųjų pradžioje. Abu jie kainuos apie 7 mln. eurų. Jų tarnavimo laikas - apie 20 metų.

Redakcijos archyvo, Uosto direkcijos nuotr.