Vandens transporto politikos gairės reikalauja atsakingo vertinimo

Būtina atsiklausti EK

Gintautas Kutka, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius

Mes sulaukiame atstovų iš Latvijos jūrinės administracijos, kurie siūlo mums rinktis latvišką vėliavą. O mes jau kelerius metus neturime valstybinės institucijos, kuri propaguotų lietuvišką vėliavą. Lietuvos transporto saugos administracija - tik prižiūrinti, kontroliuojanti institucija. Kol kas mes, jeigu lyginsimės su latviais, šiek tiek jiems pralošiame kai kuriais aspektais.

Dabar kalbame apie pagrindines vandens transporto vystymo gaires iki 2035 metų, gal net apie pagrindines tezes ir iki 2050-ųjų. Manau, kad pradinis ministerijos darbas atliktas gerai. Mes jau esame pateikę pirmines pastabas, tarp jų ir nuostatos dėl tarptautinių konvencijų ratifikavimo, pasiūlymai dėl gamtosaugos dalykų. Dar reikėtų teikti pasiūlymus, ką būtina daryti, kad daugiau studentų rinktųsi jūrines profesijas.

Smagiausia, kad tose gairėse yra ir veiksmų planas, kuriame nurodyti ir terminai, ir atsakingos institucijos.

Mums rūpi, kad tonažo mokesčio, kurį moka Lietuvos laivų savininkai, sistemos galiojimas baigsis 2024 metais ir ją reikės vėl patvirtinti. Tačiau reikalingas Europos Komisijos (EK) pritarimas, kad pasirinkusiems tonažo mokesčio sistemą laivų savininkams būtų leidžiama nemokėti pelno mokesčio.

Ko gero, vėliau Susisiekimo ministerija tas gaires svarstys siauresniame dalyvių rate ir tarpinstituciniu lygiu, nes kai kurie siūlymai išeina už Susisiekimo ministerijos kompetencijos ribų, todėl reikalingas ir kitų ministerijų požiūris ir pritarimas. Pavyzdžiui, dienpinigių klausimas nesprendžiamas metų metais. Jeigu Susisiekimo ministerija palaiko, tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria jūrininkų išskyrimui iš kitų darbuotojų kategorijų. Šis klausimas yra įrašytas ir šiose gairėse, bet jo gali ir nelikti.

Gairėse yra ir nuostata dėl gyventojų pajamų mokesčio. Tai Finansų ministerijos kompetencija. Be to, būtina atsiklausti EK. 2008 metais per naktinę reforma tas mokestis buvo pataisytas todėl, kad buvo gauti EK raštai. Buvo aiškinama, kad leidžiant nemokėti šio mokesčio visiems jūrininkams, yra pažeidžiamos 2004 metais priimtos valstybės pagalbos gairės. Jeigu jūrininkams, dirbantiems trečiųjų šalių laivuose, leidžiama nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, vadinasi, ES remia trečiųjų šalių laivynus. Todėl manau, kad pirmiausia turime atsiklausti EK, o tik tada diskutuoti.

Dar per daug žalias

Vytautas Paulauskas, Klaipėdos universiteto profesorius, Jūrų kapitonų asociacijos narys

Nenorėčiau nieko komentuoti, kadangi dokumentas dar tik rengiamas, jis dar per daug žalias. Įvyko dar tik pirmas viešas jo aptarimas, pasikeista nuomonėmis. Susisiekimo ministerija per mėnesį turėtų pateikti pakoreguotą dokumentą kitam svarstymui.

Jeigu neklystu, 1993 metais buvo priimta Lietuvos transporto strategija ar kažkas panašaus 10-12 metų. Tai, kas buvo užsibrėžta toje programoje, daugiau ar mažiau buvo padaryta. Vėliau programos buvo parengtos atskiroms sritims: jas turėjo ir uostas, ir aviatoriai, ir geležinkelininkai, ir kt.

Minėtos gairės nėra kažkoks itin naujas dalykas. Jas bus galima aptarti tada, kai bus parengtas bent jau darbinis jų variantas. Manau, iki Naujųjų metų jau galėtume turėti jį parengtą.

Šitą projektą Susisiekimo ministerijoje parengė Eglė Vyšniauskaitė. Labai gerai, kad kažkas jau sudėliota popieriuje, nes jau yra apie ką diskutuoti. Iki tol buvo daug pasitarimų, aptarimų ir pan. Būdavo pasišnekama kokiu nors klausimu ir išsiskirstoma.

Dažnai pateikiu kaip pavyzdį tokį klausimą. Kodėl vairuotojas, netyčia suvažinėjęs vištą, gauna 5 metus kalėjimo, o kažkas, prisidirbęs iki ausų, išsisuka? Problema ta, kad tas, kuris padaro nereikšmingą dalyką, visiškai nepaiso to, ką jis sako ir ką rašo. Tada viskas atsisuka prieš jį. Jeigu kažkas žino, kad yra kaltas, iš karto samdo advokatus ir nepasako nė vieno nereikalingo žodžio. Todėl tos bylos, nors būna labai garsios, subliūkšta.

Taip ir su ta vandens transporto strategija. Ji turėtų būti tvirtinama gana aukštu lygiu, ko gero, Seimo, todėl viską reikia daryti labai atsargiai, nes ji daugiau ar mažiau darys įtaką transporto veiklai. Bus numatytos gairės, kurių turės laikytis ir kitos vyriausybės. Nesinorėtų, kad į jas patektų tokie dalykai, kurie vėliau atsisuktų prieš mus pačius.

Daugiau dėmesio konkurencingumui

Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas

Rugpjūčio 23 d. Susisiekimo ministerija buvo surinkusi visas suinteresuotas šalis, socialinius partnerius ir mes diskutavome apie tas strategines gaires iki 2035 metų. Sutarėme, kad visi pateiksime savo siūlymus ir pastabas.

Apskritai tai sveikintinas dalykas, kad toks dokumentas pagaliau atsiras. Mes, Jūrų krovos kompanijų asociacija, norėtume, kad tame dokumente daugiau dėmesio būtų skirta Klaipėdos uosto konkurencingumui didinti. Minėtame gairių projekte šiek tiek apie tai kalbama, bet reikėtų pridėti konkrečių detalių.

Leis pamatyti bendrą vaizdą

Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas

Ministerija prašė siūlymus pateikti per mėnesį, mes tikimės tai padaryti anksčiau. Dar analizuojame tas gaires, esame sudarę darbo grupę. Bendradarbiaujame su Jūrų kapitonų asociacija, norime, kad visos jūriniam sektoriui reikalingos gairės būtų įtrauktos.

Labai džiaugiamės, kad gimsta toks dokumentas, tikimės, kad jis bus priimtas ir pagaliau turėsime vandens transporto strategiją.

Mums pristatytas dokumentas dar neturėjo tinkamo formato. Ministerija sutiko su tuo, kad jo forma turėtų būti tokia: analitinė dalis, tikslai ir siekiamybės bei konkretus planas. Turi būti matoma, pagal kokį grafiką bus sprendžiamos visos problemos.

Jeigu į tas gaires, bus įtraukta tai, ko mes tikimės, atsiras tam tikro aiškumo. Visos problemos atsidurs viename dokumente, o svarbiausia - ir jų sprendimo būdai. Jis leis mums pamatyti bendrą vaizdą ir bendrus tikslus.