Ar knygų autorių mintys ir asmeniniai pasakojimai sudomina jaunimą?

Neretai kyla noras paklausti paties kūrėjo, kodėl vieno veikėjo likimas nelepino, o kitas patyrė gyvenimo sėkmę. Deja, ne kiekvienas turime progą susitikti su mūsų mėgstamų knygų autoriais ir paklausti. Mums pasisekė. Ne sykį "Aukuro" gimnazijos mokiniai Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje ant "karštosios" kėdės sodino lietuvių autorius. Atsakinėti į gimnazistų klausimus jau teko S. Parulskiui, A. Šlepikui, M. Burokui. A. Marčėnui ir kitiems.

Šįkart gruodžio 6 d. Jaunimo bibliotekoje vyko susitikimas su Laura Sintija Černiauskaite - Lietuvos rašytoja, prozininke, eseiste, gerai žinoma dėl tokių knygų kaip "Kvėpavimas į marmurą", "Benedikto slenksčiai" ar "Šulinys".

Kadangi dauguma salėje susirinkusio jaunimo skaitė 2008 metais išleistą romaną "Benedikto slenksčiai", bendraamžių galvose nestigo klausimų būtent dėl šio kūrinio. Gimnazistus domino, kaip gimė pagrindinio veikėjo Beno istorija, ar ji išgalvota, ar buvo remtasi realaus žmogaus likimu, ar Benedikto tėvas yra biologinis, ar visiškai svetimas jam žmogus, ėmęsis globoti motinos paliktą vaiką. Taip pat buvo smalsu sužinoti, ar galima teigti, jog Benuko aistra muzikai atliepia pačios rašytojos santykį su garsų pasauliu.

Kas domino susirinkusiuosius apie Beną, galima minėti ir minėti, tačiau norisi pasidžiaugti, kad rašytoja ant "karštosios" kėdės jautėsi patogiai ir buvo pasiruošusi bet kokiems žiūrovų ir vedėjų klausimams. Juk neapsieita be asmeninių, pavyzdžiui, kaip susipažino su savo sutuoktiniu literatūrologu Regimantu Tamošaičiu, ką kalba jos širdis.

Manau, didžiausią nuomonių konfliktą sukėlė klausimas, ar jaunimo knygų neskaitymas yra problema? Laura Sintija Černiauskaitė atsakė, kad viskas priklauso nuo žmogaus noro, ir niekas negali priversti jo skaityti.

"Man asmeniškai tie, kurie neskaito knygų, yra paprasčiausiai neįdomūs", - tą vakarą sakė rašytoja.

Aš sutinku su ja, priversti skaityti negalima, žmogus pats turi suvokti, jog knyga praplečia minties lauką, įtvirtina vertybes, ugdo žmogų, jo pasaulėžiūrą. Juk kultūra, kurią mes įgauname skaitydami, yra svarbi bręstant, leidžia tobulėti žmogaus savimonei, praturtina bendravimo kalbą. Gaila, kad to nemaža dalis mano bendraamžių nesupranta. Todėl džiaugiuosi, jog "aukuriečiai" ir mokiniai iš kitų mokyklų gana aktyviai dalyvavo pokalbyje su L. S. Černiauskaite, nes tai yra vienas iš būdų paskatinti atsiversti knygą ir susidomėti literatūros pasauliu.

Pasibaigus pokalbiui, rašytojos žodžiai ir mintys man paliko gerą įspūdį ir davė daug peno apmąstymams. Taigi, proga susitikti ir paklausyti, ką tavo skaitytos knygos autorius gali pasakyti apie save ir savo kūrybą, tikrai reikia pasinaudoti.