Geras draugas – tarsi keturlapis dobilas

Kaip aš suprantu tikrąją draugystę

Aristotelis yra pasakęs: „Geriausias priešnuodis penkiasdešimčiai priešų yra vienas draugas.“ Vienas... Vienas geras draugas tavo gyvenime gali tave pagyvinti, pralinksminti, pravirkdyti ir net išgelbėti nuo fizinių ar emocinių skausmų.

Tikra draugystė – tai emocinis, fizinis prisirišimas prie asmens. Jei su juo perėjai ugnį, vandenį ir žemę, jis pasilieka su tavimi, nori toliau tau padėti ir trokšta dar labiau tave pažinti – tai tikras, pasiaukojantis ir bijantis tave prarasti draugas.

„Tyla be žodžio tokia pat pavojinga kaip ir vienatvė be draugijos“, – taip pasakęs Henris Nouvenas, manau, neklydo. Turėdamas draugą, gali jam išsipasakoti, atsiverti. Bet jei tu tyli, nerandi kalbos ar bijai, kad jis nesupras, tu klysti – tai nėra tikra draugystė, tai bendravimas be pripažinimo. Kalbėdamas su savo geriausiu draugu tu prarandi laiko nuovoką, gali šnekėtis apie bet ką. Tau, kad ir kiek kartu bebūtumėte, nenusibosta nei jį matyti, nei girdėti. Pats geriausias jausmas – kai surandi tą draugą, kuris kalbantis tave supranta iš pusės žodžio. Tikrai draugystei kartais nereikia daug žodžių – reikia tik ištikimybės ir supratimo.

Airių patarlė byloja: geras draugas – tarsi keturlapis dobilas: sunku rasti – laimė turėti. Jei per gyvenimą turėjai bent vieną tikrą draugą, tu esi turtingesnis net už karalius, kurie turi viską, už besišypsančią saulę, už viską... Man dar neteko tokio sutikti, bet aš jo neieškau – laukiu, kol likimas man numes laimės žvaigždę.

Gabija, 8 klasė