Kodėl knygos nesensta?

Knygos – tai svarbiausias žmogaus susipažinimo su pasauliu ir esminiais gyvenimo principais, objektas.

Jau vaikystėje, dar nemokėdami skaityti, vaikai varto vaikiškas knygutes. Pirmas dalykas, kurį vaikai išgirsta, yra tėvų iš knygų perskaityta pasaka.  Vėliau atsiranda vadovėlai, enciklopedijos, kalbų žodynai. Man pirmoji mamos ir tėvelio dovanota knyga buvo enciklopedija „Visata“. Knygoje aprašoma apie žvaigždes, planetas, kosmosą. Sužinojau iš šios knygos daug įdomių dalykų. Metai bėga, vaikai užauga, pradeda eiti į mokyklą. Mokykloje vaikai vėl susiduria su knygomis. Vaikai iš knygos mokosi fizikos dėsnių, chemijos formulių, užsienio kalbos ypatumų. Knygos suteikia galimybę patirti daugybę emocijų, išgyvenimų, tokių kurių įprastiniame gyvenime nesutinkame. Taigi galima teigti, jeigu vaikai ir toliau mokinsis iš knygų, knygos nebus užmirštos.

Knygos perduoda vertybes. Šį teiginį patvirtina ir vertėja Vilija Vitkūnienė, kuri pažymi, jog „dažnai ir daug žmonės kalba apie įvairias klasikines knygas, būtent todėl, kad klasikinės knygos perduoda amžinas universalias vertybes, be kurių žmogus nebūtų žmogumi“. Knyga ,,Vinetu“, kurią parašė Karlas Majus, būtų šiam teiginiui puikus pavyzdys. Knygos tema – skirtingų rasių žmonių draugystė. Knygoje aprašoma apie jauną europietį, kuris nuvykęs į Ameriką susidraugauja su apačio genties vadu, vardu Vinetu. Jie tampa kraujo broliais. Žmonių tarpusavio santykiams, žmogaus vertybėms buvo skiriamas didžiausias dėmesys. Jame buvo aprašomos tikrosios dvasinės vertybės: meilė, draugystė, drąsa, atsakingumas ir sumanumas. Taip pat ši knyga mane nukėlė į kitą žemyną. Supažindino su kita kultūra, laikmečiu, papročiais. Leido palyginti šiuolaikinį gyvenimą su praeitimi ir įvertinti herojų poelgius tapatinant juos su savimi. Ši knyga man paliko ypatingai didelį įspūdį. Taigi, mano nuomone, knyga arba kitos perskaitytos knygos perduoda skaitytojams įvairias ir svarbias žmogaus vertybes, leidžia susipažinti su istoriniais faktais. Todėl knygos yra įdomios ir nepamirštamos. Galima teigti, kad knygos nesensta.

Žymus XIX a. vid. – XX a. pr. škotų rašytojas bei reformatorius Samujelis Smailsas apie knygas yra sakęs: „Gera knyga - viena didžiausių gyvenimo brangenybių.“ Aš manau, jog jis taip sakydamas buvo teisus, nes knygos - didžiausios žmogaus gyvenimo brangenybės, neturinčios galiojimo laiko, jos žmogaus gyvenime išlieka visą laiką ir yra perduodamos kitoms kartoms. Galiu paminėti ir mūsų šeimoje man ir mano sesei perduotas knygas, tokias kaip autoriaus Žiulio Verno „Kapitono Granto vaikai“, „Aplink žemę per 80 dienų“, Jacko Londono „Baltoji iltis“. Šias knygas perskaičiau jau pirmoje klasėje. Visos šios knygos paliko man didelį įspūdį. Galiu manyti, kad šios knygos mano tėvams taip pat buvo įdomios, svarbios ir brangios, kad jas pasiliko.

Apibendrindamas galiu teigti, kad knygos sensta tik dėl laiko paliekamų įspaudų. Tai, kas nugula knygų puslapiuose – amžina. Knygos nukelia į įvairias epochas, laikmečius, suteikia galimybę sužinoti to meto problemas, išsiaiškinti, kaip žmonės gyveno praeityje. Patirti tai, kas nepatirta.

Naudota literatūra

Vilija Vitkūnienė. Klasika nesensta. https://www.bernardinai.lt/2018-09-05-klasika-nesensta/

Knygų lobis. Citatų pasaulis. https://sites.google.com/site/griciuteaistule/citatu-pasaulis