Kalba kaip sodas - semantizmai kaip piktžolės
Kalba kaip sodas - semantizmai kaip piktžolės

Liaudies išmintis byloja, kad tėra tik du žmogaus gyvenimo tarpsniai - jaunystė ir sodininkystė. Kadangi aš jau antrajame, tai leisiu sau pateikti tokį pavyzdį: ravėdama savo sodą pastebiu, kad šalia sukultūrinto augalo (gėlės ar daržovės) paprastai lenda labai panaši į jį piktžolė, prisitaikiusi lapelių forma taip, kad žūtbūt išliktų.

Panašiai yra ir kai kalbame apie semantizmus - savus, gerus lietuviškus žodžius, kurie pavartoti svetima, anksčiau neturėta reikšme skurdina mūsų kalbą. Bendraudami kasdien juos vartojame gausiai, jie lietuviškai skamba, tad neatrodo klaidingi, bet tik ne rašiniuose.

https://www.ve.lt/uploads/img/banners/srtfondas.gif

Tad pabandyk 1. išravėti leksikos piktžoles iš samprotavimo rašinio „AR PASAULIS - TAI „APLEISTAS SODAS?" antrosios dėstymo pastraipos pavyzdžio. Beje, dar gali pamąstyti, 2. koks literatūros kūrinio personažas pasakė šiuos žodžius ir ką jis turėjo omeny, bei pasiaiškinti, 3. koks galėjo būti pirmosios dėstymo pastraipos teiginys ir kokiu privalomos literatūros kūriniu joje buvo pasiremta.

Kita, ne hamletiška, t. y. ne etinė ar moralinė, apleisto sodo samprata ryškėja šiandieniniame pasaulyje, y p a t i n g a i kai kalbame apie klimato atšlimą skatinančius žmonių veiklos padarinius. Nežabojamas pramonės augimas, besaikis vartojimas, karinio ginklavimosi varžybos i š š a u k ė konfliktą dėl ekologinės padėties pasaulyje tarp siekiančių tik pelno ir tų, kuriems svarbu išsaugoti žemę neapleistą. Pastarieji teigia, kad nors Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija, veikianti nuo 1948 m., ir atkreipia dėmesį į planetos biologines problemas, tačiau vis tiek dėl agresyvios žmonių veiklos viena po kitos s e k a stichinės nelaimės (sausros, liūtys, potvyniai, uraganai), dūsta vandenynai, daugelis augalų ir gyvūnų rūšių netenka savo buveinių. R e i š k i a, niekas neveikia, nebent tai, kas ištiko pasaulį dabar, tai yra pavojingo viruso grėsmė, viena vertus, sustabdžiusi žmones ir įkalinusi juos namuose, kita vertus, išgryninusi bent trumpam teršalų pritvinkusį orą. Tad jei kažkos virusas p i l n a i parklupdė pasaulį, tai gal ką nors gali ir vienas (kiekvienas!) žmogus? Įkvepiantis pavyzdys galėtų būti paauglė iš Švedijos, ne dėl tinginystės pradėjusi penktadieniais vietoj pamokų sėdėti netoli parlamento protestuodama prieš savo šalies neveiklumą kovojant su klimato kaita i r t u o p a č i u reikalaudama sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Kai kam šis merginos žingsnis atrodo naivus ir net liguistas, tačiau pasaulio lyderių (popiežiaus Pranciškaus, buvusio JAV prezidento B. Obamos) palaikymas skatina patikėti, jog, pasak Gretos Thunberg, „niekas nėra per mažas pakeisti padėtį". Todėl mes kiekvienas galim pradėti veikti nuo savęs, nuo savo aplinkos, nes, anot tūkstančių jaunuolių, žygiavusių gatvėmis Azijoje, „atsarginės planetos nėra". Vadinasi, mus gali sieti t a m p r ū s ryšiai bei v i e n i n g i tikslai veikti taip, kad pasaulis iš neprižiūrėto sodo virstų klestinčiu ir vešinčiu.

Taigi čia trečdalis viso samprotavimo rašinio, ir jei turinio aspektu ši pastraipa pakankamai gera, tai už leksiką ir gramatiką būtų prarasti net 8 taškai.

Tad pakeisk i š s k i r t u s žodžius lietuviškas reikšmes turinčiais ( y p a č, s u k ė l ė,  u ž g r i ū v a,   v a d i n a s i, v i s i š k a i,   t a i p p a t,   g l a u d ū s,  p a n a š ū s) ir išvenk panašių klaidų savo rašiniuose. Kad kalboje būtų taip švaru kaip galbūt kada nors pasaulyje.

Sidebar placeholder