Kaip gimsta automobilis

Specialiai "Autosalonui" - iš Kaliningrado

Pradžioje buvo kėbulas. Paskui užsieniečiai rusams davė instrumentus ir šie pagamino automobilį. Taip, perfrazuojant biblijinį Pradžių pradžios siužetą, galima apibūdinti jau aštuonerius metus Kaliningrade vystomą bendrovės "Avtotor" automobilių gamyklų veiklą.

"Paslapčių mes neturime. Štai, pavyzdžiui, čia kalami kėbulų VIN numeriai", - į nesudėtingą, su kompiuteriu sujungtą aparatą rodo Vladimiras Aleksandrovičius Belovas, BMW automobilių gamyklos surinkimo cecho viršininkas.

Atvirumą įrodo ir labai lengvai - vos vieno fakso pasiuntimu į Maskvą, kur įsikūrusi pagrindinė "Avtotor" būstinė - gautas leidimas lankytis bei fotografuoti abiejose koncerno gamyklose Kaliningrade, gaminančiose ne tik BMW, bet ir "Kia", "Chevrolet", "Cadillac" bei "Hummer" markių automobilius.

Vis dėlto pažintį su automobilio gimimu geriau pradėti BMW gamykloje - čia viskas po vienu stogu. Per akademinę valandą - 45 minutes - įveikus maždaug 600 metrų atstumą, galima pamatyti, kaip iš pliko kėbulo bei maždaug 1 200 stambesnių detalių atsiranda pusantro šimto tūkstančių litų kainuojantis kūrinys.

Tik rankų darbas

"Automobilis renkamas taip, kad jau pritvirtintos detalės netrukdytų montuoti kitas", - pagrindinį mašinos surinkimo "nuo nulio" principą aiškina Vladimiras Aleksandrovičius. Būtent todėl durelės pritvirtinamos jau visiškai sumontavus saloną.

Pirmasis žingsnis bene pats paprasčiausias - iš polietileno nelaisvės išvaduoti kėbulą ir jame iškalti atpažinimo numerį, vadinamąjį VIN kodą. Tada mašina, tiksliau, jos skeletas, ir pradeda puskilometrinį virtimo visaverčiu techninės žmogaus minties įsikūnijimu - automobiliu - kelią. Ir kiekvieną detalę tvirtina žmogaus rankos, o ne robotai.

Kėbulas statomas ant specialaus bėgiais važinėjančio padėklo ir paleidžiamas pirma surinkimo linija, turinčia 17 postų. Kiekviename jų atliekama iki 90 operacijų.

Iš pradžių įstatomas benzino (Kaliningrade surenkami tik benzininiai 3-iosios ir 5-osios serijos BMW - E60 ir E90 modeliai) bakas, jo bei stabdžių žarnelės. Kitame poste klojama triukšmo izoliacija, vėliau atliekamas vienas sudėtingiausių darbų - elektros laidų (jų šiuolaikiniame automobilyje gali būti per kilometrą) komplektų montavimas.

"Tik juos nutiesus galime kloti kiliminę dangą, tvirtinti lubų apdailą, statyti stiklus ir pradėti montuoti skydelį bei elektros prietaisus - kondicionierių, garso aparatūrą, lempas, taip pat - oro saugos pagalves ir panašiai, - kantriai, lyg ne kokį šimtąjį kartą per savo darbo gamykloje laikotarpį mašinų surinkimo subtilybes aiškina cecho viršininkas.

- Žiūrėkite: pirmosios linijos gale stovi jau kažkas panašaus į automobilį. Nėra tik durelių, vairo, variklio, abiejų pakabų su ratais bei priekinio bamperio. Vestuvės dar neįvyko."

Po vestuvių - degtinė

Vestuvėmis automobilių gamintojai vadina savotiškos Šventosios Trejybės - kėbulo, variklio bei važiuoklės - susijungimą. Šiai "santuokai" laikas ateina sumontavus saloną - būtent po to ir tvirtinama priekinė bei galinė pakaba ir statomas variklis, jau sujungtas su pavarų dėže.

Beje, pagrindinių dalių montavimas nėra vienintelis darbininkų uždavinys - vienas šio suaugusiųjų "Lego" konstruktoriaus etapų yra ir jų rinkimas. Tame pačiame ceche iš menkiausių varžtelių, laidelių ir mygtukų bei apdailos detalių renkamos durelės, iš atskirų blokų - priekinė bei galinė pakaba, varikliai ir taip toliau. Smulkių detalių mašinoje - apie 20 000.

"Patekęs į trečiąją liniją automobilis į galutinį produktą panašus jau 95 procentais - uždedami ratai, sumontuojamos durelės ir anksčiau variklio įstatymui trukdęs priekinis bamperis.

Čia mašina ir "pagirdoma" - supilami visi techniniai skysčiai: benzinas, tepalai ir t.t.", - pasakoja V. Belovas, lyg tarp kitko užsimindamas, kad geram automobiliui negaila ir degtinės - į langų plovimo skysčio bakelį gamykloje pilamas distiliuotu vandeniu skiedžiamas spiritas. Tiesa, iki tradicinės degtinės stiprumo trūksta - spirito čia yra trys dalys, o vandens - septynios...

Na, ir likęs vienas procentas darbo - kilimėlių patiesimas, salono valymas, garsiųjų BMW ženkliukų pritvirtinimas.

Be menkiausių įbrėžimų

Žinoma, ir kėbulo poliravimas - nepriekaištingai mašinos išvaizdai čia skiriamas itin didelis dėmesys. Beje, kėbulas nuo įbrėžimų viso surinkimo proceso metu saugomas ypač, vietos, prie kurių liečiamasi montuojant detales, apklijuojamos specialia medžiaga.

Paaiškėjus, kad kuri nors kėbulo dalis įbrėžta, mašina važiuoja į čia pat esančią dažymo kamerą, kur savo ruožtu laikomasi šimtaprocentinės švaros - grindys patalpoje plaunamos be pertraukos visą 8 valandų pamainą.

Tada mašina paruošiama vadinamajam transportavimo režimui - nuo akumuliatoriaus, vengiant jo išsikrovimo iki modelis atsidurs pardavimo salone, nuo akumuliatoriaus atjungiami energiją naudojantys prietaisai (paliekami tik žibintai bei veidrodėliai), o amortizatoriai sutvirtinami specialiais plastmasiniais žiedais.

"Kad gabenant traukiniu mašinos nesuptų", - tokio rūpinimosi ratuotu kūdikiu priežastį paaiškina cecho viršininkas ir žvilgsniu palydi į sandėlį jau savo eiga važiuojantį BMW. Vieną iš keturiolikos, surenkamų per pamainą ir vieną iš 3 500, surenkamų šiame ceche per metus.

Kitame "Autosalone" skaitykite:

* Kokybės kontrolė - svarbiau už partiją ir Tėvynę
* Prestižinis darbas mokamas prasčiau nei užmiesčio garaže
* Lojaliems darbuotojams - automobilis už savikainą

Tomas GUKAUSKAS