2012-ųjų prognozes pablogino ir ekonomistai. Naujausioje SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs mažiau, negu tikėtasi iki šiol - nebe 4, o 2 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais gali net ir ims didėti.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tai, kad trečią šių metų ketvirtį BVP padidėjo 6,7 proc., galima vadinti paskutiniu šalies ekonomikos "bobų vasaros" požymiu.
"Spalio mėnesio pramonės, transporto ir kitų ūkio sektorių produkcijos ir apyvartos rodiklių pokyčiai verčia nerimauti ir tikėtis kur kas prastesnio BVP rezultato ketvirtą ketvirtį. Šios lėtėjimo tendencijos išsilaikys bent iki antros kitų metų pusės", - sakė G. Nausėda.
Analitiko nuomone, ekonomikos apyvartos ratas ėmė suktis gerokai lėčiau.
"Prieš pusmetį teigėme, kad Lietuvos atsigaunantis eksportas pamažu daro įtaką iki tol buvusiai letargo būsenos vidaus prekybai, žadindamas gyventojų viltis, kad blogiausia jau yra praeityje. Deja, nuo Lietuvos nepriklausančios priežastys lėmė tai, kad šiandien eksporto ir pramonės padangė sparčiai niaukiasi, dėl to blogėja žmonių lūkesčiai, žmonės priversti veržtis ir taip neatpalaiduotus diržus", - sakė G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, vienas iš požymių, kad verslas tapo pesimistiškesnis, yra trečio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio statistika. Ji byloja, kad atlyginimai iš inercijos kilo tik viešajame sektoriuje, padidėdami 3,1 proc., o konkurencijos avangarde esančiame privačiame sektoriuje vidutinio darbo užmokesčio metinis padidėjimas buvo simbolinis - 1 proc. SEB banko analitiko teigimu, tai nestebina, kadangi naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruoto nedarbo lygis lapkritį padidėjo nuo 10,2 iki 10,3 proc.
"Pasigendu vartotojų patriotizmo"
Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Šie metai buvo įtempti. Pramonės ir verslo aplinka buvo ne visiškai stabili, kėlė nerimą ir planuojami mokesčių pakeitimai. Pramonei ir verslui labai kenkia, kai mokesčiai keičiami labai greitai ir nepakankamai motyvuotai. Įvairiausi perdėti pasiūlymai dėl prabangos mokesčio ir progresinio pajamų apmokestinimo yra tarsi bandymas sulaužyti nusistovėjusią tvarką ir kenkė mūsų veiklai.
Žinoma, didelį smūgį sudavė ir SNORO griūtis. Kai kurios įmonės patyrė nemenkus sunkumus, nes jų pinigai liko užšaldyti. Be to, tai dar labiau sumažino pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis.
Kartais atrodo, jog Vyriausybė supranta, kad produkcijos gamyba yra esminė ekonomikos šaka, apsprendžianti visuomenės gerovę, tačiau pastaruoju metu kur kas daugiau dėmesio skiriama smulkiajam ir vidutiniam verslui. O tai yra neteisinga. Juk ekonomikos pagrindas yra gamyba. Jei darbuotojai turės galimybę užsidirbti, bus skatinamas ir vartojimas, tuomet klestės ir smulkus bei vidutinis verslas. O jei dirbančių žmonių bus mažai, gali skatinti smulkiuosius verslus kiek nori, nebus paklausos, ir jie neišgyvens.
O ypač pasigendu dėmesio žemės ūkio produkcijos gamybai. Tai yra absoliutus absurdas, kad anksčiau puikiai išvystytas žemės ūkio kraštas dabar nebesugeba užsiauginti sau maisto, nes mums "neapsimoka". Tai yra kur kas blogesnis kelias nei nuėjo Graikija. Kad ir lėtesniais tempais galiausiai ir mes prieisime liepto galą - vis reikės įsivežti prekes, o skolos vis augs ir augs.
Nepaisant to, nuotaikos vistiek optimistinės. Vien tai, kad pramonės įmonės gerokai padidino eksportą jau yra didžiulis laimėjimas, nes eksportas stabdo valstybės skolos augimą. Bet aš vis dar pasigendu vartotojų patriotizmo. Reikėtų kiekvienam lietuviui pagalvoti, kas pirks mūsų prekes, jei mes patys jų nenorime pirkti. Jei mes palaikytume savo gamintojus, jokia pasaulinė krizė nebūtų baisi.
"Paruošėme bazę ateičiai"
Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Kai lygiai prieš metus planavome ir prognozavime, kokie bus 2011-ieji, mes, įvertindami Klaipėdos uosto krovos kompanijų padarytas investicijas į veiklos tobulinimą, inovacijas, sukauptą įdirbį, vylėmės, kad šie metai bus geresni nei ankstesnieji. Dabar galime pasakyti, kad iš tiesų taip ir buvo: uosto krovos kompanijų patikimumas, sąžiningas darbas, konkurenciniai pranašumai davė vaisių visoms įmonėms. Maža to, jos toliau dėjo pagrindus ateičiai, tęsdamos, baigdamos anksčiau pradėtus ar pradėdamos naujus investicinius projektus - naujų terminalų, sandėlių statybas, krovos įrangos įsigijimą ir kita.
Norėčiau atskirai pasidžiaugti ir Uosto direkcijos atliekamais darbais, ypač viso uosto gilinimo iki 14,5 metro projektu bei patvirtinta uosto plėtros iki 2030 metų programa, kuri numato tolesnio uosto gilinimo bei galimybių priimti didesnius laivus perspektyvą.
Manau, kad koordinuota uosto kompanijų, Uosto direkcijos, taip pat "Lietuvos geležinkelių" veikla teikia vilčių ateinantiems metams. Per keletą pastarųjų metų Lietuvos transporto-tranzito sektorius padarė daug prasmingų, inovatyvių darbų, ruošdamas bazę ateičiai. Manau, kad yra svarbu ir toliau nesudaryti kliūčių pramonės ir šio sektoriaus plėtrai, išlaikyti konkurencingus tarifus, užtikrinant patrauklias tranzitinių krovinių gabenimo per Lietuvą sąlygas, išsaugoti gerą mūsų valstybės, kaip patikimo partnerio, įvaizdį.
"Metai buvo šiek tiek geresni"
Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas
Nebūna blogų metų, nebent žmogus pats nepasistengia, kad jie būtų geri. Mūsų bendrovei metai buvo palankūs. Lyginant su 2010-iais, šiemet tiek mūsų klientams, tiek mums buvo šiek tiek geresni. Žinoma, jokių staigių šuolių nebuvo, bet jau buvo tam tikra tendencija į gerąją pusę. Net dvi mūsų įmonės už 2011-ųjų veiklą gavo du prizus. "Pack Klaipėda" buvo įvertinta kaip sėkmingiausia Lietuvos vidutinė įmonė, o vienas iš bendrovės "Orion Global Pet" gaminių buvo įvertintas kaip metų gaminys.
Kalbant apie kitus metus, žinoma norisi, kad būtų dar geriau. Jei neįvyks jokių kataklizmų, mūsų aktyvus darbas ir pastangos leidžia tikėtis, kad taip ir bus. Tikimės, kad ateinančiais metais investuotojai bus dar aktyvesni, turėsime daugiau naujų klientų ir tuo pačiu miesto gyventojams atsiras daugiau darbo vietų, o miesto įmonėms - naujų užsakymų. O kalbant apie LEZ įmones, tikimės, kad mokesčiai neblogės, klientai bus palankūs ir dosnūs.
"Lietuviai nebevalgo lietuviškos mėsos"
Egidijus MACKEVIČIUS, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius
Metai nebuvo lengvi. Mažėjantis gyventojų skaičius, didėjantis eksportas iš kitų šalių nulėmė mažesnį lietuviškos produkcijos vartojimą. Nuo krizės pradžios skaičiuojama, kad kiekvienas gyventojas lietuviškos mėsos suvalgo 13 kilogramų mažiau. Jei anksčiau kiekvienas gyventojas suvalgydavo po 81 kilogramą mėsos gaminių, tai dabar tik 68. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai mažiau valgo mėsos, tiesiog vartoja kitaip - valgo atvežtinę ir dažnai ne pačiais legaliausiais būdais. Tokios tendencijos mus liūdina, nes mėsos pramonei mažina galimybę ne tik užsidirbti, bet ir tenka mažinti darbuotojų.
Be to, šiemet mūsų pramonei įtaką darė ir kiaulių krizė. Nuo birželio, kai Jonavos rajone buvo užfiksuotas kiaulių maras, iki pat rugsėjo Rusija uždraudė mėsos gaminių importą iš Lietuvos. Vartotojams tai išėjo į naudą, nes mėsos produktų kainos nekilo.
Deja, Lietuva neaprūpina savo gyventojų kiauliena - užauginama tik trečdalis mūsų šaliai reikalingos mėsos, visą kitą įsivežame. Tai yra keista, kad mes turime importuoti mėsą savo gyventojų vartojimui. Situacija paradoksali - lietuviškas kiaules išvežame į Rusiją, o patys valgome atvežtinę mėsą.
O ko tikėtis kitais metas? Dabar matome, kad mėsos žaliavų kainos jau yra pakilusios 20-25 procentais, todėl pradės kilti ir mėsos gaminių kainos. Tikimės, kad Vyriausybė pagaliau atsižvelgs į tai, kad maisto produktai aplinkinėse valstybėse yra kur kas mažiau apmokestinami. Norisi, kad vartojimas ir gamyba būtų skatinami, o ne atvirkščiai.
"Pasaka baigėsi vienu plaktuko dūžiu"
Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė
Šitie metai buvo labai geri - ko gero, buvome viena iš labiausiai atsigavusių ūkio šakų. Turizmas augo net 20 procentų, tai atrodė kosmosas, nes nė viena ūkio šaka taip neaugo. Lietuvą aplankė 1,4 milijono užsienio turistų, kurių kiekvienas vidutiniškai paliko kone po 2 tūkstančius litų. Iš viso pavyko sugeneruoti 2,9 milijardo litų. Vien mūsų asociacija į darbą priėmė 1 600 naujų darbuotojų. O mokesčių sumokėjome net 15 milijonų daugiau nei ankstesniais metais. Taigi matėme didžiulį potencialą augti ir buvo viešbučių tinklų, kurie norėjo ateiti į Lietuvą, investuoti. Tokių planų turėjo ir "Hilton" ir kiti, "Achemos grupė" buvo pasiruošusi investuoti į šį verslą. Buvo suplanuota apie 50 milijonų investicijų. Tačiau vienu plaktuko dūžiu per Seimo posėdį visa pasaka baigėsi. Net baisiausiam sapne negalėjome sapnuoti, kad bus priimtas toks nuosprendis ir bus panaikintos PVM lengvatos.
O liūdniausia tai, kad mūsų Vyriausybė aritmetiškai apskaičiavo, kad dabar esą bus surinkta daugiau PVM, o juk taip nebus. Statybos nevyks, nebus naujų investicijų, Europos Sąjungos pirmininkavimui pasiruošime labai liūdnai, nes niekas nebedarys renovacijų, be to, kris aptarnavimo lygis, nes teks atleisti dalį darbuotojų. Štai tokia bus realybė.
Dabar Lietuva padėta į tą pačią lentynėlę, kaip ir Danija, kuri taiko 25 procentų PVM viešbučiams. Manau, kad latviai dabar geria šampaną. Jie ir estai nejudino savo PVM ir paliko atitinkamai 12 ir 9 procentus, Lenkijoje ir Vokietijoje tėra 7 procentai. Taigi, lyginant su kaimyninėmis šalimis konkurencingumą mes visiškai praradome. Agentūroms visiškai nesvarbu per kurią šalį atsiųsti turistus ir jie, be abejo, siūs ten, kur mokestinė bazė mažesnė. Taigi pro Lietuvą jie tik pravažiuos, nebepaliks pinigų, o tai automatiškai atsilieps ir visos šalies biudžetui, pensijoms ir taip toliau. Taigi lieka laukti naujos valdžios ir naujo protingo požiūrio.
"Laikraštis tapo prabangos preke"
Rasa NAVICKIENĖ, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė
Leidėjams šie metai tikrai nebuvo patys geriausi. Mokestinė našta labai slėgė. Viltis dar buvo prezidentės siūlomos PVM lengvatos - atrodė, kad kilpa dar neužveržta iki galo. Tačiau, kai Seimas atidėjo šį klausimą, nors jis ir buvo įtrauktas į darbotvarkę, tai parodė valdančiųjų požiūrį į spaudą. Žinia, prezidentės siūlymą sumažinti PVM leidėjams Seimas žada vėl svarstyti tik pavasarį, tačiau nieko tikėtis jau neverta.
Išgyventi įmanoma, bet nukenčia patys laikraščiai - mažėja darbuotojų atlyginimai, krenta tiražai, mažėja spalvotų puslapių. Labai tikėjausi, kad visa Suvalkija, kuri dabar laikraščius spausdina Lenkijoje, sugrįš į Lietuvą, tačiau po tokio Seimo požiūrio ir toliau teks spausdinti ten.
Tegul politikams tai lieka sąžinės reikalas. Pesimizmo ir taip jau per daug, todėl spauda turi išlikti optimistinė ir šitaip palaikyti savo skaitytojų dvasią. Todėl Naujus metus pasitinkame optimistinėmis nuotaikomis. Bet vėlgi, laikraštis daugeliui gyventojų, ypač rajonuose, tampa prabangos preke. Kur mes toliau nueisime - nežinia.
"Vartojimas - 2004-ųjų lygio"
Laurynas VILIMAS, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius
Mažmeninės prekybos ir vartojimo tendencijos yra nukritusios į 2004 metų lygį. Metų pradžioje vis dar vylėmės, kad situacija pagerės. Bet dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos tiek vietos rinkoje, tiek globalioje ekonomikoje lieka viltis, kad tik nebūtų blogiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą