Ant Klaipėdoje esančio vieno daugiabučio laiptinės įėjimo durų galima rasti skelbimus ne tik apie parduodamą pieną, bet ir skelbimą apie siūlomas paskolas. Užstatant butą, namą, bendrabutį ar sodą, be jokio savo finansinės padėties įrodymo galima pasiskolinti nemenką pinigų sumelę.
Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė vyriškis ir visiškai ramiu balsu prisipažino suteiksiantis finansinę paskolą. Iš pradžių nuspręsta prašyti 2000 litų paskolos. Tačiau tai buvo palydėta pasityčiojančiu juoku: „Su tokiomis sumomis mes neprasidedame.“
Jis paaiškino, jog mažiausia paskolos suma galėtų būti nebent 5000 litų įkeičiant du bendrabučio kambarius. Tačiau pasakius, kad tai per maži pinigai, o užstatyti didelės vertės turtą labai neapsimoka, vyriškis griežtai nurėžė, jog daiktais ar kitais dalykais paskolos neišduodamos.
Besiderint dėl sąlygų pašnekovas siūlė imti dar didesnę paskolą, mat kitaip neapsimoka.
„Yra sudaroma sutartis su notaro patvirtinimu, jums susitvarkyti visus dokumentus kainuos apie tūkstantį litų. Tad apsimoka iškart imti didesnę pinigų sumą“, - bandė įtikinti vyriškis.
Tęsiant pokalbį buvo paminėta, kad „pinigų reikia greitai, nes darbovietė pusę metų nemoka atlyginimo“. Tai vyriškiui pasirodė absoliučiai neįdomu. Nesunkiai suteiksiantis paskolą „verslininkas“ tepaklausė, ar šeimoje yra mažamečių vaikų, tačiau apie jokį kitą finansinį rodiklį nepasidomėjo ir pasiūlė susitikus aptarti visas paskolos sąlygas.
„Dėl palūkanų reikia kalbėti ne telefonu“, - tepasakė jis.
Egidijus BIČKAUSKAS - teisininkas:
Jeigu tai yra vienkartinė paskola, galbūt tai dar gali būti teisėta. Pavyzdžiui, paskolą suteikia giminaitis ar draugas, ar draugo draugas. Tačiau minėtas atvejis, akivaizdu, ne iš tokių. Tą įrodo tai, jog yra skelbimas ir gali kreiptis visi, kas nori. Ir tai jau yra tam tikras bankinis verslas.
Problema ta, kad toks verslas greičiausiai nėra įteisintas, ir tas žmogus nemoka jokių mokesčių.
O teisinė problema iškils tada, kai byla atsidurs prokuratūros iškeltame tyrime arba teisme.
Baudžiamajame kodekse yra nurodyta atsakomybė už užsiiminėjimą verslu neturint atitinkamo leidimo. Tačiau minėtą atvejį įrodyti kaip neteisėtą veiką yra labai sunku. Tuo ir paremtas šis, tarkim, verslo principas.
Viskas šiame skelbime protingai „apeita“. Nenurodoma, jog suteikiamos paskolos, pabrėžiama vienaskaita - „Suteikiu paskolą“. O tai yra vienkartinis dalykas, nors iš esmės tai daugkartinės paskolos. Kadangi formuluotė yra vienaskaitinė, iškilus ginčui, tai nebūtų įrodymas, kad tai verslas.
Įrodinėjimo prasme tuo turėtų užsiimti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Tačiau šis procesas būtų pakankamai sudėtingas. Nes reikėtų surasti daugiau tokių epizodų. Net dviejų ar trijų neužtektų. Tik tuomet būtų įmanoma įrodyti, kad tai žmogus daro sistemingai.
Didesnė suma taip pat buvo siūlyta ne be reikalo. Tas žmogus siekia ne pagelbėti, o uždirbti. Tad kuo didesnė suma, tuo didesnės palūkanos susidaro, o tai jau nemenkas uždarbis. Tarkim, paėmus 100 000 litų paskolą su 10 procentų palūkanomis, be vargo uždirbami 10 tūkstančių litų. O jeigu tokių paskolų suteikiama daugiau, tokio „verslininko“ uždarbis gali siekti ir šimtatūkstantines sumas.
O paskolas ima tokie, kuriems jų žūtbūt reikia. Tokie žmonės gali užstatyti ir butą, ir namą, ir net vaikus.
Kadangi imant paskolą užstatomas tik didesnės vertės turtas, skolintojas niekuo nerizikuoja. O jei negrąžins paskolos, tas žmogus atsigriebs turtu.
Vaidievutis Geralavičius - Lietuvos banko valdybos narys:
Neteko girdėti apie tokį atvejį, bet tokie egzistuoja - tikrai nenuostabu. Problema yra kita. Kiekvienas legalus verslas turi būti įformintas kaip įmonė. O kiekviena legali veikla yra apmokestinama.
Jeigu imama paskola iš draugo, vėliau ji grąžinama ar ne, tai žmogaus sąžinės reikalas. Bet jeigu tai yra daroma oficialiai, su notaru, tai jau nelegalu. Nes toks dalykas turėtų būti apmokestintas.
Kaip ir greitieji kreditai. Jie yra leidžiami, nors ir prižiūrimi. Ir jie yra apmokestinami.
Šiuo atveju nei vieno, nei kito nėra. Tai vienareikšmiškai yra nelegalus verslas. Tai įgalina ir įstatymų spragos. O tokie siūlytojai dabar tiesiog pasinaudoja esama situacija. Bankai didelių paskolų nebedalina kaip anksčiau, o tarkim, žmogus sumąstė neva gerą investicinį planą ir jam skubiai reikia pinigų, tai ir pasinaudoja tokia paskola. O galbūt nesugeba susitvarkyti su finansais. Lietuvos bankas visai neseniai atliko tyrimus, kurių metu paaiškėjo, jog 64 proc. tautiečių gyvena nuo algos iki algos ir nepragyventų daugiau 3 mėnesių negaudami pajamų. Sunku prižiūrėti visus ekonominius aspektus. O žmonės dabar labai drąsus. Galų gale tokį skelbimą pastebėjęs pareigūnas gali imtis kažkokių priemonių. Matyt, kol niekas nenukentėjo, kol neprarado namo ar buto, tol tai ir liks kyboti ore. Kita vertus, tiek VMI, tiek valstybė dėl tokių „verslininkų“ kasmet gali prarasti didžiulius pinigus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą