Algirdas Šemeta siūlo suvienodinti PVM sistemą ES, ministrė neatmeta galimybės, kad tai liks tik kalbomis

Algirdas Šemeta siūlo suvienodinti PVM sistemą ES, ministrė neatmeta galimybės, kad tai liks tik kalbomis

Dėl sudėtingų mokestinių santykių tarp Europos Sąjungos (ES) narių bei dažnų sukčiavimo atvejų vien iš nesurenkamo pridėtinės vertės mokesčių (PVM) ES biudžetas kasmet netenka 100 mlrd. eurų, tad mokestinių taisyklių suvienodinimas bei naštos verslui mažinimas yra neišvengiamas, norint stiprinti bendrijos konkurencingumą, teigia ES mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta. Tuo tarpu finansų ministrė Ingrida Šimonytė, sveikindama tokią iniciatyvą, primena, jog ir paprastesnių klausimų svarstymas dažniausia įstringa dėl politinių sprendimų, tačiau pabrėžia, jog mokestinės taisyklės tarp narių jau šiuo metu yra gerokai suvienodėjusios.

"ES norą geriau koordinuoti mokesčių politiką nulėmė įvairios priežastys - būtinybė kovoti su krize, beveik visos ES šalys vykdo konsolidacijos problemas, ir mokesčių politika čia yra labai svarbi. Turime numatyti, kaip mokesčių politiką organizuoti taip, kad ES būtų konkurencinga žiūrint į kitas didžiąsias pasaulio jėgas. Būtent efektyvus bendrosios rinkos funkcionavimas gali duoti papildomą impulsą konkurencingumui. Svarbiausia iš nuskambėjusių iniciatyvų - PVM ateitis. PVM yra pagrindinis nacionalinio biudžeto šaltinis. Ir kadangi vartojimo mokesčiai yra kur kas svarbesni nei kiti, tai vyriausybės daugiau dėmesio skiria pajamoms, surenkamoms būtent iš vartojimo mokesčių, iš kurių pirmasis - PVM", - penktadienį konferencijoje "PVM ateitis Europos Sąjungoje" kalbėjo A. Šemeta.

Europos komisaro teigimu, šiuo metu bendrijoje faktinės pajamos, kurios surenkamos iš PVM sudaro vos 55 proc. pajamų, kurios galėtų būti surenkamos įvedus bendro apmokestinimo sistemą, o kasmet dėl nesumokėto mokesčio prarandama 100 mlrd. eurų.

"Nuolat ieškoma geresnių galimybių, kaip šio mokesčio surinkimą padaryti kuo paprastesnį bei efektyvesnį. Mokesčių surinkimo būdai nesikeičia jau 40 metų, o sistema yra visiškai pasenusi, kuri dabar yra per brangi tiek verslui, tiek mokesčių administratoriams. Panaikinus fiskalines sienas Europoje atsirado naujos, popierinės sienos, kadangi verslas įvedus bendrą prekybinę erdvę patiria sunkesnę administracinę naštą, nors šiame moderniame amžiuje yra daugybė galimybių ją palengvinti. Dabar yra būtina sukurti naują ir modernią PVM sistemą, atitinkančią naujus iššūkius. Mokestis turi atitikti realias galimybes, su minimalia našta verslui, užtikrinant valstybės biudžeto pajamas", - kalbėjo A. Šemeta.

ES mokesčių ir audito komisaras pristatė iniciatyvą - Žaliąją knygą dėl PVM ateities, kurioje yra surašyti 33 klausimai, pateikiami valstybėms narėms ir subjektams jų viduje, kuriais siūloma išsakyti nuomones, pasiūlymus bei apibrėžti galimų sprendimų įgyvendinimą, kalbant apie bendras mokestines taisykles bendrijos viduje. Pasiūlymus galima teikti iki šių metų gegužės pabaigos.

"Jeigu mes nutariame plėsti mokestinę bazę, tai siūlome teikti kuo mažiau išimčių skirtingiems verslo sektoriams, taip siekdami suvienodinti ir supaprastinti visą sistemą bei išvengti piktnaudžiavimo atvejų. (...) Dabar mokesčių mokėtojas pats turi apskaičiuoti, kiek PVM jam reikia sumokėti, o kartu su Žaliąja knyga yra siūloma tai, kad atliekant sandorius vartotojas mokėtų ne paslaugos teikėjui, o tiesiai valstybei, tai palengvintų ir mokesčių administratorių naštą. Mokesčių mokėtojai yra mūsų partneriai renkant mokesčius, jiems taip pat reikia padėti ir suteikti daugiau atsakomybės. Siūlomas ir vieno langelio principas - verslui būtų lengviau, jeigu būtų vienoda PVM deklaracija, išversta visomis kalbomis, privaloma visoms valstybės narėms", - Žaliojoje knygoje pateiktus svarbiausius klausimus apibendrino A. Šemeta.

Tuo tarpu Lietuvos pozicijai atstovavusi finansų ministrė I. Šimonytė pažymėjo, jog formaliai panaikinus prekybines sienas tarp valstybių, realiai mokestinių sienų iki šiol nepavyksta išvengti, o ypač aiškiai tai atsispindi PVM sistemoje, kuri komplikuoja ekonominį šalių bendradarbiavimą.

"PVM yra kaip prancūziškas automobilis - jį galima arba labai mylėti, arba jo visiškai nekęsti. Šio mokesčio sistema turi labai daug žavingų savybių, bet turi daug ir sudėtingų savybių. Kai čia įsijungia tarptautinis kontekstas, tai sistema pasidaro daug labiau komplikuota. Kalbant apie ES vidaus sandorius, tai bendra rinka lyg ir yra, tačiau PVM politikoje tai niekaip neatsispindi. Jeigu prekės išvažiuoja iš Marijampolės į Vilnių, tai jokių problemų nesudaro, tačiau jeigu iš Marijampolės į Berlyną, tuomet įsijungia papildomai valstybės narės, kurios turi savo individualią mokestinę sistemą", - aiškino I. Šimonytė.

Pasak Finansų ministerijos vadovės, mokesčio tarifų skirtumai yra viena iš esminių problemų, nors dabar jau aiškiai galima pastebėti, kaip jie suvienodėjo, šalims kovojant su savo nacionalinių biudžetų deficitais.

"Bendrų principų nustatymas yra siektinas, tačiau ne visada jis yra lengvas. Lengvatos, išimtys yra kilnūs tikslai, kurie visada susiduria su politinio diskurso dalykais, todėl narių pastangos suvienodinti sistemą nėra taip lengvai sutinkamos. (...) Kas iš to, jeigu Lietuva turės lengvą mokestinę sistemą, pakankamai lengvą administracinę naštą ir gerą mokesčių administravimą, jeigu kitose valstybėse tai neveiks? Žaliosios knygos iniciatyva yra savaime puikus bendradarbiavimo pavyzdys, tačiau reikės gerokai palaukti, kol ji virs raudonu prinokusiu obuoliu. Tie klausimai yra sudėtingi, o mano pačios asmeninė patirtis rodo, jog ir dėl žymiai paprastesnių dalykų diskusijos tęsiasi labai ilgai, o galiausiai yra prieinama prie nieko", - teigė I. Šimonytė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder