Tos dvasios čia neatklydo savaime.
Kiekvienas atsivedė savo favoritą
RAKTAS. Na, o "Anapilio" raktas patikėtas Palangos kurorto muziejaus direktoriui Jūračiui Viktorui Liachovičiui. "
Jas "atsivedė" dabar jau šviesaus atminimo Vytautas Kernagis, Alvydas Lukoševičius-Obuolys, Stasys Povilaitis. Andrius Mamontovas "Anapilyje" sukinėjosi gal savaitę, kol rengė fotosesiją albumui "Anapilis" (2000 m.). Čia koncertuodavo Virgis Stakėnas, Gytis Paškevičius, Kostas Smoriginas, Arina, Neda, grupė "Blues Makers". Tai jie ir suvedė sau brangių pasaulinio masto atlikėjų, tapusių favoritais, dvasias. Nesvarbu, kad buvo geležinė uždanga, nesvarbu, kad prie sienos su SSRS buvo atiminėjami muzikiniai žurnalai, vinilo plokštelės, o vėliau ir kasetės. Radosi kelių, kai mus, nepaisant draudimų ir prakeiksmų, pasiekė ir "Jesus Christ Superstar", ir bitlų repertuarai, ir daug kas mus pasiekė per Liuksemburgo, BBC, "Laisvos Europos", "Amerikos balso" radijo stotis. Tegul ir per trukdžius, kam kas rūpėjo, sugebėdavo "nukabinti". Kas gal nors pakopijuodavo jau lietuvių kalba, o kam tai būdavo įkvėpimo šaltinis "daryti savo muziką" ar moduliuoti balsą taip, kaip favoritas.
Blizgėjo ir klaipėdiškiai
JUOSTELĖ. Atgimusio "Anapilio" atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, kultūros viceministras Romas Jarockis ir "Anapilį" atgaivinusios UAB "Pamario restauratorius" vadovas Aldas Kliukas.
"Anapilį" buvo pamėgę ir klaipėdiškiai džiazmenai Saulius Šiaučiulis, Kongas. "Čia nuolatos sukinėjosi dar bevardė, dar paauglė palangiškė Jurga Šeduikytė. Ji taip viskuo domėjosi, ji taip visko ir visų klausinėjo, kad visai nesistebiu išaugus dar vienai Lietuvos vokalo žvaigždei. Manau, kad jos skonį suformavo "Anapilis" ir čia vykdavę "tūsai", - šiandien sako S. Šiaučiulis. Jo fortepijoniniai džiazavimai ir improvizacijos vertė staugti klausytojus. O Kongo, šiandieninio Vytauto Grubliausko, "vizitine kortele" tapusi "Wonderful World", "varoma" Luiso Armstrongo balsu, - riaumoti kartu.
Aura
Šiandien niekas negalėtų apsakyti, kaip ir kieno buvo veikiami "Anapilyje" besilankantys žmonės, o ir atlikėjai. Gal grafai ir grafienės Tiškevičiai čia buvo kažką palikę, gal broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (kunigas), Maironis, Kipras Petrauskas, dažnai čia tarpukariu lankęsi, kažką buvo užmiršę. Bet neapčiuopiamą aurą iškart pajusdavo visi. "Ko beklaustum, ko besiteirautum, visi tuomet kartodavo, jog "Anapilis" - išskirtinė vieta su išskirtine aura. Nes atmosferos neveikdavo nei apšiurusios sienos, nei per kiaurą stogą varvėjęs lietus, žliuginęs parketą. Čia beregint susidraugaudavo į koncertus suplūdę žmonės, čia nuostabiai bendraudavo ir, regis, konkuruojantys atlikėjai, na, "Anapilis" buvo jėga", - šiandien vertina V. Grubliauskas.
Fenomenas
ATMOSFERA. Atidarymo atmosferą kūrė ir grafų Tiškevičių pilyse bei dvaruose labai svarbius vaidmenis turėjusios kambarinės.
Bene pirmasis "Anapilio" dvasią "ant Lietuvos" paskleidė palangiškis rašytojas ir eseistas Rolandas Rastauskas, savo esė "Lietuvos ryte" labai gardžiai nupiešęs Naujųjų metų sutikimą 1993 m. gruodžio 30 d. Šią datą tuometinis "Anapilio" muzikinio klubo vedėjas Romas Kisielis ir laikytų "Anapilio" klubo gimimo diena. Nors pagal dokumentus, kai buvo įformintas muzikinis klubas "Anapilis" "Anapilyje", galima laikyti ir 1994, ir 1996 m. R. Kisielis ir buvo toji Lietuvos atlikėjus vienijanti "asaba", prilygstanti patalpose plevenusioms dvasioms. V. Kernagis gegužės 19 d., atšventęs gimtadienį Vilniuje, būtinai jo pratęsti "atvarydavo" į "Anapilį" gegužės 20 d. Ir R. Kisielis prikepdavo bulvių folijoje, kurios būdavo "firminis patiekalas" po V. Kernagio koncerto. "Indėnų vasaros" festivalio idėja gimė irgi besišnekučiuojant su V. Kernagiu. "Kalbėjomės, kad reikėtų kažko rudens sezonui. Tam laikui, kai ateina bobų vasara. Norėjosi dainuojamosios poezijos, akustinių dainų festivalio. Fotomenininkas Saulius Paukštys turėjo fotografijų ciklą "Indėnai". Prikalbinome jį, muzikantus, organizavome pirmą fotosesiją su plunksnomis ant galvų. Grojome "bitlų" kūrinius, Vytautas Landsbergis jaunesnysis skaitė eiles. Toks poezijos, džiazo, klasikos mišinys. Įprastai "Indėnų vasara" vykdavo pirmą arba antrą spalio savaitgalį", - 2004 m. šių eilučių autorei yra pasakojęs R. Kisielis. "Anapilio" muzikos klubo siela daugelį metų vadintas R. Kisielis kupinas abejonių, kad čia atgimtų anuomet tvyrojusi aura. Ar jo nuogąstavimai pasitvirtins? Kokia tvyros atmosfera gražių kėdžių pristatytoje buvusioje koncertų salėje ir kam ji bus naudojama, - bus matyti.
Kur plasnodavo mūzos
"ANAPILIS". Taip šiandien atrodo restauratorių prikeltas "Anapilis".
O anuomet už "Anapilio" apšiurusių sienų, vėjų prapučiamų langų tarsi sustodavo taip veržliai sukomercinta Jono Basanavičiaus gatve šuoliuojantis laikas. Į Palangą suvažiuojantys Lietuvos "kultūrtrėgeriai", didelių ir mažų laikraščių, radijo, TV kanalų žurnalistai, yra ar nėra koncertas "Anapilyje", nuo rusiškų častuškų gausmo, dažnai ir Lietuvos vokalistų, išdidžiai save vadinančių "atlikėjais", dainų mišrainės plūsdavo į šią ramią oazę. Joje ir šiaip iš įrašų skambėdavo gera džiazo muzika. Ir dažnam tik "Anapilyje" gimdavo kūrybinės idėjos, bendradarbiavimo planai. Na, tiesiog "kūrybinės dirbtuvės", kaip dabar tai vadinama.
"Ana pilis"
Kai redakcijoje apreiškiau važiuojanti į "Anapilį", jaunųjų žurnalistų atžalynas sukluso... Jiems muzikos klubo "Anapilis" pavadinimas jau nieko nebereiškia. Jiems Anapilis yra be kabučių...
ATMOSFERA 2. O buvusią "Anapilio" atmosferą beliudija muziejaus stendai su čia kadaise koncertavusių Lietuvos muzikos grandų nuotraukomis.
Egzistuoja labai daug legendų, iš kur galėjo rastis šios pilaitės pavadinimas. Viena byloja, kad grafai Tiškevičiai, valdę daug dvarų, šitą pilaitę, mostelėdami ranka jos link, esą vadindavo "ana pilis". Kai pilaitė vis keitė šeimininkus, bet vis dar buvo grafų Tiškevičių plačios giminės nuosavybė, pagal dar vieną legendą joje buvo apgyvendinta sunkiai serganti grafaitė. Tai esą tuomet ir prilipęs "Anapilio" pavadinimas. Šis pavadinimas tapatinamas ir su grafaite Sofija, kuri čia, veidrodžių kambaryje rengdavo spiritizmo seansus. Esą dėl kviečiamų mirususiųjų dvasių pilaitei prilipo "Anapilio" pavadinimas. O dar pagal vieną legendą, jau sukurtą mums artimesniais laikais, kai į "Anapilį" koncertuoti atvykdavo rusų atlikėjai, jie ir pareiškę "A napilis to kak" (o prisigėrėm kaip). Taip, muzikiniame klube "Anapilis" nebuvo sauso įstatymo. Čia mažame bare galėjai pakilnoti ir taures taurių gėrimų. Kartais tos taurės buvo kilnojamos labai aktyviai. Bet, kiek čia esu lankiusis, nei patvoriais besivoliojančių, nei "debošus" keliančių nesu mačiusi.
Nuo 1993-ųjų nutekėjo daug vandens. Įžengėme į XXI a. Radosi naujos technologijos, bendravimą akis į akį dažnu atveju keičia virtuali erdvė. Ar rasis jėga, atgaivinsianti dvasias ir atmosferą penktadienį "Anapiliui" vėl atvėrus duris? Turbūt buvusios atmosferos išaugintiems anosios nereikėtų tikėtis. Bet gal šiandienis "Anapilis" sutelks pasikeitusių kartų menininkus kurti ir, kaip kadaise deklaruota, - degti, nenurimti. Viskam savas laikas, savos dainos. Ar ne? Na, o dabar "Anapilis" "eis" Palangos kurorto muziejaus pareigas. Tad "Anapilio" atidarymo šventė iš esmės buvo Lietuvos muziejininkų ir paveldosaugininkų šventė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą