Auksinės žuvelės tampa rykliais

Tė­vai ne­duo­da ki­šen­pi­ni­gių pra­mo­goms? „Auk­si­ne žu­ve­le“ 18 me­tų jau­nuo­liams tam­pa grei­tie­ji kre­di­tai. Mo­kyk­lo­se ma­ty­ti skaus­min­gos sko­li­ni­mo­si pa­sek­mės – į sko­las klimps­ta vis dau­giau moks­lei­vių. Lie­tu­vos ban­ko ty­ri­mas pa­tvir­ti­no, kad dau­giau­sia smul­kiai­siais var­to­ji­mo kre­di­tais nau­do­jo­si ypač jau­ni as­me­nys – jau­nes­ni nei 25 me­tų.

Svar­bu fi­nan­si­nis švie­ti­mas

Prob­le­mą iš­kė­lęs Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis pa­brė­žia, jog ki­ti ne­drįs­ta gar­siai apie tai kal­bė­ti, ne­no­ri, kad nei­gia­ma­me kon­teks­te bū­tų mi­ni­mas mo­ky­mo įstai­gos var­das.

„Grei­tų­jų kre­di­tų iš­da­vi­mas tu­rė­tų bū­ti griež­čiau re­gu­liuo­ja­mas, – ma­no R. Bud­rai­tis. – Kaip ga­li­ma su­teik­ti pa­sko­lą 18-me­čiui, ku­ris ne­tu­ri jo­kio tur­to, pa­ja­mų? To­kio am­žiaus jau­nuo­lis dar ne­ga­li už vis­ką at­sa­ky­ti.“

Ieš­ko­da­mas išei­čių jis pro­ble­mą iš­sa­kė šiau­lie­čiui Sei­mo na­riui, siun­tė už­klau­są į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją.

Šiau­lių „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Jū­ra­tė Kaš­čiuš­kie­nė ant­ri­na, jog pro­ble­ma ak­tua­li: gim­na­zi­jai te­ko su­si­dur­ti su konk­re­čiu at­ve­ju – moks­lei­vis po­ros tūks­tan­čių li­tų grei­tą­jį kre­di­tą pa­siė­mė pra­mo­goms.

Pa­sak J. Kaš­čiuš­kie­nės, mo­kyk­lo­se itin svar­bu ug­dy­ti fi­nan­si­nį raš­tin­gu­mą. Jų gim­na­zi­jo­je per eko­no­mi­kos ir vers­lu­mo pa­mo­kas kvie­čia­mi ban­kų at­sto­vai, jie ve­da pra­kti­nius už­siė­mi­mus, kaip nau­do­tis ban­ko pa­slau­go­mis.

Me­ta grei­tų pi­ni­gų jau­ką

In­ter­ne­te ne­sun­kiai ra­dau pus­la­pį, ku­ria­me – są­ra­šas įmo­nių, in­ter­ne­tu tei­kian­čių kre­di­tus jau­nuo­liams nuo 18 me­tų. Aiš­ki­na­ma, esą kri­ti­ka grei­tų­jų kre­di­to at­žvil­giu ne­pag­rįs­ta. Teks­tas iliust­ruo­tas iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų, bran­gių pre­kių nuo­trau­ko­mis. Ša­lia – tei­gi­nys „Grei­ti kre­di­tai ga­li tap­ti gel­bė­ji­mo ra­tu, kai įklimps­ta­ma į fi­nan­si­nių rū­pes­čių liū­ną“.

Įti­ki­nė­ja­ma, jog „lai­kai, kai links­my­bėms už­tek­da­vo ro­gu­čių ir snie­guo­to kal­no ar ba­lų pil­no kie­mo, sal­dai­niai vi­sa­da pra­džiu­gin­da­vo“ bai­gė­si. Ne­va at­si­ran­da nau­jos bė­dos – pi­ni­gų trū­ku­mas, o ne­sup­ra­tin­gi tė­vai ne­lin­kę duo­ti ki­šen­pi­ni­gių. Ir štai – „bi­čiu­liš­ka“ grei­tų­jų kre­di­tų pa­gal­bos ran­ka.

Pa­ken­kia fi­nan­si­nei is­to­ri­jai

Neat­sa­kin­gas sko­li­ni­mas ga­li pa­kenk­ti jau­ni­mo atei­čiai.

„Pa­tir­ties sto­ka tvar­kant as­me­ni­nius fi­nan­sus ar jau­nat­viš­kas leng­va­bū­diš­ku­mas pri­si­de­da prie nei­gia­mų įra­šų kre­di­to is­to­ri­jo­je. Atei­ty­je šie įra­šai ga­li at­si­liep­ti pre­ten­duo­jant į pa­sko­lą būs­tui įsi­gy­ti, no­rint gau­ti kre­di­to kor­te­lę ar per­kant iš­si­mo­kė­ti­nai bui­ti­nę tech­ni­ką“, – sa­ko kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius And­rius Bog­da­no­vi­čius.

Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Fi­nan­si­nių pa­slau­gų ir rin­kų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vi­lius Ša­po­ka tei­gia, kad da­li­ja­mi kre­di­tai as­me­nims, ne­tu­rin­tiems pa­ja­mų, lei­džia įtar­ti, jog kre­di­tus iš­duo­dan­ti įmo­nė ne­tin­ka­mai ver­ti­na var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ku­mą, ne­si­lai­ko įsta­ty­mų.

To­kiais at­ve­jais as­me­nys ra­gi­na­mi kreip­tis raš­tu į Lie­tu­vos ban­ką, ku­ris įver­tins si­tua­ci­ją.

Su­si­rū­pi­ni­mą V. Ša­po­kai taip pat ke­lia as­me­nys, ku­rie daž­niau­siai pa­tys neį­ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bių, ne­skai­čiuo­ja, kiek jiems kai­nuos sko­li­ni­ma­sis, ne vi­sa­da su­pran­ta in­for­ma­ci­ją, ku­ri pa­tei­kia­ma stan­dar­ti­nė­je su­tar­ty­je.

Ryk­lio pa­lū­ka­nos

Per­nai pe­rė­męs var­to­ji­mo kre­di­tų rin­kos prie­žiū­rą Lie­tu­vos ban­kas at­li­ko rin­kos ty­ri­mą. Paaiš­kė­jo, jog dau­giau­sia smul­kiai­siais var­to­ji­mo kre­di­tais nau­do­jo­si ypač jau­ni as­me­nys – jau­nes­ni nei 25 me­tų. Daž­nai ne­tu­rin­tys nuolatinio dar­bo ir sta­bi­lių pa­ja­mų, to­dėl ir su­si­du­rian­tys su sun­ku­mais grą­žin­ti kre­di­tą.

Ty­ri­me at­sklei­džia­ma, kad ne­di­de­lės, iki 1000 li­tų, pa­sko­los da­li­ja­mos bet kam, ne­ver­ti­nant klien­tų mo­ku­mo. Tik vie­nas iš de­šim­ties grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų da­vė­jų va­do­vau­ja­si At­sa­kin­go­jo sko­li­ni­mo nuo­sta­tais.

Grei­tuo­sius kre­di­tus iman­tys žmo­nės daž­niau­siai sko­li­na­si 2,2 mė­ne­sio lai­ko­tar­piui. Vi­du­ti­nis var­to­ji­mo kre­di­to dy­dis – 653 li­tai, vi­du­ti­nė me­ti­nė bend­ros kre­di­to kai­nos nor­ma – 216 pro­cen­tų, o vi­du­ti­nė me­ti­nė pa­lū­ka­nų nor­ma – 110 pro­cen­tų.

95 pro­cen­tai vi­sų pa­si­ra­šo­mų nau­jų su­tar­čių su­da­ro­ma ry­šio prie­mo­nė­mis – pra­šy­mai tei­kia­mi te­le­fo­nu ar­ba in­ter­ne­tu.

Sieks keis­ti įsta­ty­mus

Įver­ti­nęs si­tua­ci­ją grei­tų­jų kre­di­tų rin­ko­je ir siek­da­mas iš­spręs­ti var­to­ji­mo kre­di­to rin­kos pra­kti­ko­je ky­lan­čias pro­ble­mas, Lie­tu­vos ban­kas per­nai lapk­ri­tį pa­skel­bė apie pla­nus griež­tin­ti rei­ka­la­vi­mus smul­kias pa­sko­las da­li­jan­čioms įmo­nėms.

V. Ša­po­ka tei­gė, jog Lie­tu­vos ban­kas yra pa­ren­gęs de­ta­les­nius mo­ku­mo ver­ti­ni­mo rei­ka­la­vi­mus, ku­rie bus įtvir­tin­ti nau­jo­se Var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ku­mo ver­ti­ni­mo ir at­sa­kin­go­jo sko­li­ni­mo tai­syk­lė­se bei ati­tin­ka­mo­se At­sa­kin­go­jo sko­li­ni­mo nuo­sta­tų pa­tai­so­se. Ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma pa­teik­ti pa­siū­ly­mus dėl LR var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mo nuo­sta­tų pa­kei­ti­mo.

Pa­kei­ti­mai įpa­rei­gos kre­di­tų tei­kė­jus vi­sais at­ve­jais ver­tin­ti klien­tų mo­ku­mą – tu­ri­mas pa­ja­mas ir fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus. Kre­di­to grą­ži­ni­mo ir pa­lū­ka­nų įmo­kos ne­ga­lės su­da­ry­ti dau­giau kai 40 pro­cen­tų as­mens tva­rių pa­ja­mų.

Pi­ni­gų yra vi­są pa­rą

Kre­di­tų bend­ro­vėms nuo per­nai lapk­ri­čio 1 die­nos už­draus­ta ag­re­sy­viai rek­la­muo­ti var­to­ji­mo kre­di­tus, ska­ti­nant neat­sa­kin­gą sko­li­ni­mą­si. Nau­jų klien­tų ne­be­ga­li­ma vi­lio­ti nuo­lai­do­mis, do­va­no­mis. Bend­ro­vės pri­va­lo aiš­kiai, glaus­tai ir pa­ste­bi­mai pa­teik­ti fi­nan­si­nę su­tar­ties in­for­ma­ci­ją.

Atei­ty­je svars­to­ma sek­ti ki­tų ša­lių pa­vyz­džiu ir ap­ri­bo­ti pa­sko­los tei­ki­mo lai­ką. Šiuo me­tu grei­tie­ji kre­di­tai tei­kia­mi vi­są pa­rą, sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę.

„Ti­ki­mės, kad mi­nė­tų rei­ka­la­vi­mų įve­di­mas ska­tins at­sa­kin­gą sko­li­ni­mo pra­kti­ką tarp jau­nų ir ne­gau­nan­čių pa­ja­mų as­me­nų, rin­kos draus­mę ir veik­los skaid­ru­mą bei ap­sau­gos var­to­to­jus nuo per di­de­lės fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų naš­tos, ug­dys at­sa­kin­go sko­li­ni­mo­si įpro­čius“, – ti­ki­si V. Ša­po­ka.

Tei­sės ak­tų pro­jek­tai šiuo me­tu de­ri­na­mi su suin­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir rin­kos da­ly­viais.

Rin­ko­je – daug da­ly­vių

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais bu­vo gau­ti 44 krei­pi­mai­si dėl grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­to da­vė­jų. Šie­met – 3 krei­pi­mai­si dėl grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bei vie­nas – dėl var­to­ji­mo kre­di­to tar­pi­nin­ko.

2011 me­tų pa­bai­gos duo­me­ni­mis, vie­ša­ja­me var­to­ji­mo kre­di­to da­vė­jų są­ra­še bu­vo įre­gist­ruo­tos 54 įmo­nės, ku­rios nė­ra kre­di­to įstai­gos, ta­čiau tu­ri tei­sę teik­ti var­to­ji­mo kre­di­tus. Iš jų grei­tuo­sius kre­di­tus, ku­rių var­to­ji­mo kre­di­to su­ma iki 1000 li­tų, tei­kė 31 įmo­nė.

KO­MEN­TA­RAS

Li­ko tik rei­ka­la­vi­mas bū­ti pil­na­me­čiam

Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Liu­tau­ras VA­LIC­KAS:

– Aš kal­bu tik 13 įmo­nių, ku­rios yra aso­cia­ci­jos na­rės, var­du. Mes tu­ri­me 5 pro­cen­tus sko­li­nin­kų, o klien­tų – apie 400 tūks­tan­čių.

Nė­ra įmo­nių, ku­rios spe­cia­liai no­rė­tų iš­švais­ty­ti, į šo­nus iš­taš­ky­ti pi­ni­gus. Jau­nuo­liams, ku­rie yra ne­su­si­tu­pė­ję, įmo­nės sten­gia­si teik­ti kre­di­tą dar at­sar­giau. Ar­gi duo­tu­mė­te sa­vo pi­ni­gus kaž­kam, jei ži­no­tu­mė­te, kad jų ne­grą­žins?

Tu­rė­jo­me la­bai ne­ma­lo­nų in­ci­den­tą su Vals­ty­bi­ne duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja, ku­riai bu­vo pa­ra­šy­tas jau­nuo­lio skun­das, ko­dėl įmo­nė drį­so jį disk­ri­mi­nuo­ti ir ne­su­teik­ti jam kre­di­to, ver­tin­da­ma jį kaip pa­di­din­tos ri­zi­kos as­me­nį. Re­mian­tis šios ins­pek­ci­jos išaiš­ki­ni­mu, įmo­nės kar­te­lę nu­lei­do. Jau­niems as­me­nims for­ma­liai li­ko tik rei­ka­la­vi­mas bū­ti pil­na­me­čiam.

Pag­rin­di­nės paim­to kre­di­to pa­skir­tys – in­ter­ne­ti­niam pro­jek­tui su­kur­ti, stu­di­joms ap­mo­kė­ti, daik­tams, su­si­ju­siems su stu­di­jo­mis, įsi­gy­ti. Ma­žą vers­liu­ką pra­dė­ti už­ten­ka tik ge­ros idė­jos, o pra­di­nio ka­pi­ta­lo – tik 1000 li­tų. Lė­ba­vi­mams te­gul pa­pra­šo pi­ni­gų iš tė­vų.

Ge­riau jau­nuo­lis nu­ken­tės su 600 li­tų kre­di­tu, ne­gu vė­liau, be pa­tir­ties išė­jęs į pla­tes­nį gy­ve­ni­mą, nu­degs su de­šim­ti­mis ar šim­tais tūks­tan­čių li­tų, paim­tų iš ban­ko.

Aso­cia­ci­jos na­rių po­žiū­riu Lie­tu­vos ban­ko per­nykš­tį ty­ri­mą ver­ti­nu kaip vi­siš­kai po­pu­lis­ti­nį ir ne­ko­rek­tiš­ką. Mū­sų skai­čiai yra ge­ro­kai ki­to­kie. Iš aso­cia­ci­jos tik vie­na įmo­nė pa­puo­lė į ty­ri­mą, tai ką api­bend­ri­nan­čio ga­li­me sa­ky­ti?

Nuo­la­ti­nis šios te­mos es­ka­la­vi­mas, keis­ti po­pu­lis­ti­niai pa­reiš­ki­mai tik­rai ne­da­ro gar­bės ins­ti­tu­ci­jai, ku­ri lei­džia sau taip elg­tis, ir žlug­do vers­lą. Griež­ti­na­mos tai­syk­lės ir reg­la­men­ta­vi­mas yra iš pirš­to lauž­ti, nie­kuo ne­pag­rįs­ti.

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas yra sa­kęs: „Sės­ti ant kre­di­to ada­tos.“ Jei­gu ada­ta mes va­di­na­me kre­di­to pa­slau­gą – tai vi­siš­kas ab­sur­das. Taip nė­ra – tos ada­tos ne­si­sten­gia­ma kai­šio­ti į kai­rę ir į de­ši­nę.

Griū­va kre­di­to uni­jos, ban­kai, bet ar esa­te gir­dė­ję, kad bū­tų už­da­rę ko­kią var­to­ji­mo kre­di­to įmo­nę ar suė­mę jų va­do­vus už fi­nan­si­nes ma­chi­na­ci­jas? Ne.

To­se gim­na­zi­jo­se, kuriose mo­ky­to­jai ne­va dek­la­ruo­ja, kad gim­na­zis­tai pra­si­sko­li­nę, esu tik­ras, kad ne vie­nas mo­ky­to­jas ir­gi bus pa­siė­męs var­to­ji­mo kre­di­tą įvai­rioms pa­skir­tims.

Suk­čiai ir­gi ne­snau­džia

Šiau­lių ap­skri­ties VPK Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­tė Gai­lu­tė Smag­riū­nie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad su­pap­ras­tin­ta grei­tų­jų kre­di­tų iš­da­vi­mo tvar­ka su­da­ro pa­lan­kią ter­pę su­kčiau­ti. Klien­tui ne­rei­kia vyk­ti į kre­di­to įstai­gą bei pa­tvir­tin­ti as­mens ta­pa­ty­bę, pa­kan­ka už­si­re­gist­ruo­ti in­ter­ne­tu ar iš­siųs­ti SMS ži­nu­tę.

Ap­ga­vi­kai, ne­tei­sė­tai pa­si­nau­do­ję įvai­rio­mis elekt­ro­ni­nė­mis mo­kė­ji­mo prie­mo­nė­mis, sve­ti­mais elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės duo­me­ni­mis, pra­ras­tais do­ku­men­tais ki­to žmo­gaus var­du pai­ma pa­sko­lą iš grei­tuo­sius kre­di­tus tei­kian­čių bend­ro­vių. Kre­di­tai po to pa­si­sa­vi­na­mi kar­tu su są­skai­to­je bu­vu­siais pi­ni­gais.

Šiau­lių AVPK duo­me­ni­mis, 2012 me­tais Šiau­lių ap­skri­ty­je už­re­gist­ruo­ti 279 su­kčia­vi­mo at­ve­jai. Dau­giau­sia jų fik­suo­ta Šiau­liuo­se – 140 ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – 52.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.