Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje neseniai buvo sudaryta darbo grupė, kurios tikslas - išrinkti pasiūlymus, skirtus tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
Idėjų sulaukta iš įvairių organizacijų. Vadinamasis Darbo kodekso liberalizavimas - siekis įteisinti kelias dešimtis pakeitimų, kurie iš pirmo žvilgsnio būtų labiau naudingi darbdaviams, o ne jų pavaldiniams.
Šių atstovai pakeitimus prilygina vergovės įteisinimui, o valdžia ir verslas teigia, esą siekiama darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuojantį įstatymą paversti lankstesniu ir efektyvesniu bei vienodai saugančiu abiejų pusių interesus.
Atleisti - be priežasties?
Jeigu galiojančias Darbo kodekso redakcijas pakeistų verslo atstovų siūlymai, šis įstatymas gerokai skirtųsi nuo dabartinio.
Pavyzdžiui, maksimalią darbo savaitę siūloma pratęsti iki 78 valandų vietoje dabartinių 48, neriboti darbo dienos trukmės (iki 13 val.), leisti mokėti piniginę kompensaciją už kasmetines atostogas ir jų nesuteikti, atsisakyti privalomo darbo grafiko derinimo su darbuotojų atstovais, darbdaviams leisti sukurti atleidimo iš darbo pagrindą be priežasties, tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui išmokėti 50 proc. didesnę išeitinę išmoką pagal jo darbo stažą.
Beje, išmokų ne dėl darbuotojo kaltės atleidžiamiems žmonėms mokėjimo tvarką taip pat siūloma keisti. Šiuo metu jos dydis, jeigu stažas iki 12 mėnesių, prilygsta vieno mėnesinio darbo užmokesčio sumai ir proporcingai auga sulig darbuotojo patirtimi.
Pirmąjį punktą siūloma palikti tokį patį, o visiems kitiems mokėti dviejų mėnesių uždarbiui prilygstančią kompensaciją neatsižvelgiant į tai, ar žmogus dirbo pusantrų, ar dvidešimt metų.
Be to, norima atsisakyti išmokų tiems darbuotojams, kurie po atleidimo gautų senatvės ar neįgalumo pensijas, atsisakyti papildomų atostogų vienoje darbovietėje ilgiau nei 10 metų dirbantiems žmonėms, nemokėti kompensacijų dėl ligos, sužalojimo darbe ar pensijinio amžiaus atleidžiamiems darbuotojams ir t. t.
Sprendžia, ką daryti
Išvydę siūlomus pakeitimus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) delegatai sustabdė dalyvavimą darbo grupėje.
"Kol kas nežinome, ką daryti, į Druskininkus sukvietėme strateginę grupę, tikimės, kad gims kokia nors mintis. Kažką reikia daryti, valdžia viską bando įgyvendinti skubotai", - penktadienį "Vakarų ekspresui" sakė LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
Jos teigimu, šiuos pasiūlymus pateikė stambioms užsienio kapitalo įmonėms atstovaujančios organizacijos.
Penktadienio rytą, minint Tarptautinę oraus darbo dieną, prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų, kurie griežtai kritikavo Darbo kodekso liberalizavimą. Teigta, kad jį valdžia bando įgyvendinti be darbuotojų atstovų pritarimo. Pakeitimai - vergovinės santvarkos sukūrimas Lietuvoje, sakė protestuotojai.
"Nežinome, kaip suaktyvinti žmones. Mitingai, atrodo, Lietuvoje neveikia", - sakė J. Matuizienė.
Pasak LPSK atstovų, spaudimas keisti kodeksą Lietuvoje daromas jau penkerius metus.
Nusiuntė šabloną
Stambiausiems investuotojams Lietuvoje atstovaujanti asociacija "Investors Forum" - viena iš organizacijų, kuri ministerijai pateikė pasiūlymus.
"Ne kartą esame gavę prašymus pateikti pasiūlymus dėl darbuotojų ir darbdavių santykių tobulinimo, tačiau, atvirai kalbant, šioje srityje jokių pasikeitimų nėra. Tai kam vargti? Nusiuntėme tą patį sąrašą, kurį siuntėme visą laiką", - sakė asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Organizacijos pateiktame sąraše - apie 40 rekomendacijų, tarp kurių siūloma netrumpinti darbo naktį, nesuteikti papildomų atostogų arba įteisinti jas tik kaip papildomos motyvacijos priemonę, darbdaviui leisti laisviau spręsti, kada jis gali atleisti pavaldinį, suteikti darbdaviui teisę streikuoti kilus kolektyviniam konfliktui, atsisakyti vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo kaip sankcijos už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju atleidimo atveju.
Pakeitimai neišvengiami?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė teigė, kad jų organizacija pakeitimų dar neanalizavo, todėl nuo vertinimo susilaikė.
"Tai ruošiamės padaryti šią savaitę. Tačiau girdėjau kalbas, jog šį kartą Vyriausybė ruošiasi esminiams pakeitimams ir tikrai sieks juos įgyvendinti. Gali būti, kad "kosmetiniais" pakeitimais nebus apsiribota", - sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Burbaitė informavo, jog pakeitimų projektas parengtas ir nusiųstas darbo grupės nariams. Dabar laukiama tiek profsąjungų, tiek darbdavių, tiek mokslininkų, tiek kitų ministerijų pastabų.
Jomis paremti pasiūlymai socialinės apsaugos ir darbo ministrui turi būti pateikti iki lapkričio 15-osios.
Dar šį mėnesį Vyriausybėje turėtų būti apsispręsta dėl Ūkio ministerijos projekto, pagal kurį daugiau nei 6,5 tūkst. litų per mėnesį uždirbantiems asmenims negaliotų Darbo kodekso straipsniai dėl atleidimo iš darbo pagrindų, įspėjimo apie tai, išeitinės kompensacijos, darbo ir atostogų laiko. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami atskirais abiejų pusių susitarimais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą