Išmokas atleistiems darbuotojams mokės ir darbdavys, ir specialus fondas

Seimas ketvirtadienį sutiko su tokiais Darbo kodekso pakeitimais - už tai balsavo 71 Seimo narys, prieš - 12, o susilaikė 11.

Papildomas fondo išmokas galėtų gauti tie darbuotojai, kurie nepertraukiamai vienoje darbovietėje dirbtų ilgiau negu trejus metus ir būtų atleisti darbdavio iniciatyva.

Seimas pritarė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 3-5 metus, iš fondo mokėti vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, 5-10 metų - dviejų atlyginimų, 10-20 metų - trijų, o daugiau negu 20 metų - keturių atlyginimų dydžio išmokas. Už tai balsavo 61 Seimo narys, o susilaikė 26.

Dėl viso kodekso Seimas balsuos vėliau.

Seimas taip pat linkęs iki vieno mėnesio trumpinti įspėjimo terminą, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltė, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – iki dviejų savaičių. Šie terminai būtų dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami neįgaliems bei tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai.

Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte, kurio dar Seimas nesvarstė, numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia 756,9 euro.

Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.

Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas - esą darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.

Darbdaviai nerimauja dėl darbo apmokestinimo

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, jog dėl Darbo kodekso pataisų gali padidėti darbo apmokestinimas, jeigu įmonės bus įpareigos mokėti papildomas įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą.

„Darbo apmokestinimas Lietuvoje, siekiantis 40 proc. yra vienas didžiausių, palyginti su kitomis ES šalimis ir daro didelę įtaką konkurencingumui. Jeigu tą apmokestinimą padidinsime įmokomis į ilgalaikio darbo išmokų fondą, šalies patrauklumas investuotojams dar sumažės.

Be to, papildomi mokesčiai turėtų neigiamos įtakos darbo rinkai ir lėtintų ekonomikos augimą, nes užuot didinę atlyginimus darbdaviai mokės daugiau mokesčių.

Darbdaviai palaikys ilgalaikio darbo išmokų fondo steigimą, jeigu politikai laikysis duotų pažadų nedidinti mokestinės naštos nei darbdaviams, nei darbuotojams ir juos įtvirtins teisės aktuose kartu su darbo kodekso priėmimu“, - sakė V. Sutkus.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.