Kaimiečiai nebrangino
Daugiau nei 20 metų turguje savo pagamintais maisto produktais prekiaujanti Vekeriotiškių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Laima Paulauskienė teigia savo produktų nebranginusi. Ūkininkė į vieną Marijampolės turgų šeštadienį atveža parduoti kiaušinių, pačių išrūkytų lašinių, kumpio, papjovus kiaulę iškemša plautinių dešrų, išverda šaltienos. Iš jos galima nusipirkti saldžių sūrių, grietinės, sviesto. Būna taip, kad šeštadienį net neturinti ką į turgų vežti. Kiaušinius, sūrius, lašinius nuolatiniai pirkėjai išperka iš namų. „Kai litas persivertė į eurą, tuo pačiu santykiu perskaičiavau kainas. Žiemą kiaušinius parduodavau po 1,8 euro (6,2 lito) už dešimtį. Šiuo metų laiku kiaušinai net 7 litus (2 eurus) kainuodavo, dabar - 1-1,20 euro. 700 g saldaus pieno sūris kainavo 7 litus, pasikeitus valiutai, prašau 2 eurų. Puslitris naminės grietinės kainavo 5 litus, dabar - 1,5 euro. Pusė kilogramo varškės būdavo 4 litai, dabar parduodu už 1-1,20 euro, vienas kilogramas sviesto kainavo 20 litų, dabar - 6 eurai, vieną litrą pieno parduodu už 50 centų. Rūkytas kumpis buvo 24 litai, dabar išeina 7 eurai. Kiek išbranginsi, nepirks niekas. Prašai tiek, kiek tavo prekė verta“, - sako moteris.
Litą su euru supainiojo gėlininkai
Labiausiai Laimą (ir visus) nustebino po žiemos turguje išaugusios gėlių kainos. Tiek, kiek kainavo litais, šiemet tiek kainuoja eurais. Kodėl? To nesuprantanti, nes nepastebėjusi, kad būtų brangęs vanduo, elektra. Juokauja, ar tik nebus pardavėjai supainioję valiutas? „Už vieną „broliukų“ daigą gėlininkai šiemet prašo 50 centų. Lenkijoje už 10 tokių pačių sumokėjau 2 eurus. Už jurginukus turguje pernai skaičiavo 6 litus, o šiemet - 6 eurus. Man sodyboje gėlių reikia daug, tai kelionė apsimokėjo“, - džiaugiasi vekeriotiškė. Pastebėjusi, kad turgaus pardavėjai labai pabrangino drabužius. Prieš metus moteriška palaidinukė kainavo 45-50 litų, šį pavasarį - 19-20 eurų. Labai kilstelėjo dėvėtų drabužių kainos. Už palaikes sportines kelnes darželinukei anūkei Laima mokėjo 3 eurus, tuo tarpu Lenkijoje už 6 eurus pavyko nupirkti trejas. Vis dėlto apsipirkti į Suvalkus šeima važiuojanti retai. Tąkart tikėjosi pigiau nusipirkti cementinių blokelių, bet kai suskaičiavo grįžę, paaiškėjo, kad vienoje statybinių prekių parduotuvėje Marijampolėje panašių būtų įsigiję pigiau. „Man ten nėra ko važiuoti. Mažai perku ir mūsų prekybos centruose, tik tai, ko patys neužsiauginame ir nepasigaminame. Duoną anksčiau pati kepiau, bet dabar perku iš netolimame kaime gyvenančios kepėjos. Aš be kalafiorų šimtą metų galiu gyventi. Lekia žmonės būriais į Lenkiją, bet geresnis gaminys ir ten brangus“, - stebisi ūkininkė.
Maitina trys hektarai
Ūkininko ūkį registravusi vekeriotiškė anaiptol ne plačiažemė, bet stengiasi ir iš tiek pragyventi. Savo žemės turi tik kiek daugiau nei pusantro hektaro, dar tiek pat nuomojasi. Iš to išsilaiko 3 karves, kasmet užsiaugina 10 kiaulių. Grūdus perka iš ūkininkų. Nei žiemą, nei vasarą nebūna mažiau nei 60 vištų. Vištos nenustoja dėti kiaušinių žiemą, bet prisieina nuolat deginti elektrą. „Pieno nenešame į supirkimo punktą ir neatiduodame supirkėjams pusvelčiui. Spaudžiu sūrius, mušu sviestą. Ir patiems užtenka, ir pardavimui. Anksčiau, kol sveikatos daugiau turėjau, labiau buvau į šį verslą įsitraukusi. Pirkdavau maždaug 10 karvių pieną iš kaimynų gaminau produktus ir per savaitę du kartus veždavau į turgų. Dabar karvių kaime mažai kas laiko, bet man užtenka ir savų“, - juokiasi. Pačių užaugintų kiaulių mėsą patys sūdo, patys rūko. Anksčiau laikė paršavedę, bet dabar paaugusius paršiukus perka iš kitų. Šiek tiek rudenį parduoda ir pačių užaugintų daržovių. Į turgų vežti netenka, pasiima miestiečiai ir namų. Bulves rudenį pardavė po 30 centų. Turguje šį pavasarį dideles, sveikas bulves dauguma augintojų parduoda už 40 centų (1,38 lito). Tokia pat kaina buvo rudenį.
Ar negali būti, kad tų pačių daržovių, kiaušinių turgininkai atsiveža iš Lenkijos ir parduoda už savus? Moteris sutinka, kad kartą turguje tokių kalbų buvo pasklidę, bet tas pardavėjas greit iš turgaus išnyko. Anot ūkininkės, nelabai ką ir apgausi. Iš skonio galima atskirti naminį kiaušinį nuo „fabrikinių“ vištų. „Taip, jie pigesni“, - sutinka.
Prasikūrė ne iš turgaus
Turguje savo produktus parduodanti smulki ūkininkė sako, kad iš savo rankų darbo, iš viso to vargo jie su vyru nebūtų įstengę pasistatyti daržinės, įsirengti gręžinio, susiremontuoti namų, susitvarkyti sodybos. Prieš keletą metų patikėjo ūkį dukterims ir tris kartus abu su vyru važiavo į Švediją užsidirbti. Buvę labai sunku, savęs netausoję. Veždavosi savo maistą, spaudėsi. „Dabar mums to nebereikia. Prasikūrėme ir gyvename iš savo rankų“, - sako ūkininkė. Anot jos, dauguma priemiestyje kylančių paprastų žmonių sodybų yra užkaltos užsienyje. „Jie sugrįš, užsidirbs, kiek reikia prasimušti, ir grįš“, - įsitikinusi moteris.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą