Kartu nesiruošiama pamiršti ir istorinės bei pagrindinės bendrovės veiklos, kurios rezultatai pastaruoju metu tiesiog žydi. Interviu "Vakarų ekspresui" M. Bartuška teigė, kad nemaža dalis iš minėtajam laikotarpiui numatytų 200 mln. Eur investicijų bus skirta tiek naftos krovos pajėgumo didinimui, tiek technologinio proceso tobulinimui, kad įmonė galėtų priimti kuo platesnį produkcijos spektrą ir išlikti konkurencinga.
"Klaipėdos naftos" vadovas taip pat žada, jog jo vadovaujama įmonė ir toliau išliks patikima uostamiesčio partnere ir rems įvairias vietos socialines, kultūrines bei sportines iniciatyvas.
Kokią įtaką bendrovės veiklai turi šiuo metu bene rekordinėse žemumose esanti naftos kaina?
Kai žemos naftos kainos, tada ateina geri laikai jos perdirbėjams. Atitinkamą poveikį jaučia visi mūsų partneriai - tiek "Orlen Lietuva", tiek ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos. Jie dabar dirba maksimaliu režimu ir eksportuoja, ko gero, rekordinius produkcijos kiekius. Atitinkamai didėja ir per mūsų terminalą perkraunamos produkcijos srautai. Šią žiemą mūsų pajėgumas išnaudojamas 100 procentų. Pastaruoju metu prie krantinių beveik nuolat stovi po du tanklaivius.
Pagal statistiką, naftos produktų krova tarp Rytinės Baltijos uostų pernai labiausiai - net 38 procentais - išaugo Klaipėdoje. Kas tai nulėmė?
Kalbant apie "Klaipėdos naftą", gerus mūsų krovos rezultatus pirmiausia lėmė sėkmingas jos portfelio perskirstymas - baigusis sutarčiai su kompanija "Litasco" pavyko pritraukti naujus klientus. Buvo pasirašytos ilgalaikės sutartys su kompanija BNK, taip pat -su Šveicarijoje registruota bendrove "Verum Plus", kuri veža mazutą iš Mozyrio naftos perdirbimo gamyklos. Į Klaipėdos pusę rekordinius srautus nukreipė ir mūsų strateginis ilgalaikis partneris "Orlen Lietuva".
Manau, kad daug įtakos turėjo ir tai, kad galime pasigirti puikiai funkcionuojančia logistikos grandine ir technologiniais pranašumais. Nors žiemą ir buvo gana ekstremalios sąlygos, tačiau Klaipėdoje, skirtingai nei Latvijos uoste, jokių naftos cisternų sankaupų ir prastovų nebuvo. Tad mūsų klientai vežė netgi daugiau nei buvo suplanavę.
Įmonė skelbė, kad 2015-ieji jai atnešė ir geriausius finansinius rezultatus. Kokios esminės to priežastys?
Aišku, esminis faktorius buvo išaugusios krovos apimtys. Pasirašytos sutartys "take or pay" ("imk arba mokėk") sąlygomis mums garantuoja stabilius finansinius srautus, tačiau net ir pagal tokias sąlygas dirbantys mūsų klientai viršijo planus ir už papildomą krovą mokėjo pagal sutartus tarifus.
Papildomų pajamų gavome ir po ilgokos pertraukos vėl perkrovę vakuuminį gazolį. Atsirado papildomi kiekiai šviesiųjų naftos produktų iš Baltarusijos.
Siekiame kuo labiau diversifikuoti kraunamą produkciją ir tai duoda atitinkamą rezultatą.
Šis sausis įmonei naftos produktų krovos atžvilgiu vėl buvo rekordinis. Tai gal planuojate, kad ir šiais metais bus pasiektas naujas rekordas?
Ambicijos išlieka didelės, tačiau ir rizika naftos sektoriuje visada yra gana didelė. Juk 2014-aisiais sklandė kalbos apie Mažeikių gamyklos uždarymą, o dėl smarkiai pradėjusios pigti naftos viskas praktiškai per tris mėnesius pasikeitė radikaliai ir situacija pasidarė priešinga - įmonė nuo minimalaus režimo perėjo prie maksimalaus.
Nors bent jau šį pusmetį niekas neprognozuoja kardinalių pokyčių naftos sektoriuje, vis tiek toliau dedame pagrindus tam, kad būtume pasirošę krauti kuo platesnį produkcijos spektrą. Pavyzdžiui, tikimės, kad galbūt pavyks užtikrinti nuolatinę vakuuminio gazolio krovą.
Bendrovėms "Lietuvos dujų tiekimas" ir "Achema" pradėjus naudotis SGD terminalu jame krova padidės beveik tris kartus. Kokią tai turės įtaką "Klaipėdos naftai"?
SGD terminalas pradeda veikti taip, kaip ir tikėjomės. Natūralu, kad kiekvienam naujam objektui ar verslo pradžiai yra būtinas įsibėgėjimo laikotarpis. Terminalas sukūrė galimybę įsigyti dujas konkurencingomis rinkos kainomis ir ja pradedama naudotis. Dabar jo pajėgumas yra užsakytas iki spalio, laukiama 12 krovinių. Nors terminalas yra visiškai reguliuojamas subjektas ir jo finansinis rentabilumas nepriklauso nuo apkrovimo, bendrovė ir toliau ieško galimybių kuo efektyviau jį išnaudoti. Atidžiai stebime Latvijos dujų sistemos liberalizavimą, kada šioje kaimyninėje šalyje bus sudaryta galimybė importuoti dujas ne tik Rusijos.
Įmonė prieš porą savaičių pasirašė sutartį su Vokietijos bendrove "PPS Pipeline Systems GmbH" dėl SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybų. Ar jau išspręsti visi klausimai, kurie bent jau stebinti iš šalies atrodė, kad kėlė tam tikrą miesto Savivaldybės pasipriešinimą šiam projektui?
Galiu užtikrinti, kad bendradarbiavimas su miesto valdžia yra geras, egzistuoja ir abipusis supratimas, jaučiame palaikymą. Atliekame visas sutartas procedūras ir tikimės jas užbaigti jau artimiausiu metu.
Norisi pabrėžti, kad antžeminė SGD paskirstymo stotis yra labai inovatyvus projektas, sukursiantis naują kompetencijos centrą Klaipėdoje, sudarysiantis galimybes aplink jį kurtis susijusiems verslams.
Įmonės veiklos strategijoje 2016-2020 metams rašoma, kad planuojamos investicijos ir į kitus SGD paskirstymo stočių projektus Baltijos jūros regione. Gal galite detalizuoti šiuos planus?
2015-ieji buvo savotiškos transformacijos, ieškojimų metai. Atnaujinome įmonės strategiją ir išsikėlėme ambicingus tikslus SGD srityje, kurioje įgijome unikalios patirties ir kompetencijos. Taigi, buvo nuspręsta dalyvauti ir tarptautiniuose SGD projektuose. Pirmasis iš jų buvo kompetencijos perteikimas statant tokį patį plaukiojantį, FSRU technologijos SGD terminalą Kolumbijoje. Jis šiemet jau turėtų būti baigtas, o šiomis dienomis Klaipėdoje kolumbiečiai kaip tik mokosi SGD terminalo operacijų.
Mažųjų SGD terminalų perspektyvos Baltijos jūros regione yra itin geros, tad planuojame dalyvauti jų vystymo projektuose. Šiuo metu jau dalyvaujame viename konkurse į tokio FSRU projekto vykdytojus, tačiau šiame etape daugiau detalių atskleisti negalima.
Taip pat matome galimybes dalyvauti įgyvendinant FSRU technologijos terminalų statybas, nes turime ir tokios patirties. O pasaulyje tokio tipo terminalai ypač populiarėja, nes jų projektai yra įgyvendinami greitai, pasižymi mažesniais kaštais. Paprastai juos imasi įgyvendinti šalys, kurios iki tol neturėjo jokios praktikos ar kompetencijos, kaip kad buvo ir Lietuvos atveju. O mes dabar galime būti tokios patirties bei kompetencijos eksportuotojais ir žengę didelį žingsnį tapti tarptautine bendrove.
Toje pačioje veiklos strategijoje rašoma, kad iki 2020 metų ketinate investuoti 200 milijonų eurų. Kam bus skirtos tokios didžiulės sumos?
Investicijas numatyta skirti trims esminiams segmentams. Kaip jau ir minėjau, vertiname galimybes Baltijos regione investuoti kartu su partneriais į mažos apimties SGD terminalus, taip pat - į FSRU technologija paremtus didžiuosius SGD importo terminalus visame pasaulyje. Matome galimybes investuoti kartu su partneriais ir dalyvauti tokių projektų vystyme bei tampant tokių terminalų operatoriais.
Reikia didinti ir naftos terminalo technologinius pajėgumus. Tai, aišku, pirmiausia yra susiję su krantinių rekonstrukcija, kad būtų galima vienu metu priimti tris tanklaivius. Uosto direkcija atlieka žingsnius šia linkme, taip pat rūpinamasi gylio didinimu, kad ateityje galėtume priimti laivus su 15 metrų grimzle, kaip ir konkurentai Latvijoje ar Estijoje. "Klaipėdos nafta" yra numačiusi statyti papildomas dvi estakadas, išplėsti talpyklų parką. Tam būtų skirti dar laisvi plotai mūsų teritorijoje.
Jūsų vadovaujama įmonė yra vienas didžiausių, jei ne pats didžiausias paramos teikėjas įvairioms Klaipėdos organizacijoms. Gal galite atskleisti, kiek pernai skyrėte paramos ir ar būsite tokie pat dosnūs ir šiemet?
Esame socialiai atsakinga įmonė ir tai stengiamės įrodyti darbais. Pernai paramai skyrėme apie 146 tūkstančius eurų. Turime atitinamą programą ir pagal ją remiame tiek kultūros, tiek švietimo ir sporto, tiek socialines sritis, kuriose be paramos būtų sunku išspręsti kai kurias problemas ar įgyvendinti atitinkamus projektus. Galiu užtikrinti, kad jei neįvyks jokių makroekonominių perturbacijų, paramos lygis ir šiemet išliks toks pat, o įmonei gerinant savo rezultatus jis ir didėtų.
Informacija
Per 2015 m. "Klaipėdos nafta" perkrovė 6,46 mln. tonų krovinių - 15,6 proc. daugiau nei krauta 2014 m. Paskutinį kartą krova, viršijusi 6 mln. tonų per metus, buvo pasiekta 2012 m.
Šį sausį įmonės krova atitinkamo 2015-ųjų mėnesio krovą viršijo net 25,4 proc. ir siekė 790 tūkst. t. Per pastaruosius 10 metų tai rekordinis sausį perkrautas naftos produktų kiekis, paskutinį kartą panašus rezultatas fiksuotas 2010 m. gegužę. Sausį prie bendrovės antrosios krantinės buvo prišvartuotas ilgiausias istorijoje tanklaivis - 281 m ilgio "Hrvatska", į kurį perkrautas mazuto krovinys.
Sausio mėnesį išdujintas ir perduotas į perdavimo sistemą rekordinis gamtinių dujų kiekis - iš viso 90 mln. nm3. Didžiausias iki šiol išdujintas ir patiektas į sistemą kiekis buvo užfiksuotas praėjusių metų kovą (43 mln.nm3). Šiemet SGD terminalas jau turi tris naudotojus, jie yra užsakę aptarnauti 12 krovinių.
"Klaipėdos naftos" 72,32 proc. akcijų priklauso valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, 10,24 proc. valdo UAB koncernas "Achemos grupė", likę 17,44 proc. - kitiems smulkiesiems akcininkams.
Nuo "Klaipėdos nafta" yra listinguojama "Nasdaq OMX" Baltijos akcijų biržoje. Į bendrovės valdymo ir priežiūros organus yra įtraukti nepriklausomi specialistai ir ekspertai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą