Klaipėdos profsąjunga: "Visuotinis streikas yra skaldymas"

Pirmadienį kelių šalies profesinių sąjungų atstovai skelbė, kad iš viso streikuos apie 120 ugdymo įstaigų, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai pateikus tikslius skaičius paaiškėjo, kad pirmą dieną streikavo 30 įstaigų penkiolikoje savivaldybių, antrąją - 27, trečiąją - 18 įstaigų 9 savivaldybėse.

Trečdalį Klaipėdos švietimo įstaigų darbuotojų vienijančio Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Klaipėdos susivienijimo pirmininkės Laimos Juknienės teigimu, vykęs streikas pažeidė įstatymus. Žinia, premjero Algirdo Butkevičiaus specialiai sudarytoje darbo grupėje vis dar vyksta derybos tarp profesinių sąjungų, ministerijų ir Savivaldybių asociacijos, kurios turėtų baigtis kitų metų vasarį. O pagal įstatymus, kol vyksta derybos, streikai negali vykti.

"Matome tos profesinės sąjungos pirmininko veiksmus ir nelabai juos suprantame. Jis yra įtrauktas į derybų grupę, bet ateina kada nori, išeina kada nori. Paskui sako, kad niekas nevyko, niekas nieko nenusprendė ir panašiai. Pirmininko veiksmai yra keisti ir mums nesuprantami jo šaukiniai", - tvirtino L. Juknienė.

Pasak jos, kelių profsąjungų organizuotas streikas - profsąjungų skaldymas.

"Galbūt yra kas nors, kas užnugaryje stovi? - svarstė L. Juknienė. - Motyvai? Suskaidyti, įpiršti žmonėms nepasitikėjimą profesinėmis sąjungomis, sumažinti jų įtaką."

Paskutinį kartą prie visuotinio streiko klaipėdiečiai pedagogai prisijungė 2008 m. Tuomet, anot L. Juknienės, streikas truko 3 savaites. Įspėjamajame streike klaipėdiečiai dalyvavo 2012-aisiais, tačiau neterminuoto streiko tąsyk neprireikė.

"2008 metais žmones buvome parengę moraliai, jie turėjo pasiryžti tam, kad skelbiame neterminuotą streiką ir negausime atlyginimų. Tuo metu pasiekėme nemažai - per pusantrų metų mums atlyginimai pakilo 45 procentais", - prisiminė L. Juknienė.

Pasak jos, pedagogams nuteikti streikuoti prireikė apie pusantrų metų, o prieš nutraukiant darbą buvo privaloma laikytis Darbo kodekse nurodytų procedūrų bei terminų. Tai esą yra viena iš priežasčių, kodėl profesinės sąjungos vengia pradėti streiką. Be to, svarbi ir finansinė pusė - streikuojantys pedagogai negauna atlyginimų. Esą jei profesinių sąjungų streikų fonde būtų sukaupta pakankamai lėšų, galbūt prie streiko prisijungtų ir Klaipėda. Dabar tokiame fonde sukaupta apie 100 tūkst. litų - jų užtektų mokytojams apmokėti vienos dienos streiką. Tad nesugebant garantuoti finansinės paramos streiko dalyviams, raginti juos nedirbti ir palikti jų šeimas be dalies pajamų esą yra amoralu.